Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rytų Prūsija vok Ostpreußen buvusi Prūsijos karalystės provincija įkurta 1773 m ir egzistavusi iki 1945 m Nuo 1829 m gru
Rytų Prūsijos provincija
Rytų Prūsija (vok. Ostpreußen) – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruodžio 3 d. iki 1878 m. balandžio 1 d. sudarė vieną provinciją kartu su Vakarų Prūsijos provincija (abi buvo jungtinės Prūsijos provincijos dalys). Apėmė dalį dabartinės Lenkijos (Varmijos Mozūrų vaivadija), dalį dabartinės Rusijos (Kaliningrado sritis), dalį dabartinės Lietuvos teritorijos (buvęs Klaipėdos kraštas). Buvo tarp Nemuno ir Vyslos žemupių. Provincijos sostinė buvo Karaliaučius.
| Rytų Prūsija Ostpreußen | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| | |||||||
| Rytų Prūsija (raudona) Prūsijos karalystėje | |||||||
| Valstybė | Prūsija | ||||||
| Administracinis centras | Karaliaučius | ||||||
| Departamentai/Apygardos | 2 (1773), 2 (1808), 3 (1905) | ||||||
| Oficialios kalbos | Vokiečių | ||||||
| Oberprezidentas | |||||||
| 1773–1871 | Prūsijos karalystė | ||||||
| 1871–1918 | Vokietijos imperija | ||||||
| 1918–1933 | Veimaro respublika | ||||||
| 1933–1945 | Trečiasis Reichas | ||||||
| Gyventojų | 2 030 174 (1905) | ||||||
| Plotas | 36 993 km² | ||||||
Teritorija
Rytų Prūsijos teritorija kito priklausomai nuo feodalų veiklos ir kariuomenės žygių. 1701–1772 m. ji apėmė tik buvusios Prūsijos kunigaikštystės (1525–1701 m.) teritoriją, po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų 1772–1793 m., 1815–1919 m. ir Kulmo žemę, Varmę, Marienburgo ir Elbingo apylinkes; 1793–1795 m. ir Plocko apylinkes, 1795–1807 m. dar ir Lomžos, Balstogės apylinkes, Užnemunę. Iš 1793–1807 m. prijungtų žemių egzistavo Prūsijos karalystės provincija Naujoji Rytų Prūsija.
Nuo XIX a. Rytprūsiai ėmė mažėti. Pagal Tilžės taiką 1807 m. panaikinta Naujoji Rytų Prūsija, nuo Rytprūsių atskirta Kulmo žemė (nors Vienos kongreso 1815 m. nutarimu vėl grąžinta Prūsijai), ir Plocko apylinkės, pagal Versalio taiką 1919 m. Klaipėdos kraštas ir Kulmo žemė. Dažniausiai Rytų Prūsija vadinama tik ta sritis, kuri liko Vokietijai po I pasaulinio karo ir 1922–1939 m. sudarė jos provinciją. Nuo likusios Vokietijos dalies ją skyrė Dancigo koridorius ir Laisvasis Dancigo miestas. 1815–1824 ir 1878–1945 m. Rytprūsiai buvo Prūsijos provincija (centras – Karaliaučius). Iš pradžių ją sudarė administraciniai-teritoriniai vienetai Lietuvos departamentas ir Rytų Prūsijos departamentas. Tautiniu požiūriu nevienalytėje Rytų Prūsijoje buvo lietuvių ir lenkų gyvenamos istorinės sritys Mažoji Lietuva, Mozūrija, bet po I pasaulinio karo joje jau dominavo vokiečiai. Tai buvo ilgametės kolonizacijos ir germanizacijos politikos pasekmė. Po Antrojo pasaulinio karo, Potsdamo konferencijos 1945 m. nutarimu šiaurinė Rytprūsių dalis atiteko TSRS, o pietinė – Lenkijai.
