Rusenorskas rus руссенорск angl russenorsk norv russenorsk pidžinas rusų ir norvegų kalbų mišinys kuriuo tarpusavyje kal
Rusenorskas

Rusenorskas (rus. руссенорск, angl. russenorsk, norv. russenorsk) – pidžinas, rusų ir norvegų kalbų mišinys, kuriuo tarpusavyje kalbėjo Šiaurės Norvegijos norvegai ir Kolos pusiasalio rusai jūrininkai, žvejai, banginių ir jūros žvėrių medžiotojai bei pirkliai.
Kiti rusenorsko pavadinimai:
- moja på tvoja, kas darkyta rusų kalba reiškė 'aš kalbu tavo kalba' (моя по твоя).
- kak sprek.
Ši kalba atsirado dėl tos pačios priežasties kaip ir daugelis pidžinų ir prekybinių kalbų – reikėjo bent minimaliai susikalbėti žmonėms, kurių kalbos nėra giminingos, todėl nesuprantamos (kaip kad dėl giminingumo būtų iš dalies suprantamos lenkų ir rusų kalbos ar norvegų ir vokiečių).
Rusenorską daugiausia vartojo XVIII-XIX a. ir pirmą XX a. dešimtmetį. Jo naudojimas ėmė mažėti, kai prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui vokiečių kariniai laivai ėmė grasinti jūriniam susisiekimui tarp Murmansko ir Šiaurės Norvegijos. Ryšiai beveik visiškai nutrūko Murmansko apylinkėse įsigalėjus Tarybų valdžiai.
Kaip ir visi pidžinai, rusenorskas nebuvo visavertė kalba. Jos leksikonas buvo susijęs su prekyba, jūros verslu Arktyje (žuvų, meteorologiniai pavadinimai ir pan.), gramatika – labai rudimentinė.
Šiuo metu žinomi maždaug 400 rusenorsko žodžių, iš kurių ~50 % yra norvegiški, ~40 % – rusiški, likę paimti iš kitų kalbų (anglų, olandų, vokiečių, suomių, samių).
Kai kurie tyrinėtojai rusenorsko nelaiko pidžinu. Pvz., Leideno universiteto lingvistikos profesorius Frederikas Kortlandtas (Frederik Kortlandt) teigia, kad rusenorskas yra norvegų kalbos dialektas su daug rusiškų skolinių. Tačiau F. Kortlandtas iš viso neigia poreikį kalbotyroje išskirti pidžinus kaip ypatingą kalbų kategoriją.
Pavyzdžiai
(R – rusiškos kilmės, N – norvegiškos kilmės.)
- Moja på tvoja – 'Aš kalbu tavo kalba' (pažodžiui R: 'mano pagal tavo')
- Kak sprek? Moje niet forsto. – Ką tu sakai? Aš nesuprantu. (Kaip (R) kalbi (N)? Aš (R) ne (R) suprantu (N).)
- å råbbåte – 'dirbti' (R: работать)
- klaba – 'duona' (R: хлеб)
Žiniatinklio nuorodos
- Rusenorskas – Руссенорск Archyvuota kopija 2010-02-06 iš Wayback Machine projekto. [Nedidelis straipsnelis rusų kalba]
- Do you speak moja - po - tvoja? Archyvuota kopija 2007-03-02 iš Wayback Machine projekto. [Straipsnis rusų kalba]
Bibliografija
- Broch, I. & Jahr, E. H. 1984. Russenorsk: Et pidginspråk i Norge (2. utgave), Oslo: Novus.
- Kortlandt, F. 2000. On Russenorsk. Amsterdamer Beiträge zur älteren Germanistik 54, 123–127.
- Lunden, S. S. 1978. Tracing the ancestry of Russenorsk. Slavia Orientalis 27/2, 213–217.
- Peterson, R. E. 1980. Russenorsk: A little known aspect of Russian-Norwegian relations, Studies in language 4/2, 249–256.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rusenorskas, Kas yra Rusenorskas? Ką reiškia Rusenorskas?
Rusenorskas rus russenorsk angl russenorsk norv russenorsk pidzinas rusu ir norvegu kalbu misinys kuriuo tarpusavyje kalbejo Siaures Norvegijos norvegai ir Kolos pusiasalio rusai jurininkai zvejai banginiu ir juros zveriu medziotojai bei pirkliai Kiti rusenorsko pavadinimai moja pa tvoja kas darkyta rusu kalba reiske as kalbu tavo kalba moya po tvoya kak sprek Si kalba atsirado del tos pacios priezasties kaip ir daugelis pidzinu ir prekybiniu kalbu reikejo bent minimaliai susikalbeti zmonems kuriu kalbos nera giminingos todel nesuprantamos kaip kad del giminingumo butu is dalies suprantamos lenku ir rusu kalbos ar norvegu ir vokieciu Rusenorska daugiausia vartojo XVIII XIX a ir pirma XX a desimtmetį Jo naudojimas eme mazeti kai prasidejus Pirmajam pasauliniam karui vokieciu kariniai laivai eme grasinti juriniam susisiekimui tarp Murmansko ir Siaures Norvegijos Rysiai beveik visiskai nutruko Murmansko apylinkese įsigalejus Tarybu valdziai Kaip ir visi pidzinai rusenorskas nebuvo visaverte kalba Jos leksikonas buvo susijes su prekyba juros verslu Arktyje zuvu meteorologiniai pavadinimai ir pan gramatika labai rudimentine Siuo metu zinomi mazdaug 400 rusenorsko zodziu is kuriu 50 yra norvegiski 40 rusiski like paimti is kitu kalbu anglu olandu vokieciu suomiu samiu Kai kurie tyrinetojai rusenorsko nelaiko pidzinu Pvz Leideno universiteto lingvistikos profesorius Frederikas Kortlandtas Frederik Kortlandt teigia kad rusenorskas yra norvegu kalbos dialektas su daug rusisku skoliniu Taciau F Kortlandtas is viso neigia poreikį kalbotyroje isskirti pidzinus kaip ypatinga kalbu kategorija Pavyzdziai R rusiskos kilmes N norvegiskos kilmes Moja pa tvoja As kalbu tavo kalba pazodziui R mano pagal tavo Kak sprek Moje niet forsto Ka tu sakai As nesuprantu Kaip R kalbi N As R ne R suprantu N a rabbate dirbti R rabotat klaba duona R hleb Ziniatinklio nuorodosRusenorskas Russenorsk Archyvuota kopija 2010 02 06 is Wayback Machine projekto Nedidelis straipsnelis rusu kalba Do you speak moja po tvoja Archyvuota kopija 2007 03 02 is Wayback Machine projekto Straipsnis rusu kalba BibliografijaBroch I amp Jahr E H 1984 Russenorsk Et pidginsprak i Norge 2 utgave Oslo Novus Kortlandt F 2000 On Russenorsk Amsterdamer Beitrage zur alteren Germanistik 54 123 127 Lunden S S 1978 Tracing the ancestry of Russenorsk Slavia Orientalis 27 2 213 217 Peterson R E 1980 Russenorsk A little known aspect of Russian Norwegian relations Studies in language 4 2 249 256