Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rusų stačiatikių bažnyčia rus Ру сская правосла вная це рковь taip pat oficialiai vadinama Maskvos patriarchatu Московск
Rusijos stačiatikių bažnyčia
Rusų stačiatikių bažnyčia (rus. Ру́сская правосла́вная це́рковь), taip pat oficialiai vadinama Maskvos patriarchatu (Московский патриархат) – stačiatikių bažnyčia, kuriai vadovauja (nuo 2009 m. vasario 1 d. – Patriarchas Kirilas), kuris priklauso kitų rytų ortodoksų bažnyčių patriarchų bendruomenei. Dėl šios bendrystės visi rusų ortodoksų išpažinėjai turi bendruomeninius santykius su kitomis rytų ortodoksų bažnyčiomis. Pagrindinė liturginė kalba – .
Istorija
Atsiradimas ir ankstyvoji istorija
Kijevo Rusios teritorijoje krikščionybė oficialiai priimta 988 m. Baigiantis pirmajam mūsų eros tūkstantmečiui, rytų slavų žemės pradėjo patekti po kultūrine Rytų Romos Imperijos (Bizantijos) įtaka. 863–869 metais Šventasis Kirilas ir Šventasis Metodijus su popiežiaus palaiminimu pirmą kartą išvertė Biblijos ištraukas į senąją slavų kalbą, taip atverdami kelią slavų apkrikštijimui. Remiantis istoriniais šaltiniais žinoma, kad pirmas krikščionių vyskupas buvo nusiųstas maždaug 866–867 m. iš Konstantinopolio į Kijevą su arba su palaiminimu. X amžiaus viduryje tarp Kijevo aukštuomenės jau būta krikščioniškos bendruomenės, vadovaujamos graikų dvasiškių, tačiau pagonybė vis dar buvo pagrindinė religija šioje teritorijoje . Kunigaikštytė Olga buvo pirmoji Kijevo Rusios valdovė perėjusi į krikščionybę maždaug 955 arba 957 metais, o jos vaikaitis Vladimiras Didysis Kijevo Rusioje įtvirtino krikščionybę. Buvo pradėta rusų christianizacija, imtos steigti parapijos. XIII a. viduje Rusioje buvo 16 eparchijos.
Ryšiai su Konstantinopoliu
Rusų bažnyčia buvo pradžioje Metropolija ir Konstatinopolio patriarchas buvo paskyręs , kuris valdė Kijevo Rusios bažnyčią. Nuo 988 iki 1454 m. Konstantinopolio patriarchas skyrė Kijevo metropolitus. Metropolito buvo pradžioje Kijeve. Kai Kijevas pradėjo prarasti savo politinę įtaką dėl , persikėlė į Vladimirą 1299 m. Jo įpėdiniai ir , 1326 m. perkėlė rezidenciją į Maskvą.
Penkioliktas amžius
Penkioliktame amžiuje Rusų bažnyčia tapo pagrindiniu Rusijos valstybės išlikimo ir gyvavimo ramsčiu. Tokie veikėjai kaip ir padėjo šaliai atlaikyti mongolų-totorių priespaudą ir plėstis ekonomiškai bei politiškai.
1439 m. popiežius Eugenijus IV ir kai kurie stačiatikių lyderiai susitarė dėl šių šakų reunifikacijos ir naujos įkūrimo. Tačiau tuometinis Rusijos valdovas Vasilijus II Tamsusis atmetė šį susijungimą su Romos Katalikų bendrija ir uždraudė Rusijos vyskupų nutarimų paskelbimą 1452 m. Tais pačiais metais buvo išmestas iš metropolito pareigų.
1448 m. Rusų stačiatikių bažnyčia tapo nepriklausoma nuo Konstantinopolio Patriarchato. Tais pačiais metais Rusijos vyskupų susirinkime buvo išrinktas , kuriam buvo suteiktas Maskvos ir visos Rusios titulas. Maskvos metropolija tapo (iki 1598 m.). Tai įvyko likus 5 metams iki Konstantinopolio žlugimo 1453 metais. Nuo tada Rusų stačiatikių bažnyčia ėmė žvelgti į Maskvą kaip , Konstantinopolio įpėdinę, o į Maskvos Patriarchą – kaip visos Stačiatikių bažnyčios vadovą.