Istorija
Iki XIII amžiaus didžiojoje Rytų Prūsijos teritorijos dalyje gyveno prūsų gentys. Apie 1225–1226 metus Mozūrijos kunigaikštis Konradas pradėjo derybas su Vokiečių ordinu, siekdamas prisikviesti jį pagalbon kovojant su prūsų gentimis. Ordinui įsikurti buvo perduota Kulmo žemė, iš kurios 1231 m. prasidėjo ordino ekspansija į prūsų žemes. Nepaisant kelių prūsų sukilimų (didžiausi vyko 1242–1249 m. ir 1260–1274 m.), iki XIII a. antrosios pusės Vokiečių ordino riteriai įsitvirtino didžiojoje būsimosios Rytų Prūsijos provincijos dalyje. Teritorijos LDK pasienyje (Skalva ir Nadruva) buvo menkai gyvenamos, tad Ordino laikais miestai ir dvarai kūrėsi arčiau Baltijos jūros. Vokiečių ordino vietininko Prūsijoje rezidencija iki 1309 m. buvo Elbinge (dab. Elbląg Lenkijoje), nuo 1309 m. pagrindinė paties ordino rezidencija buvo perkelta į Marienburgą (dab. Malbork Lenkijoje). Per Žalgirio mūšį ir Trylikos metų karą (1454–1466 m.) ordino pajėgos buvo išsekintos. Pagal Torūnės taikos sutartį (1466 m. spalio 19 d.) buvusios ordino valdos Prūsijoje buvo padalintos: derlingiausios teritorijos su geriausiai įdirbtomis žemėmis ir svarbiausiais uostais (Dancigu ir Elbingu) Rytų Pomeranijoje kartu su Varmės vyskupija buvo prijungtos prie Lenkijos ir nuo tol vadintos Karališkaisiais Prūsais (vok. Königlich Preussen, lenk. Prusy Królewskie), o likusi teritorija palikta Vokiečių ordinui, kurio didysis magistras nuo šiol turėjo prisiekti Lenkijos karaliui vasalo ištikimybės priesaika. Kadangi ordinas taip pat neteko savo pagrindinės rezidencijos Marienburge, naująja didžiojo magistro rezidencija tapo Karaliaučiaus pilis.
Ordino bandymas išsivaduoti iš Lenkijos vasaliteto 1520–1521 m. kare nepavyko. Pasklidus Liuterio idėjoms, ordino magistras Albrechtas Brandenburgietis tapo veikliu jų šalininku ir pats perėjo į liuteronų tikėjimą. 1525 m. balandžio 10 d. didysis magistras Albrechtas Krokuvoje sudarė sutartį su Lenkijos karaliumi Žygimantu Senuoju. Ordino valstybė buvo likviduota, sekuliarizuota ir pavadinta Prūsijos hercogyste (vok. Herzogtum Preußen), tačiau pirmasis Prūsijos hercogas Albrechtas liko vasaliniuose santykiuose su Lenkijos karaliumi. Nutrūkus hercogo Albrechto Brandenburgiečio (mirė 1568 m.) palikuonių vyriškajai linijai, Prūsijos hercogo sostą 1618 m. paveldėjo Brandenburgo markgrafai ir Šventosios Romos imperijos kurfiurstai Hohenzollernai. Kadangi pagrindinė Hohenzollernų politinė veikla vyko Brandenburge, Karaliaučius užleido politinio centro vaidmenį Berlynui, o pačios Prūsijos hercogystės valdos vis aiškiau virto Hohenzollernų valdų provincija.
Per 1655–1660 m. Švedijos karą su Abiejų Tautų Respublika kurfiurstas Frydrichas Vilhelmas sugebėjo pasiekti, kad Olyvos taikos sutartimi Lenkijos-Lietuvos valdovas Hohenzollernų naudai visiškai atsisakytų senjoro teisių į Prūsijos hercogystę. Hohenzollernų valdomai dualistinei valstybei vis aktyviau dalyvaujant Europos politiniame gyvenime, kurfiursto Frydricho Vilhelmo sūnus Frydrichas III už pažadėtą paramą Ispanijos įpėdinystės kare gavo iš imperatoriaus Leopoldo I karūną. Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prūsijoje dėl politinių motyvų savo į naują rangą pakeltas valdas pavadino Prūsijos karalystės vardu, be to, 1701 m. sausio 18 d. Prūsijos karaliumi Frydrichu I karūnavosi būtent Karaliaučiuje. Sukūrus Prūsijos karalystę, jos vardas pradėjo dubliuotis su buvusiomis Prūsijos hercogystės valdomis, todėl pastarosioms ilgainiui prigijo Rytų Prūsijos vardas. Oficialiai šis pavadinimas buvo įtvirtintas po I Abiejų Tautų Respublikos padalinimo 1772 m., kai Prūsija prisijungė vadinamuosius Karališkuosius Prūsus. 1773 m. sausio 31 d. iš buvusios Prūsijos hercogystės valdų ir Varmijos vyskupijos teritorijos buvo sukurta Rytų Prūsijos provincija, o iš likusių Karališkųjų Prūsų – Vakarų Prūsijos provincija. Nuo 1829 iki 1878 m. abi provincijos buvo sujungtos į vieną Prūsijos provinciją (vok. Provinz Preußen), tačiau 1878 m. jos buvo vėl atskirtos. Rytų Prūsijos provincija siuntė 17 atstovų į Vokietijos reichstagą ir 32 – į Prūsijos karalystės landtago žemesniuosius rūmus (vok. Abgeordnetenhaus).
