Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Rytų Turkestano istorija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Rytų Turkestano istorija – dabartinio Kinijos Sindziango regiono istorija, artimai susijusi su Vakarų Turkestano raida.
Rytų Turkestano istorija | ||
Džungarija | Tarimas | Turfanas | ||
36 vakarų valstybės (Tocharai) | ||
Siongnu | Han dinastija (Vakarų teritorijos) | |
Žoužanai Gaoče | Gaočangas, Šanšanas, , Jutianas, , Janči | |
Tangų dinastija (Ansi, Beitingas) | ||
Karlukų kaganatas | ||
Uigūrai | Tibeto imperija | |
Karachanidų chanatas Karakitajų chanatas | Karachodža | |
Mongolų imperija | ||
Čagatajaus ulusas | ||
Mogulistanas | ||
Džungarų chanatas | ||
Čingų dinastija | ||
Kinija | ||
KLR (Sindziangas) |
Priešistorė
Seniausi archeologijos fiksuoti vietiniai gyventojai buvo tocharai, kurių palaidotos mumijos randamos iš III–II tūkst. pr. m. e.
Miestai valstybės
Pagrindinis straipsnis: 36 vakarų valstybės
Apie III a. pr. m. e. regione susikūrė daug miestų – valstybių, kurios pamažėle jungėsi į prekybinį tinklą, apėmusį visą Vidurinę Aziją. Kinų šaltiniai mini 36 valstybes, nuo pačios didžiausios, Vusun (360 tūkst. gyventojų) iki mažiausių, kurias sudarė vos 600 gyventojų. Tarp tų valstybių paminėtinos , Nija, ir kitos.
Vakarų teritorijos
Pagrindinis straipsnis:
Nuo II a. pr. m. e. regionas tapo ypač įdomus Kinijai, kuriai jis buvo vieninteliai vartai į vakarus. Per I a. pr. m. e. miestai valstybės buvo prijungti prie Han Kinijos imperijos kaip , ir čia buvo skiriami vietininkai. Tuo metu čia susiformavo Šilko kelias, ėjęs iš Kinijos sostinės į Romos imperiją.
Budizmo klestėjimas
Kinijai nusilpus II a., vietiniai miestai iškovojo nepriklausomybę, kurią su pertraukomis išlaikė iki VII a. Dažniausiai čia stipresni miestai apjungdavo aplinkinius miestus, sukurdami valstybes. Stipriausios tarp jų buvo Šanšanas, Turfanas, Karašachras, , Hotanas, Kašgaras ir kt.
Čia, kaip ir visame Turkestane, plito įvairios kultūros bei religijos. Iš Indijos atėjęs budizmas įgavo specifinę formą, klestėjo nestorianizmas, manicheizmas ir daugybė kitų religijų. Vietiniam menui buvo būdingi mišrūs bruožai, jame jautėsi tiek Indijos, tiek Kinijos, tiek Vakarų, tiek Persijos įtakos. Keitėsi ir regiono tautinė sudėtis – čia masiškai migravo tiurkų gentys.
Anši protektoratas
Pagrindinis straipsnis: Anši protektoratas
VII–VIII a., Tangų laikais, Kinija vėl susigrąžino hegemoniją teritorijoje. Ji buvo pervardinta , t. y. „sutramdyti vakarai“. Čia buvo skiriami protektoriai. Tačiau XVIII a. Kinijos imperijai nusilpus, Rytų Turkestaną ėmė kontroliuoti tibetiečiai. Tuo metu tūktstančiui metų kinai prarado įtaką šiame regione.
Uigūrų valstybės
VIII a. regionas atiteko Uigūrų kaganatui, ir čia apsigyveno dabartiniai Rytų Turkestano gyventojai uigūrai.
IX–XI a buvo uigūrų valstybių klestėjimo laikai. Čia susiformavo , Karachanidų valstybės, palaikiusios glaudžius santykius su kitomis Vidurinės Azijos valstybėmis. Prekybinių kelių dėka čia plito islamas, kuris iki šiol yra dominuojanti religija Rytų Turkestane.