Pasikeitimai ir reformos
Ivano III ir jo pasekėjų viešpatavimo metu, šalį kamavo daugybė erezijų ir nesutarimų. Viena religinė grupuotė vedama ir reikalavo vienuolių žemių ir turto sekuliarizacijos (nusavinimo valstybės naudai). Jiems prieštaravo įtakingas dvasinis veikėjas , kuris gynė bažnytinę žemę ir nuosavybę. Caro pozicija šiuo klausimu buvo nepastovi, bet netrukus jis ėmė palaikyti Josifo Volotskio pusę.
Tuo metu Rusijoje klestėjo vienuoliškas gyvenimo būdas, kuris buvo koncentruotas į maldą ir dvasinį tobulėjimą. Sergijaus Radonežskio pasekėjai paliko Šv. Sergijaus trejybės vienuolyną, kad įkurtų šimtus vienuolynų Rusios teritorijoje. Iš jų kai kurie žymiausi vienuolynai buvo įkurti Rusijos šiaurėje, taip norint parodyti kaip tikėjimas gali tarpti pačiose nesvetingiausiose žemėse. Taigi netrukus tarp turtingiausių žemės savininkų Rusijoje tuo metu buvo galima paminėti ir vienuolynus: , ir . XVI a. viduryje sušaukė daugybę dvasininkų susirinkimų (sinodų), kurių kulminacija buvo Šimto skyrių sinodas 1551 metais. Šiame susirinkime buvo nutarta suvienodinti bažnyčios ceremonijas ir pareigas visoje Rusijos teritorijoje. Bažnyčios valdžios pareikalavimu vyriausybė panaikino bažnyčios pavaldumą carui.
1654 m. patriarchas Nikonas sušaukė bažnytinį sinodą pakeisti kai kurias apeigas, peržiūrėti ir pataisyti liturgines knygas, suvienodinti jas su graikų liturginėmis knygomis. Šiai reformai priešinosi dalis tikinčiųjų, dvasininkų, bajorų ir net ištisi vienuolynai. Sentikiai atskilo nuo stačiatikių bažnyčios dalies ir buvo persekioti arba teisiškai riboti iki 1905 m.
1721–1917 m. vietoj patriarcho Rusų stačiatikų bažnyčią vadovavo Petro I įsteigtas Sinodas. Sinodas buvo aukščiausioji administracinė ir teisinė Bažnyčios instancija. 1764 m. imperatorė Jekaterina II išleido dekretą dėl bažnytinių žemių sekuliarizacijos, kuris panaikino bažnytinės žemės valdas Rusijoje. Buvo uždaryti daugiau nei 500 vienuolynų ir apie 150 neteko valstybės paramos. 1897 m. pagal surašymą stačiatikiai sudarė 69,9 % Rusijos imperijos gyventojų.
Sovietmetis
1917 m. gruodžio 4 d. Maskvos ir visos Rusijos patriarchu buvo išrinktas Tichonas (tikrasis vardas Vasilijus Belavinas). 1918 m. sausio 23 d. bolševikų valdžia atskyrė bažnyčią nuo valstybės ir mokyklos. Taip pat buvo sustabdytas finansavimas. 1918 m. kovo 3 d. patriarchas Tichonas pasmerkė separatinį Bresto taikos sutartį. Daug vyskupų ir dvasininkų buvo represuoti arba sušaudyti. 1941 m. Sovietų Sąjungoje dirbo 5665 dvasininkai (1916 m. Rusijos imperijoje dirbo 66 100 dvasininkai). 1947 m. prasidėjo nauja antireliginė banga. Iki 1957 m. Sovietų Sąjungoje buvo uždaryti 38 Rusų stačiatikių bažnyčios vienuolynai. Persitvarkymo metais suaktyvėjo religinės visuomenės gyvenimas. 1991 m. Rusų Stačiatikių Bažnyčia atgavo sovietų valdžios 1917 m. panaikintą juridinio asmens statusą.