Provincija
Iki 1808 m. Rytų Prūsijos provinciją sudarė Rytų Prūsijos departamentas su centru Karaliaučiuje ir Lietuvos departamentas su centru Gumbinėje. 1808 m. šių departamentų vietoje įkurtos dvi apygardos: Karaliaučiaus apygarda ir Gumbinės apygarda. 1905 m. iš 9 pietinių šių apygardų apskričių suformuota nauja – .
1919–1921 m. Rytų Prūsijos provincijos ribos buvo vėl pakeistos. Pagal Versalio taikos sutartį 1. Vokietija pripažino naujas sienas su Lenkija, perduodama jai didžiąją Vakarų Prūsijos dalį, Aukštutinę Sileziją ir Poznanės sritį (87 str.), 2. Dėl pietinių Rytų Prūsijos apskričių politinės priklausomybės turėjo būti surengtas vietinių gyventojų plebiscitas (94, 96 str.), 3. Vokietija atsisakė šiaurinės Rytų Prūsijos dalies – Klaipėdos krašto, kuris turėjo būti perduotas administruoti Antantės valstybėms (99 str.), 4. Vokietija atsisakė Dancigo srities, kur turėjo būti įkurtas laisvasis, Tautų Sąjungos prižiūrimas, miestas (100, 102 str.). Įgyvendinant sutartį:
- Rytprūsių dalis į šiaurę nuo Nemuno buvo atskirta nuo Vokietijos. Šioje teritorijoje, įvardintoje Klaipėdos kraštu, 1920 m. vasario 15 d. buvo paskelbta apie prancūzų administravimo Antantės vardu pradžią;
- Remiantis Lenkijos teritorinėmis pretenzijomis, 1920 m. birželio 11 d. pietinėse Rytų Prūsijos apskrityse buvo surengti plebiscitai, siekiant išsiaiškinti, kuriai valstybei nori priklausyti jų gyventojai. Plebiscitai buvo palankūs Vokietijai;
- 1920 m. lapkričio 9 d. Dancigas buvo paskelbtas laisvuoju miestu;
- 1921 m. buvo išvesta nauja siena su Lenkija, suformuojant vadinamąjį „Lenkijos koridorių“, geografiškai perskyrusį Vokietiją į dvi dalis ir atskyrusį Rytprūsius nuo likusios Vokietijos; iš Vakarų Prūsijos provincijos likučių prie Rytų Prūsijos buvo prijungta nedidelė Pavyslio teritorija, kuriai 1922 m. suteiktas Rytprūsių provincijos Vakarų Prūsijos apygardos statusas.
Pagal Stalino planą, įtvirtintą 1945 m. Potsdamo konferencijoje po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių teritorija buvo padalinta. Šiaurinė jos dalis su reikšmingiausiu miestu Karaliaučiumi 1946 m. buvo įvardinta Kaliningrado sritimi ir įjungta į Rusijos Sovietų Federacinę Socialistinę Respubliką. Pietinė dalis atiteko Lenkijai. Klaipėdos krašto, 1939–1945 m. vėl priklaususio Vokietijai, likimas Potsdame net nebuvo svarstomas, kadangi kraštas buvo automatiškai grąžintas į Lietuvos TSR sudėtį. Per 1944–1945 m. evakuaciją iš Rytų Prūsijos į Vokietijos gilumą pasitraukė daugiau kaip 2 mln. gyventojų.