Svetimšalių valdymas
XI a. Rytų Turkestaną užvaldė Karakitajų valstybė, vėliau, XIII a. čia įsigalėjo mongolai, – buvo įkurtas Čiagatajaus ulusas. Šiam suskilus čia atsirado savarankiškos , Turfano, Jarkendo valstybės. XVII a čia įsigalėjo džungarai (kalmukai).
Qing imperijos laikotarpis
XVIII a., Kiniją užvaldžius Čing dinastijai, Rytų Turkestanas buvo prijungtas prie Kinijos. Iš pradžių mandžiūrai dirbtinai sudalino teritoriją į keturis chanatus, tačiau 1758-59 m. čia įvykus sukilimui, įvedė centrinę valdžią ir savo armiją.
Dėl antimusulmoniškos mandžiūrų politikos ir dėl visuotinio Kinijos nusilpimo XIX a pirmoje pusėje Rytų Turkestane nesiliovė sukilimai, vadinti džihadais. Uigūrai artimai bendravo su likusio turkestano uzbekų chanatais, kurie tuo metu dar buvo nepriklausomi. Kokando chanato ne kartą atvykdavo į Uigūristaną ir jį užvaldydavo. Tai įvyko 1825, 1830, 1846 ir 1857 m.
Prie uigūrų judėjimo jungėsi ir kiti Kinijos musulmonai, – hujai, salarai, ir kiti. 1962 m. Hujų sukilimo metu, 1865 m. Rytų Turkestane buvo įkurta Kašgarijos valstybė, vadovaujama Jakub Beko (jis irgi buvo atvykęs iš Kokando chanato, kuris kaip tik tuo metu buvo užimtas Rusijos). Ši valstybė išsilaikė 10 metų, kol vėl buvo užkariauta Kinijos. Tuomet regionas pavadintas Sindziangu (naujosiomis teritorijomis).
Kinijos Respublikos laikotarpis
Nuo 1911 m., susikūrus Kinijos Respublikai, vietos musulmonai du kartus (1933 ir 1944 m.) sukūrė nepriklausomas .
Kinijos Liaudies Respublikos laikotarpis
1949 m. Kinijos Liaudies Respublika užėmė antrąją respubliką, ir Rytų Turkestanas vėl inkorporuotas į Kinijos sudėtį. Visgi, musulmonų separatizmas nėra pasibaigęs ir įgauna vis naujų kovos bruožų.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rytų Turkestano istorija, Kas yra Rytų Turkestano istorija? Ką reiškia Rytų Turkestano istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Rytu Turkestano istorija dabartinio Kinijos Sindziango regiono istorija artimai susijusi su Vakaru Turkestano raida Rytu Turkestano istorijaDzungarija Tarimas Turfanas36 vakaru valstybes Tocharai Siongnu Han dinastija Vakaru teritorijos Zouzanai Gaoce Gaocangas Sansanas Jutianas JanciTangu dinastija Ansi Beitingas Karluku kaganatasUigurai Tibeto imperijaKarachanidu chanatas Karakitaju chanatas KarachodzaMongolu imperijaCagatajaus ulusasMogulistanasDzungaru chanatasCingu dinastijaKinijaKLR Sindziangas PriesistoreSeniausi archeologijos fiksuoti vietiniai gyventojai buvo tocharai kuriu palaidotos mumijos randamos is III II tukst pr m e Miestai valstybesPagrindinis straipsnis 36 vakaru valstybes Apie III a pr m e regione susikure daug miestu valstybiu kurios pamazele jungesi į prekybinį tinkla apemusį visa Vidurine Azija Kinu saltiniai mini 36 valstybes nuo pacios didziausios Vusun 360 tukst gyventoju iki maziausiu kurias sudare vos 600 gyventoju Tarp tu valstybiu paminetinos Nija ir kitos Vakaru teritorijosPagrindinis straipsnis Nuo II a pr m e regionas tapo ypac įdomus Kinijai kuriai jis buvo vieninteliai vartai į vakarus Per I a pr m e miestai valstybes buvo prijungti prie Han Kinijos imperijos kaip ir cia buvo skiriami vietininkai Tuo metu cia susiformavo