Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Rytų Alpės

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Rytinės Alpės – Alpių dalis į rytus nuo įsivaizduojamos linijos, kuri brėžiama nuo Bodeno ežero palei Reiną per rytinėje Šveicarijoje iki ir Madžorės. Rytinė riba yra Vienos miškas ir Vienos baseinas, kurie yra pereinamoji zona tarp Rytinių Alpių ir Karpatų kalnų.
Rytinės Alpės yra žemesnės ir „švelnesnės“ už , jose yra žemesnės perėjos. Rytinės Alpės yra platesnės ir sudėtingesnio landšafto nei Vakarinės Alpės, dėl to kertant Alpes čia gali tekti įveikti 2-4 perėjas.
Rytinės Alpės išsidėsčiusios šiose šalyse (surikiuota pagal Rytų Alpių plotą šiose šalyse mažėjančia tvarka):
- Austrijoje; aukščiausia viršūnė Grosglokneris, 3798 m,
- Italijoje; aukščiausia viršūnė , 4 020 m,
- Šveicarijoje; aukščiausia Rytų Alpių viršūnė , 4 049 m Berninos grupėje
- Vokietijoje; aukščiausia viršūnė – Cugšpicė, 2 962 m,
- Slovėnijoje; aukščiausia viršūnė Triglavas, 2 864 m, Julijos Alpės
- Lichtenšteine; aukščiausia viršūnė Graušpicas, 2599 m,
Aukščiausia Rytinių Alpių viršūnė yra (4 049 m) Šveicarijoje. Neskaičiuojant kitų Berninos grupės viršūnių, kita aukščiausia viršūnė yra (3 905 m) Italijoje (Pietų Tirolyje) ir Grosglokneris (3 798 m) Austrijoje.
Viurmo ledynmečio laikotarpiu Rytinės Alpės buvo sausesnės nei , ištisinis ledo skydas baigėsi Žemojo Tauerno regione, Austrijoje. Dėl to ledynmetį Rytų Alpėse išgyveno kai kurios rūšys, kurių neliko niekur kitur. Taip atsirado endeminės Rytų Alpių augalų rūšys.
Geomorfologinis skirstymas
Rytinės Alpės skirstomos į daugiausia iš kristalinių uolienų sudarytas Centrines Alpes (, , , , , Cilertalio Alpės, Aukštasis ir Žemasis Tauernas, ), kurias didelių slėnių grandinės skiria nuo Šiaurinių Alpių ir Pietinių Klintinių Alpių.
Šiaurinės ir Pietinės Klintinės Alpės pagal Alpenvereins-Einteilung (Alpių klubo skirstymas) skirstymą taip pat dalinamos į keletą mažesnių regionų.
Šiaurinės klintinės Alpės apima (iš vakarų į rytus) , , , , ir , Veterštaino kalnyną, Karvendelio ir , , , , Zalckamergutą, taip pat .
Pietines Klintines Alpes sudaro (iš vakarų į rytus) , , Dolomitai, Karnijos Alpės ir Julijos Alpės bei .
Petrologinis skirstymas
Pagal petrologijos kriterijus Rytinės Alpės skirstomos į septynias uolienų zonas.
- smiltainio zona – apie pusę Bavarijoje ir Austrijoje
- šiaurinė klintinė zona
- šiaurinė skalūno zona
- kristalinė zona – atitinka pagrindinę Alpių grandinę
- pietinė skalūno zona – palei pietinę Austrijos sieną
- pietinė klintinė zona – didžiąja dalimi Italijoje ir Slovėnijoje
- pietinė smiltainio zona – Italijoje; mažai išreikšta.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rytų Alpės, Kas yra Rytų Alpės? Ką reiškia Rytų Alpės?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Rytines Alpes Alpiu dalis į rytus nuo įsivaizduojamos linijos kuri breziama nuo Bodeno ezero palei Reina per rytineje Sveicarijoje iki ir Madzores Rytine riba yra Vienos miskas ir Vienos baseinas kurie yra pereinamoji zona tarp Rytiniu Alpiu ir Karpatu kalnu Rytines Alpes vaizdas nuo MarmoladosDolomitaiSelos grupes kalnai Dolomituose Rytines Alpes yra zemesnes ir svelnesnes uz jose yra zemesnes perejos Rytines Alpes yra platesnes ir sudetingesnio landsafto nei Vakarines Alpes del to kertant Alpes cia gali tekti įveikti 2 4 perejas Rytines Alpes issidesciusios siose salyse surikiuota pagal Rytu Alpiu plota siose salyse mazejancia tvarka Austrijoje auksciausia virsune Grosglokneris 3798 m Italijoje auksciausia virsune 4 020 m Sveicarijoje auksciausia Rytu Alpiu virsune 4 049 m Berninos grupeje Vokietijoje auksciausia virsune Cugspice 2 962 m Slovenijoje auksciausia virsune Triglavas 2 864 m Julijos Alpes Lichtensteine auksciausia virsune Grauspicas 2599 m Auksciausia Rytiniu Alpiu virsune yra 4 049 m Sveicarijoje Neskaiciuojant kitu Berninos grupes virsuniu kita auksciausia virsune yra 3 905 m Italijoje Pietu Tirolyje ir Grosglokneris 3 798 m Austrijoje Viurmo ledynmecio laikotarpiu Rytines Alpes buvo sausesnes nei istisinis ledo skydas baigesi Zemojo Tauerno regione Austrijoje Del to ledynmetį Rytu Alpese isgyveno kai kurios rusys kuriu neliko niekur kitur Taip atsirado endemines Rytu Alpiu augalu rusys Geomorfologinis skirstymasRytines Alpes skirstomos į daugiausia is kristaliniu uolienu sudarytas Centrines Alpes Cilertalio Alpes Aukstasis ir Zemasis Tauernas kurias dideliu sleniu grandines skiria nuo Siauriniu Alpiu ir Pietiniu Klintiniu Alpiu Siaurines ir Pietines Klintines Alpes pagal Alpenvereins Einteilung Alpiu klubo skirstymas skirstyma taip pat dalinamos į keleta mazesniu regionu Siaurines klintines Alpes apima is vakaru į rytus ir Veterstaino kalnyna Karvendelio ir Zalckamerguta taip pat Pietines Klintines Alpes sudaro is vakaru į rytus Dolomitai Karnijos Alpes ir Julijos Alpes bei Petrologinis skirstymasPagal petrologijos kriterijus Rytines Alpes skirstomos į septynias uolienu zonas smiltainio zona apie puse Bavarijoje ir Austrijoje siaurine klintine zona siaurine skaluno zona kristaline zona atitinka pagrindine Alpiu grandine pietine skaluno zona palei pietine Austrijos siena pietine klintine zona didziaja dalimi Italijoje ir Slovenijoje pietine smiltainio zona Italijoje mazai isreiksta