Administracinis suskirstymas
| Apygarda | Regierungsbezirk | Gyvenviečių 1900 m. | Gyvenviečių 1910 m. | Plotas km² 1900 m. | Plotas km² 1910 m. | Gyventojų 1900-12-01 | Gyventojų 1910-12 01 |
| Gumbinės apygarda | Gumbinnen | 3 682 | 3 526 | 15 885,72 | 15 890,28 | 792 240 | 804 871 |
| Karaliaučiaus apygarda | Königsberg | 3 900 | 3 822 | 21 108,17 | 21 111,74 | 1 204 386 | 1 259 304 |
| Iš viso | 7 582 | 7 348 | 36 993 89 | 37 002,02 | 1 996.626 | 2 064.174 |
XX a. pradžioje buvo:
| Apygarda | Apskritis | Apskrities centras |
| Karaliaučiaus apygarda (15 apskričių) | Braunsbergo apskritis | Braunsbergas |
| Frydlando apskritis | Frydlandas | |
| Girdavos apskritis | Girdava | |
| Heilsbergo apskritis | Heilsbergas | |
| Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis | Karaliaučius | |
| Karaliaučiaus miestas | Karaliaučius | |
| Klaipėdos apskritis | Klaipėda | |
| Labguvos apskritis | Labguva | |
| Morungo apskritis | Morongas | |
| Prūsų Ylavos apskritis | Prūsų Ylava | |
| Prūsų Olandijos apskritis | Prūsų Olandija | |
| Rastenburgo apskritis | Rastenburgas | |
| Šventapilės apskritis | Šventapilė | |
| Vėluvos apskritis | Vėluva | |
| Žuvininkų apskritis | Prūsų Žuvininkai | |
| Gumbinės apygarda (14 apskričių) | Darkiemio apskritis | Darkiemis |
| Alėckos apskritis | Oleckas | |
| Geldapės apskritis | Geldapė | |
| Gumbinės apskritis | Gumbinė | |
| Įsruties apskritis | Įsrutis | |
| Įsruties miestas | Įsrutis | |
| Lankos apskritis | Gastos | |
| Pilkalnio apskritis | Pilkalnis | |
| Ragainės apskritis | Ragainė | |
| Stalupėnų apskritis | Stalupėnai | |
| Šilokarčemos apskritis | Šilokarčema | |
| Tilžės apskritis | Tilžė | |
| Tilžės miestas | Tilžė | |
| Unguros apskritis | Ungura | |
| Alnaštyno apygarda (10 apskričių) | ||
| Alnaštyno apskritis | Alnaštynas | |
| Johanisburgo apskritis | Johanisburgas | |
| Luko apskritis | Lukas | |
| Lėciaus apskritis | Lėcius | |
| Neidenburgo apskritis | Neidenburgas | |
| Ortelsburgo apskritis | Ortelsburgas | |
| Osterodės apskritis | Osterodė | |
| Rešliaus apskritis | Rešlius | |
| Zensburgo apskritis | Zensburgas |
Šaltiniai
- Gesetzsammlung für die Königlich-Preußischen Staaten 1877, Nr. 9, psl. 107–108
- Rytų Prūsija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.
Nuorodos
- Rytprūsių tinklalapis Archyvuota kopija 2008-08-03 iš Wayback Machine projekto.
- Rytprūsių žemėlapis Archyvuota kopija 2012-04-10 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rytų Prūsijos provincija, Kas yra Rytų Prūsijos provincija? Ką reiškia Rytų Prūsijos provincija?
Rytu Prusija vok Ostpreussen buvusi Prusijos karalystes provincija įkurta 1773 m ir egzistavusi iki 1945 m Nuo 1829 m gruodzio 3 d iki 1878 m balandzio 1 d sudare viena provincija kartu su Vakaru Prusijos provincija abi buvo jungtines Prusijos provincijos dalys Apeme dalį dabartines Lenkijos Varmijos Mozuru vaivadija dalį dabartines Rusijos Kaliningrado sritis dalį dabartines Lietuvos teritorijos buves Klaipedos krastas Buvo tarp Nemuno ir Vyslos zemupiu Provincijos sostine buvo Karaliaucius Rytu Prusija Ostpreussen 1773 1945 Rytu Prusija raudona Prusijos karalystejeValstybe PrusijaAdministracinis centras KaraliauciusDepartamentai Apygardos 2 1773 2 1808 3 1905 Oficialios kalbos VokieciuOberprezidentas1773 1871 Prusijos karalyste1871 1918 Vokietijos imperija1918 1933 Veimaro respublika1933 1945 Treciasis ReichasGyventoju 2 030 174 1905 Plotas 36 993 km