Rytų Afrikos protektoratas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Britų Rytų Afrika arba Rytų Afrikos protektoratas (angl. East Africa Protectorate) – Britų imperijos protektoratas Rytų Afrikoje. Apėmė dabartinės Kenijos teritoriją. Egzistavo nuo 1895 m. iki 1920 m.

East Africa Protectorate Britų Rytų Afrika
Britų protektoratas
← 1895 – 1920 →
Vėliava
Protektorato žemėlapis 1895 m.
Sostinė	Mombasa (1895–1905) Nairobis (1905–1920)
Valdymo forma	protektoratas
Era	Imperializmas
- Įkurta	1895 m.
- Pervardinta	1920 m.
Valiuta	Rupija

Raida

Nuo XIX a. vidurio Jungtinė Karalystė turėjo interesų Zanzibaro sultonato kontroliuojamoje Rytų Afrikos pakrantėje, siuntė čia savo keliautojus ir derybininkus. 1890 m. vokiečiai su britais pasidalino kontroliuotas pakrantes pusiau, taip pat tiesia linija nustatė tarpusavio sieną žemyne. Iš pradžių Britų imperija jai atitekusias dalis (Zanzibaro ir Vitu sultonatus) paskyrė administruoti , tačiau 1890 m. pavertė šias teritorijas protektoratu.

Iš pradžių protektoratui nepriklausė vakarinė Kenijos dalis, kuri 1896 m. priskirta Ugandos protektoratui, tačiau 1902 m. perskirstant administraciją, Rytų Afrikai priskirtos ir rytinės Ugandos teritorijos, gyvenamos luhijų ir luo genčių. Nuo 1909 m. protektoratą sudarė 6 provincijos: Kenijos, Naivašos, Njanzos, Sejidės, Tanalando ir Ukambos. Britai skatino tiek baltųjų, tiek indų migraciją į šalį, kuri vis spartėjo.

1918 m. po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos britai taip pat gavo gretimą Tanganikos mandatą. 1920 m. Rytų Afrikos protektoratas statusas buvo pakeistas į Kenijos koloniją.

Gubernatoriai

• 1895–1900 Arthur Henry Hardinge;
• 1900–1904 Charles Eliot;
• 1904–1905 Donald William Stewart;
• 1905–1909 James Hayes Sadler;
• 1909–1912 Edouard Percy Cranwill Girouard;
• 1912–1917 Henry Conway Belfield;
• 1917–1919 Charles Calvert Bowring;
• 1919–1920 Edward Northey.