- Apie dabartinę arkivyskupiją žr. Rygos arkivyskupija.
Rygos arkivyskupija (1186–1202 m. Ikškilės vyskupija, 1202–1255 m. Rygos vyskupija; lot. Archiepiscopatus Rigensis, latv. Rīgas arhibīskapija) – bažnytinė valstybė, gyvavusi 1186–1561 m. dabartinėje Latvijoje. 1435–1561 m. buvo Livonijos konfederacijos dalis.
| Archiepiscopatus Rigensis Rygos arkivyskupija | ||||
| Livonijos konfederacijos dalis (1435-1560) | ||||
| ||||
|
Antspaudas | ||||
| Vyskupijos teritorija (gelsva) 1260 m. | ||||
| Sostinė | Ikškilė (1186–1202) Ryga (1202–1561) | |||
| Kalbos | lotynų, vokiečių | |||
| Valdymo forma | Bažnytinė valstybė | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| Plotas | ||||
| - 1260 | 18 400 km² | |||
Arkivyskupijos plotas buvo apie 18 400 km², ji apėmė lyvių gyvenamą sritį į šiaurę nuo Gaujos, rytų Vidžemę (išskyrus Alūksnę ir Gaujieną), dalį vakarų ir šiaurės Latgalos ir Dolės parapijos sritį. XIII a. 2-ojoje pusėje arkivyskupijai priklausė ir dalis Žiemgalos, iki XV a. pradžios – Dundagos ir Targalės sritys, iki XV a. 2-osios pusės – Abrenė.
Istorija
Vyskupija įkurta 1186 m., pradedant Kryžiaus žygius į Pabaltijį ir nukariavus pirmąsias lyvių žemes. Tada buvo skirtas pirmasis vyskupas, Meinardas, kuris rezidavo Ikškilėje, todėl ir vyskupija vadinosi Ikškilės vardu. 1202 m. vyskupo rezidencija perkelta Rygon, atitinkamai pakeistas ir vyskupijos vardas. Tais metais Rygos vyskupas Albertas įkūrė Kalavijuočių ordiną. 1255 m. sausio 20 d. vyskupijos rangas paaukštintas iki arkivyskupijos.
Rygos arkivyskupija buvo laikoma svarbiausia Marijos žemės valda, o arkivyskupas – aukščiausiuoju visos konfederacijos valdovu. Nepaisant to, jis turėjo nuolat konkuruoti su kitomis Livonijos vyskupijomis, ypač – su Livonijos ordinu. Svarbiausi karai vyko 1394–1423, 1479–1492 m. 1435 m. vyskupija įsijungė į Livonijos konfederaciją.
1556 m. Ordinas nukariavo visas arkivyskupijos žemes, tačiau arkivyskupo pozicija išlaikyta. 1561 m. reformacijos įtakoje vyskupijos gyventojai perėjo į liuteronybę, ir vyskupija panaikinta. Jos teritorijas perėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, iš jų suformuota sekuliari Livonijos kunigaikštystė.
Arkivyskupai
Ikškilės vyskupai
- 1186–1196 – Meinhardas
- 1196–1198 – Berthold
- 1199–1202 – Albert von Buxhövden
Rygos vyskupai
- 1202–1229 – Albert von Buxhövden
- 1229–1253 – Mikolaj von Nauen
Rygos arkivyskupai
- 1253–1273 – Albert Suerbeer
- 1273–1284 – Jan von Lune
- 1285–1294 – Jan von Vechten
- 1294–1300 – Jan von Schwerin
- 1300–1302 – Isarnus Takkon
- 1304–1341 – Fryderyk von Pernstein
- 1341–1347 – Engelbert von Dolen
- 1348–1369 – Bromhold von Vyffhusen
- 1370–1374 – Zygfryd Blomberg
- 1374–1393 – Jan von Sinten
- 1393–1418 – Jan von Wallenrodt
- 1418–1424 – Jan Ambundi
- 1424–1448 – Henning Scharpenberg
- 1448–1479 – Sylwester Stodewescher
- 1479–1484 – vakavo
- 1484–1509 – Michal Hildebrand
- 1509–1524 – Jasper Linde
- 1524–1527 – Jan Blankenfeld
- 1528–1539 – Tomas Schoning
- 1539–1563 – Wilhelm Hohenzollern
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Rygos arkivyskupija (Livonija), Kas yra Rygos arkivyskupija (Livonija)? Ką reiškia Rygos arkivyskupija (Livonija)?