TeritorijaRytu Prusijos teritorija kito priklausomai nuo feodalu veiklos ir kariuomenes zygiu 1701 1772 m ji apeme tik buvusios Prusijos kunigaikstystes 1525 1701 m teritorija po Abieju Tautu Respublikos padalijimu 1772 1793 m 1815 1919 m ir Kulmo zeme Varme Marienburgo ir Elbingo apylinkes 1793 1795 m ir Plocko apylinkes 1795 1807 m dar ir Lomzos Balstoges apylinkes Uznemune Is 1793 1807 m prijungtu zemiu egzistavo Prusijos karalystes provincija Naujoji Rytu Prusija Nuo XIX a Rytprusiai eme mazeti Pagal Tilzes taika 1807 m panaikinta Naujoji Rytu Prusija nuo Rytprusiu atskirta Kulmo zeme nors Vienos kongreso 1815 m nutarimu vel grazinta Prusijai ir Plocko apylinkes pagal Versalio taika 1919 m Klaipedos krastas ir Kulmo zeme Dazniausiai Rytu Prusija vadinama tik ta sritis kuri liko Vokietijai po I pasaulinio karo ir 1922 1939 m sudare jos provincija Nuo likusios Vokietijos dalies ja skyre Dancigo koridorius ir Laisvasis Dancigo miestas 1815 1824 ir 1878 1945 m Rytprusiai buvo Prusijos provincija centras Karaliaucius Is pradziu ja sudare administraciniai teritoriniai vienetai Lietuvos departamentas ir Rytu Prusijos departamentas Tautiniu poziuriu nevienalyteje Rytu Prusijoje buvo lietuviu ir lenku gyvenamos istorines sritys Mazoji Lietuva Mozurija bet po I pasaulinio karo joje jau dominavo vokieciai Tai buvo ilgametes kolonizacijos ir germanizacijos politikos pasekme Po Antrojo pasaulinio karo Potsdamo konferencijos 1945 m nutarimu siaurine Rytprusiu dalis atiteko TSRS o pietine Lenkijai IstorijaRytu Prusijos provincijos zemelapis Iki XIII amziaus didziojoje Rytu Prusijos teritorijos dalyje gyveno prusu gentys Apie 1225 1226 metus Mozurijos kunigaikstis Konradas pradejo derybas su Vokieciu ordinu siekdamas prisikviesti jį pagalbon kovojant su prusu gentimis Ordinui įsikurti buvo perduota Kulmo zeme is kurios 1231 m prasidejo ordino ekspansija į prusu zemes Nepaisant keliu prusu sukilimu didziausi vyko 1242 1249 m ir 1260 1274 m iki XIII a antrosios puses Vokieciu ordino riteriai įsitvirtino didziojoje busimosios Rytu Prusijos provincijos dalyje Teritorijos LDK pasienyje Skalva ir Nadruva buvo menkai gyvenamos tad Ordino laikais miestai ir dvarai kuresi arciau Baltijos juros Vokieciu ordino vietininko Prusijoje rezidencija iki 1309 m buvo Elbinge dab Elblag Lenkijoje nuo 1309 m pagrindine paties ordino rezidencija buvo perkelta į Marienburga dab Malbork Lenkijoje Per Zalgirio musį ir Trylikos metu kara 1454 1466 m ordino pajegos buvo issekintos Pagal Torunes taikos sutartį 1466 m spalio 19 d buvusios ordino valdos Prusijoje buvo padalintos derlingiausios teritorijos su geriausiai įdirbtomis zememis ir svarbiausiais uostais Dancigu ir Elbingu Rytu Pomeranijoje kartu su Varmes vyskupija buvo prijungtos prie Lenkijos ir nuo tol vadintos Karaliskaisiais Prusais vok Koniglich Preussen lenk Prusy Krolewskie o likusi teritorija palikta Vokieciu ordinui kurio didysis magistras nuo siol turejo prisiekti Lenkijos karaliui vasalo istikimybes priesaika Kadangi ordinas taip pat neteko savo pagrindines rezidencijos Marienburge naujaja didziojo magistro rezidencija tapo Karaliauciaus pilis Ordino bandymas issivaduoti is Lenkijos vasaliteto 1520 1521 m kare nepavyko Pasklidus Liuterio idejoms ordino magistras Albrechtas Brandenburgietis tapo veikliu ju salininku ir pats perejo į liuteronu tikejima 1525 m balandzio 10 d didysis magistras Albrechtas Krokuvoje sudare sutartį su Lenkijos karaliumi Zygimantu