Silko kelias ejes is Kinijos sostines į Romos imperija Budizmo klestejimasTarimo baseino valstybes ir miestai III a Kinijai nusilpus II a vietiniai miestai iskovojo nepriklausomybe kuria su pertraukomis islaike iki VII a Dazniausiai cia stipresni miestai apjungdavo aplinkinius miestus sukurdami valstybes Stipriausios tarp ju buvo Sansanas Turfanas Karasachras Hotanas Kasgaras ir kt Cia kaip ir visame Turkestane plito įvairios kulturos bei religijos Is Indijos atejes budizmas įgavo specifine forma klestejo nestorianizmas manicheizmas ir daugybe kitu religiju Vietiniam menui buvo budingi misrus bruozai jame jautesi tiek Indijos tiek Kinijos tiek Vakaru tiek Persijos įtakos Keitesi ir regiono tautine sudetis cia masiskai migravo tiurku gentys Ansi protektoratasPagrindinis straipsnis Ansi protektoratas VII VIII a Tangu laikais Kinija vel susigrazino hegemonija teritorijoje Ji buvo pervardinta t y sutramdyti vakarai Cia buvo skiriami protektoriai Taciau XVIII a Kinijos imperijai nusilpus Rytu Turkestana eme kontroliuoti tibetieciai Tuo metu tuktstanciui metu kinai prarado įtaka siame regione Uiguru valstybesVIII a regionas atiteko Uiguru kaganatui ir cia apsigyveno dabartiniai Rytu Turkestano gyventojai uigurai IX XI a buvo uiguru valstybiu klestejimo laikai Cia susiformavo Karachanidu valstybes palaikiusios glaudzius santykius su kitomis Vidurines Azijos valstybemis Prekybiniu keliu deka cia plito islamas kuris iki siol yra dominuojanti religija Rytu Turkestane Svetimsaliu valdymasXVII a uiguru religinio lyderio Apak Chodzos kapaviete Kasgare XI a Rytu Turkestana uzvalde Karakitaju valstybe veliau XIII a cia įsigalejo mongolai buvo įkurtas Ciagatajaus ulusas Siam suskilus cia atsirado savarankiskos Turfano Jarkendo valstybes XVII a cia įsigalejo dzungarai kalmukai Qing imperijos laikotarpisXVIII a Kinija uzvaldzius Cing dinastijai Rytu Turkestanas buvo prijungtas prie Kinijos Is pradziu mandziurai dirbtinai sudalino teritorija į keturis chanatus taciau 1758 59 m cia įvykus sukilimui įvede centrine valdzia ir savo armija Del antimusulmoniskos mandziuru politikos ir del visuotinio Kinijos nusilpimo XIX a pirmoje puseje Rytu Turkestane nesiliove sukilimai vadinti dzihadais Uigurai artimai bendravo su likusio turkestano uzbeku chanatais kurie tuo metu dar buvo nepriklausomi Kokando chanato ne karta atvykdavo į Uiguristana ir jį uzvaldydavo Tai įvyko 1825 1830 1846 ir 1857 m Prie uiguru judejimo jungesi ir kiti Kinijos musulmonai hujai salarai ir kiti 1962 m Huju sukilimo metu 1865 m Rytu Turkestane buvo įkurta Kasgarijos valstybe vadovaujama Jakub Beko jis irgi buvo atvykes is Kokando chanato kuris kaip tik tuo metu buvo uzimtas Rusijos Si valstybe issilaike 10 metu kol vel buvo uzkariauta Kinijos Tuomet regionas pavadintas Sindziangu naujosiomis teritorijomis Kinijos Respublikos laikotarpisNuo 1911 m susikurus Kinijos Respublikai vietos musulmonai du kartus 1933 ir 1944 m sukure nepriklausomas Kinijos Liaudies Respublikos laikotarpis1949 m Kinijos Liaudies Respublika uzeme antraja respublika ir Rytu Turkestanas vel inkorporuotas į Kinijos sudetį Visgi musulmonu separatizmas nera pasibaiges ir įgauna vis nauju kovos bruozu