Šaltiniai
- „I. Общие положения – Русская православная Церковь“. Nuoroda tikrinta 2015-03-05.
- http://www.friends-partners.org/oldfriends/mes/russia/moscow/history.html Archyvuota kopija 2006-10-15 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rusijos stačiatikių bažnyčia, Kas yra Rusijos stačiatikių bažnyčia? Ką reiškia Rusijos stačiatikių bažnyčia?
Rusu staciatikiu baznycia rus Ru sskaya pravosla vnaya ce rkov taip pat oficialiai vadinama Maskvos patriarchatu Moskovskij patriarhat staciatikiu baznycia kuriai vadovauja nuo 2009 m vasario 1 d Patriarchas Kirilas kuris priklauso kitu rytu ortodoksu baznyciu patriarchu bendruomenei Del sios bendrystes visi rusu ortodoksu ispazinejai turi bendruomeninius santykius su kitomis rytu ortodoksu baznyciomis Pagrindine liturgine kalba Maskvos Kristaus Gelbetojo katedraIstorijaAtsiradimas ir ankstyvoji istorija XII a Bogoliubovo Prieglobscio prie Nerles cerkveSeniausia rusu knyga Ostromiro Evangelija is Naugorodo 1057 m Kijevo Rusios teritorijoje krikscionybe oficialiai priimta 988 m Baigiantis pirmajam musu eros tukstantmeciui rytu slavu zemes pradejo patekti po kulturine Rytu Romos Imperijos Bizantijos įtaka 863 869 metais Sventasis Kirilas ir Sventasis Metodijus su popieziaus palaiminimu pirma karta isverte Biblijos istraukas į senaja slavu kalba taip atverdami kelia slavu apkrikstijimui Remiantis istoriniais saltiniais zinoma kad pirmas krikscioniu vyskupas buvo nusiustas mazdaug 866 867 m is Konstantinopolio į Kijeva su arba su palaiminimu X amziaus viduryje tarp Kijevo aukstuomenes jau buta krikscioniskos bendruomenes vadovaujamos graiku dvasiskiu taciau pagonybe vis dar buvo pagrindine religija sioje teritorijoje Kunigaikstyte Olga buvo pirmoji Kijevo Rusios valdove perejusi į krikscionybe mazdaug 955 arba 957 metais o jos vaikaitis Vladimiras Didysis Kijevo Rusioje įtvirtino krikscionybe Buvo pradeta rusu christianizacija imtos steigti parapijos XIII a viduje Rusioje buvo 16 eparchijos Rysiai su Konstantinopoliu Rusu baznycia buvo pradzioje Metropolija ir Konstatinopolio patriarchas buvo paskyres kuris valde Kijevo Rusios baznycia Nuo 988 iki 1454 m Konstantinopolio patriarchas skyre Kijevo metropolitus Metropolito buvo pradzioje Kijeve Kai Kijevas pradejo prarasti savo politine įtaka del persikele į Vladimira 1299 m Jo įpediniai ir 1326 m perkele rezidencija į Maskva Penkioliktas amzius Penkioliktame amziuje Rusu baznycia tapo pagrindiniu Rusijos valstybes islikimo ir gyvavimo ramsciu Tokie veikejai kaip ir padejo saliai atlaikyti mongolu totoriu priespauda ir plestis ekonomiskai bei politiskai 1439 m popiezius Eugenijus IV ir kai kurie staciatikiu lyderiai susitare del siu saku reunifikacijos ir naujos įkurimo Taciau tuometinis Rusijos valdovas Vasilijus II Tamsusis atmete sį susijungima su Romos Kataliku bendrija ir uzdraude Rusijos vyskupu nutarimu paskelbima 1452 m Tais paciais metais buvo ismestas is metropolito pareigu 1448 m Rusu staciatikiu baznycia tapo nepriklausoma nuo Konstantinopolio Patriarchato Tais paciais metais Rusijos vyskupu susirinkime buvo isrinktas kuriam buvo suteiktas Maskvos ir visos Rusios titulas Maskvos metropolija tapo iki 1598 m Tai įvyko likus 5 metams iki Konstantinopolio zlugimo 1453 metais Nuo tada Rusu