Senuoju Ordino valstybe buvo likviduota sekuliarizuota ir pavadinta Prusijos hercogyste vok Herzogtum Preussen taciau pirmasis Prusijos hercogas Albrechtas liko vasaliniuose santykiuose su Lenkijos karaliumi Nutrukus hercogo Albrechto Brandenburgiecio mire 1568 m palikuoniu vyriskajai linijai Prusijos hercogo sosta 1618 m paveldejo Brandenburgo markgrafai ir Sventosios Romos imperijos kurfiurstai Hohenzollernai Kadangi pagrindine Hohenzollernu politine veikla vyko Brandenburge Karaliaucius uzleido politinio centro vaidmenį Berlynui o pacios Prusijos hercogystes valdos vis aiskiau virto Hohenzollernu valdu provincija Per 1655 1660 m Svedijos kara su Abieju Tautu Respublika kurfiurstas Frydrichas Vilhelmas sugebejo pasiekti kad Olyvos taikos sutartimi Lenkijos Lietuvos valdovas Hohenzollernu naudai visiskai atsisakytu senjoro teisiu į Prusijos hercogyste Hohenzollernu valdomai dualistinei valstybei vis aktyviau dalyvaujant Europos politiniame gyvenime kurfiursto Frydricho Vilhelmo sunus Frydrichas III uz pazadeta parama Ispanijos įpedinystes kare gavo is imperatoriaus Leopoldo I karuna Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prusijoje del politiniu motyvu savo į nauja ranga pakeltas valdas pavadino Prusijos karalystes vardu be to 1701 m sausio 18 d Prusijos karaliumi Frydrichu I karunavosi butent Karaliauciuje Sukurus Prusijos karalyste jos vardas pradejo dubliuotis su buvusiomis Prusijos hercogystes valdomis todel pastarosioms ilgainiui prigijo Rytu Prusijos vardas Oficialiai sis pavadinimas buvo įtvirtintas po I Abieju Tautu Respublikos padalinimo 1772 m kai Prusija prisijunge vadinamuosius Karaliskuosius Prusus 1773 m sausio 31 d is buvusios Prusijos hercogystes valdu ir Varmijos vyskupijos teritorijos buvo sukurta Rytu Prusijos provincija o is likusiu Karaliskuju Prusu Vakaru Prusijos provincija Nuo 1829 iki 1878 m abi provincijos buvo sujungtos į viena Prusijos provincija vok Provinz Preussen taciau 1878 m jos buvo vel atskirtos Rytu Prusijos provincija siunte 17 atstovu į Vokietijos reichstaga ir 32 į Prusijos karalystes landtago zemesniuosius rumus vok Abgeordnetenhaus Provincija Vokietijos kalbu zemelapio 1880 m Andrees pasaulio atlase fragmentas Geltonai pazymetos sritys kuriuose dominuoja lietuviu kalba zaliai sritys kuriose dominuoja lenku kalbaRytprusiu provincijos kalbu paplitimas ir geografija pagal 1905 06 m statistika vokieciu k raudona ir rausva spl lenku k melyna ir melsva spl lietuviu k zalia ir zalsva spl dvikalbiai geltona spl kitos kalbos pilka spl Iki 1808 m Rytu Prusijos provincija sudare Rytu Prusijos departamentas su centru Karaliauciuje ir Lietuvos departamentas su centru Gumbineje 1808 m siu departamentu vietoje įkurtos dvi apygardos Karaliauciaus apygarda ir Gumbines apygarda 1905 m is 9 pietiniu siu apygardu apskriciu suformuota nauja 1919 1921 m Rytu Prusijos provincijos ribos buvo vel pakeistos Pagal Versalio taikos sutartį 1 Vokietija pripazino naujas sienas su Lenkija perduodama jai didziaja Vakaru Prusijos dalį Aukstutine Silezija ir Poznanes sritį 87 str 2 Del pietiniu Rytu Prusijos apskriciu politines priklausomybes turejo buti surengtas vietiniu gyventoju plebiscitas 94 96 str 3 Vokietija atsisake siaurines Rytu Prusijos dalies Klaipedos krasto kuris turejo buti perduotas administruoti Antantes valstybems 99 str 4 Vokietija atsisake Dancigo srities kur turejo buti įkurtas laisvasis Tautu Sajungos priziurimas miestas 100 102 