Rytų romanų kalbosPaplitimasBalkanai dalis Rytų EuroposKilmėIndoeuropiečių kalbos Italikų kalbos Romanų kalbos Rytų roma

Rytų romanų kalbos
Paplitimas	Balkanai, dalis Rytų Europos
Kilmė	Indoeuropiečių kalbos Italikų kalbos Romanų kalbos Rytų romanų kalbos

Rytų romanų kalbos – romanų kalbų pogrupis. Rytų romanų kalboms priklauso:

Rumunų kalba
Arumunų kalba

Kai kada į rytų romanų pogrupį įtraukiama mirusi dalmatų kalba (pagal kitą klasifikaciją ji priskiriama italų–romanų kalboms), dalmatų kalba laikoma tiltu tarp italų ir rumunų kalbų.

Rytų romanų pogrupis – tarp romanų kalbų negausiausias, rytų romanų kalbomis šneka maždaug 5% romanakalbių žmonių. Iš viso yra apie 28 mln rytų romanų kalbų vartotojų.

Rytų romanų kalbų ypatybės:

artikelis (kai kurių kalbininkų manymu, ši ypatybė nerodo priklausymo rytų romanų kalboms, nes postpozicinis artikelis yra balkanizmas, būdingas ir neromanų kalboms);
lotynų kalbos bendraties su priesaga -re daiktavardėjimas;
platus konjunktyvo vartojimas (kai kurių kalbininkų manymu, ši ypatybė taip pat nėra rytų romanų kalbų bruožas, nes konjunktyvo vartojimas vietoj bendraties būdingas ir neromaniškoms Balkanų kalboms);
didelis ketvirtosios asmenuotės (su -i) produktyvumas;
morfologinė priebalsių palatalizacija;
gausūs ir gerai adaptuoti leksiniai ir morfologiniai skoliniai iš slavų ir kitų kaimyninių kalbų (nuo 20 iki 60% visos leksikos);
išsaugota linksnių (su šauksmininku – du–trys linksniai, o rumunų kalboje – penki).

Išnašos

Schulte, Kim (2009). „Loanwords in Romanian“. In Haspelmath, Martin; Tadmor, Uri (eds.). Loanwords in the World's Languages: A Comparative Handbook. De Gruyter Mouton. pp. 230–259. ISBN 978-3-11-021843-5.
Hammarström, Harald; Forkel, Robert; Haspelmath, Martin (2019). „Catalogue of languages and families“. Jena: Max Planck Institute for the Science of Human History. Suarchyvuota iš originalo 2020-05-02. Nuoroda tikrinta 2021-09-27.
Swiggers, Pierre (2011). „Mapping the Romance Languages of Europe“. In Lameli, Alfred; Kehrein, Roland; Rabanus, Stefan (eds.). Language Mapping: Part I. Part II: Maps. De Gruyter Mouton. pp. 269–301. ISBN 978-3-11-021916-6.
Posner, Rebecca (1996). The Romance Languages. Cambridge University Press. ISBN 978-0-52-128139-3.
Româna Archyvuota kopija 2014-10-29 iš Wayback Machine projekto., Nuoroda tikrinta 2021-09-27
Olegas Poliakovas, Teresė Paulauskytė (redaktorė) (2011-12-08, red. 2018-12-20). „Romanų kalbos“. VLE. Nuoroda tikrinta 2021-09-27. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()

[1] Schulte, Kim (2009). „Loanwords in Romanian“. In Haspelmath, Martin; Tadmor, Uri (eds.). Loanwords in the World's Languages: A Comparative Handbook. De Gruyter Mouton. pp. 230–259. ISBN 978-3-11-021843-5.

[2] Hammarström, Harald; Forkel, Robert; Haspelmath, Martin (2019). „Catalogue of languages and families“. Jena: Max Planck Institute for the Science of Human History. Suarchyvuota iš originalo 2020-05-02. Nuoroda tikrinta 2021-09-27.

[3] Swiggers, Pierre (2011). „Mapping the Romance Languages of Europe“. In Lameli, Alfred; Kehrein, Roland; Rabanus, Stefan (eds.). Language Mapping: Part I. Part II: Maps. De Gruyter Mouton. pp. 269–301. ISBN 978-3-11-021916-6.

[4] Posner, Rebecca (1996). The Romance Languages. Cambridge University Press. ISBN 978-0-52-128139-3.

[5] Româna Archyvuota kopija 2014-10-29 iš Wayback Machine projekto., Nuoroda tikrinta 2021-09-27

[6] Olegas Poliakovas, Teresė Paulauskytė (redaktorė) (2011-12-08, red. 2018-12-20). „Romanų kalbos“. VLE. Nuoroda tikrinta 2021-09-27. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()