staciatikiu baznycia eme zvelgti į Maskva kaip Konstantinopolio įpedine o į Maskvos Patriarcha kaip visos Staciatikiu baznycios vadova Pasikeitimai ir reformos Įzymi Andrejaus Rubliovo ikona Svenciausioji Trejybe Ivano III ir jo pasekeju viespatavimo metu salį kamavo daugybe ereziju ir nesutarimu Viena religine grupuote vedama ir reikalavo vienuoliu zemiu ir turto sekuliarizacijos nusavinimo valstybes naudai Jiems priestaravo įtakingas dvasinis veikejas kuris gyne baznytine zeme ir nuosavybe Caro pozicija siuo klausimu buvo nepastovi bet netrukus jis eme palaikyti Josifo Volotskio puse Tuo metu Rusijoje klestejo vienuoliskas gyvenimo budas kuris buvo koncentruotas į malda ir dvasinį tobulejima Sergijaus Radonezskio pasekejai paliko Sv Sergijaus trejybes vienuolyna kad įkurtu simtus vienuolynu Rusios teritorijoje Is ju kai kurie zymiausi vienuolynai buvo įkurti Rusijos siaureje taip norint parodyti kaip tikejimas gali tarpti paciose nesvetingiausiose zemese Taigi netrukus tarp turtingiausiu zemes savininku Rusijoje tuo metu buvo galima pamineti ir vienuolynus ir XVI a viduryje susauke daugybe dvasininku susirinkimu sinodu kuriu kulminacija buvo Simto skyriu sinodas 1551 metais Siame susirinkime buvo nutarta suvienodinti baznycios ceremonijas ir pareigas visoje Rusijos teritorijoje Baznycios valdzios pareikalavimu vyriausybe panaikino baznycios pavalduma carui 1654 m patriarchas Nikonas susauke baznytinį sinoda pakeisti kai kurias apeigas perziureti ir pataisyti liturgines knygas suvienodinti jas su graiku liturginemis knygomis Siai reformai priesinosi dalis tikinciuju dvasininku bajoru ir net istisi vienuolynai Sentikiai atskilo nuo staciatikiu baznycios dalies ir buvo persekioti arba teisiskai riboti iki 1905 m 1721 1917 m vietoj patriarcho Rusu staciatiku baznycia vadovavo Petro I įsteigtas Sinodas Sinodas buvo auksciausioji administracine ir teisine Baznycios instancija 1764 m imperatore Jekaterina II isleido dekreta del baznytiniu zemiu sekuliarizacijos kuris panaikino baznytines zemes valdas Rusijoje Buvo uzdaryti daugiau nei 500 vienuolynu ir apie 150 neteko valstybes paramos 1897 m pagal surasyma staciatikiai sudare 69 9 Rusijos imperijos gyventoju Sovietmetis 1917 m gruodzio 4 d Maskvos ir visos Rusijos patriarchu buvo isrinktas Tichonas tikrasis vardas Vasilijus Belavinas 1918 m sausio 23 d bolseviku valdzia atskyre baznycia nuo valstybes ir mokyklos Taip pat buvo sustabdytas finansavimas 1918 m kovo 3 d patriarchas Tichonas pasmerke separatinį Bresto taikos sutartį Daug vyskupu ir dvasininku buvo represuoti arba susaudyti 1941 m Sovietu Sajungoje dirbo 5665 dvasininkai 1916 m Rusijos imperijoje dirbo 66 100 dvasininkai 1947 m prasidejo nauja antireligine banga Iki 1957 m Sovietu Sajungoje buvo uzdaryti 38 Rusu staciatikiu baznycios vienuolynai Persitvarkymo metais suaktyvejo religines visuomenes gyvenimas 1991 m Rusu Staciatikiu Baznycia atgavo sovietu valdzios 1917 m panaikinta juridinio asmens statusa Saltiniai I Obshie polozheniya Russkaya pravoslavnaya Cerkov Nuoroda tikrinta 2015 03 05 http www friends partners org oldfriends mes russia moscow history html Archyvuota kopija 2006 10 15 is Wayback Machine projekto Vikiteka Rusijos staciatikiu baznycia vaizdine ir garsine medziaga