str Įgyvendinant sutartį Rytprusiu dalis į siaure nuo Nemuno buvo atskirta nuo Vokietijos Sioje teritorijoje įvardintoje Klaipedos krastu 1920 m vasario 15 d buvo paskelbta apie prancuzu administravimo Antantes vardu pradzia Remiantis Lenkijos teritorinemis pretenzijomis 1920 m birzelio 11 d pietinese Rytu Prusijos apskrityse buvo surengti plebiscitai siekiant issiaiskinti kuriai valstybei nori priklausyti ju gyventojai Plebiscitai buvo palankus Vokietijai 1920 m lapkricio 9 d Dancigas buvo paskelbtas laisvuoju miestu 1921 m buvo isvesta nauja siena su Lenkija suformuojant vadinamajį Lenkijos koridoriu geografiskai perskyrusį Vokietija į dvi dalis ir atskyrusį Rytprusius nuo likusios Vokietijos is Vakaru Prusijos provincijos likuciu prie Rytu Prusijos buvo prijungta nedidele Pavyslio teritorija kuriai 1922 m suteiktas Rytprusiu provincijos Vakaru Prusijos apygardos statusas Pagal Stalino plana įtvirtinta 1945 m Potsdamo konferencijoje po Antrojo pasaulinio karo Rytprusiu teritorija buvo padalinta Siaurine jos dalis su reiksmingiausiu miestu Karaliauciumi 1946 m buvo įvardinta Kaliningrado sritimi ir įjungta į Rusijos Sovietu Federacine Socialistine Respublika Pietine dalis atiteko Lenkijai Klaipedos krasto 1939 1945 m vel priklaususio Vokietijai likimas Potsdame net nebuvo svarstomas kadangi krastas buvo automatiskai grazintas į Lietuvos TSR sudetį Per 1944 1945 m evakuacija is Rytu Prusijos į Vokietijos giluma pasitrauke daugiau kaip 2 mln gyventoju Administracinis suskirstymasApygarda Regierungsbezirk Gyvenvieciu 1900 m Gyvenvieciu 1910 m Plotas km 1900 m Plotas km 1910 m Gyventoju 1900 12 01 Gyventoju 1910 12 01Gumbines apygarda Gumbinnen 3 682 3 526 15 885 72 15 890 28 792 240 804 871Karaliauciaus apygarda Konigsberg 3 900 3 822 21 108 17 21 111 74 1 204 386 1 259 304Is viso 7 582 7 348 36 993 89 37 002 02 1 996 626 2 064 174 XX a pradzioje buvo Apygarda Apskritis Apskrities centrasKaraliauciaus apygarda 15 apskriciu Braunsbergo apskritis BraunsbergasFrydlando apskritis FrydlandasGirdavos apskritis GirdavaHeilsbergo apskritis HeilsbergasKaraliauciaus kaimiskoji apskritis KaraliauciusKaraliauciaus miestas KaraliauciusKlaipedos apskritis KlaipedaLabguvos apskritis LabguvaMorungo apskritis MorongasPrusu Ylavos apskritis Prusu YlavaPrusu Olandijos apskritis Prusu OlandijaRastenburgo apskritis RastenburgasSventapiles apskritis SventapileVeluvos apskritis VeluvaZuvininku apskritis Prusu ZuvininkaiGumbines apygarda 14 apskriciu Darkiemio apskritis DarkiemisAleckos apskritis OleckasGeldapes apskritis GeldapeGumbines apskritis GumbineĮsruties apskritis ĮsrutisĮsruties miestas ĮsrutisLankos apskritis GastosPilkalnio apskritis PilkalnisRagaines apskritis RagaineStalupenu apskritis StalupenaiSilokarcemos apskritis SilokarcemaTilzes apskritis TilzeTilzes miestas TilzeUnguros apskritis UnguraAlnastyno apygarda 10 apskriciu Alnastyno apskritis AlnastynasJohanisburgo apskritis JohanisburgasLuko apskritis LukasLeciaus apskritis LeciusNeidenburgo apskritis NeidenburgasOrtelsburgo apskritis OrtelsburgasOsterodes apskritis OsterodeResliaus apskritis ResliusZensburgo apskritis ZensburgasSaltiniaiGesetzsammlung fur die Koniglich Preussischen Staaten 1877 Nr 9 psl 107 108 Rytu Prusija Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 NuorodosRytprusiu tinklalapis Archyvuota kopija 2008 08 03 is Wayback Machine projekto Rytprusiu zemelapis Archyvuota kopija 2012 04 10 is Wayback Machine projekto