Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Šv arkangelo Mykolo bažnyčia 54 51 35 5 š pl 24 12 6 8 r ilg 54 859861 š pl 24 201889 r ilg 54 859861 24
Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
- Kitos reikšmės – Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.
54°51′35.5″ š. pl. 24°12′6.8″ r. ilg. / 54.859861°š. pl. 24.201889°r. ilg.
| Rumšiškių šv. arkangelo Mykolo bažnyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Kauno |
| Dekanatas | Kauno II |
| Savivaldybė | Kaišiadorių rajonas |
| Gyvenvietė | Rumšiškės |
| Adresas | Pajūrio g. 2 |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | 1860 m. |
| Stilius | liaudies formos |
Rumšiškių šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Rumšiškių miestelyje, prie Kauno marių ir Pravienos žiočių. Liaudies architektūros formų.
Istorija
Pirmoji bažnyčia Rumšiškėse pastatyta XV a. pradžioje (nors 1522 m. Vilniaus vyskupijos sąrašuose neminima), vėlesnė – 1573 m. J. Kurszewski teigia, kad bažnyčia pastatyta vyskupaujant Jurgiui Radvilai. 1599 metais prašomas Rumšiškių klebono , Ldk Zigmantas Vaza padidino parapijos bažnyčios beneficiją. Lietuvos kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila 1635 m. rugpjūčio 4 d. fundacijoje bažnyčiai dovanojo 8 valakus žemės, pievų sklypą, miestelėnų ir ūkininkų dešimtinę bei teisę naudotis mišku (fundacija pakartotinai patvirtinta 1637 m. rugsėjo 16 d.). Pergamento dokumentas su karaliaus parašu ir prikabintu antspaudu anksčiau buvo saugomas Vilniaus viešojoje bibliotekoje. 1669 m. bažnyčia priklausė Vilniaus vyskupijos Kauno dekanatui. 1677 m. vizitacijos protokole minima, kad čia buvusi šiaudais dengta medinė bažnyčia, statyta po 1665 m. klebono rūpesčiu. Bažnyčios patronato teisė priklausė karaliui. Vikaras kunigas pagirtas už tvarką (klebono tuo metu nebuvo). Vikarui liepiama pastatyti naują ir tokią pat gražią, kokia buvusi anksčiau (priešų sudeginta). Šios vizitacijos metu 129 žmonėms suteiktas sutvirtinimo sakramentas.
1707 ir 1721 m. bažnyčia gerokai remontuota. Kunigo J. Jurevičiaus rašte kurijai (1921 m. lapkričio 8 d.) teigia, kad bažnyčia statyta 1739 metais. 1774 m. parapijai priklausė 25 kaimai ir dvarai (iš jų 8 buvo Nemuno kairiajame krante). Prūsų valdžia juos priskyrė Panemunės parapijai. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla, joje 1781 m. mokėsi 17 vaikų (11 šlėktų, 5 miestelėnų, 2 valstiečių), 1784 m. – 10, 1805 m. – 5, 1828 m. – 26. Mokytoju dirbo klebonas. Bažnyčiai 1782 m. priklausė Kampiškių kaimas, 1832 m. – tik jurisdika miestelyje.
1800 m. Livonijos kanauninkas Ulazovičius mokyklos vedėjui išlaikyti buvo užrašęs 152 rublių donaciją. Klebonas 1831 m. per pamokslą ragino žmones eiti į sukilimą. Pasinaudojęs amnestija bausmės išvengė. 1805, 1815, 1849 m. vizitacijų aktuose nurodyta sena ir maža bažnyčia. 1840 m. kapinėse pastatyta Šv. Onos koplyčia. 1849 m. Rumšiškių parapija, iki tol priklausiusi Vilniaus vyskupijai, perduota Žemaičių vyskupijai.
1859–1860 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Jos administratorius kunigas 1863 m. rusų areštuotas, išvežtas į , kuriame 1867 m. mirė. Kunigas (mirė 1892 m.) 1890 m. pradėjo pamaldas laikyti lietuvių kalba, parapijiečius mokė lietuviškai melstis, giedoti, platino draudžiamą spaudą. 1907 m. įsteigtas „Saulės“ draugijos skyrius, 1908 m. – „Saulės" mergaičių mokykla. 1910–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. XX a. pradžioje buvo apie 5000 parapijiečių. 1913–1914 m. sumanyta statyti naują mūrinę bažnyčią, tam buvo išdeginta 300 tūkst. plytų, paruošta miško mediena, bet karas planus suardė – klebonas P. Galkus 1917 m. vasario 1 d. skundėsi Kauno vyskupui, kad vokiečia išvežioja plytas ir vagia kitas medžiagas (bendras nuostolis apie 30 tūkst. rublių). Be to, 1915 m. šventoriuje laikinai palaidoti 5 vokiečių kareiviai, bet 1917 m. pabaigoje – 1918 m. pradžioje vokiečiai čia savavališkai iš aplinkinių vietovių perlaidojo dar 54 savo karių palaikus. 1918 m. gegužės 31 d. klebonas skundėsi vyskupui, kad laidojimo vieta šventoriuje plečiasi į naujos bažnyčios plotą. Taip, naujosios bažnyčios statyba ir nebuvo pradėta. Vokiečių kapai 1959 m. perstatant bažnyčią buvo išversti buldozeriu ir perkelti į naująsias kapines.
1926 m. vasario 12 d. pastatyti ir pašventinti du nauji varpai – Jono Krikštytojo (197,2 kg) ir šv. Kazimiero (47,2 kg). 1933 m. kunigo J. Jurevičiaus iniciatyva kapinės praplėstos ir aptvertos vieline tvora. 1940 m. parapijoje buvo 4877 katalikai, jos ribose gyveno 8 stačiatikiai, 57 sentikiai ir 182 kitatikiai. Užėjus 1940 m. sovietams bažnyčia nacionalizuota, 1941 m. birželio 15 d. čia įkurtas mašinų ir arklių nuomos punktas, koplyčioje turėjo būti įrengta kalvė. Prasidėjus karui prie klebonijos rusai pasistatė patrankas, bet nepaleidę nė šūvio pasitraukė tolyn.
1942 m. balandžio 12 d. ištiko didelis Nemuno potvynis, bažnyčia kelias dienas buvo atskirta nuo pasaulio, pamaldos laikytos šv. Antano koplyčioje. 1944 m. liepą per Antrojo pasaulinio karo kovas bažnyčia mažai nukentėjo, nors sviedinys kliudė vieną siją, sudaužė šventoriaus vartus, klebonijoje sudegė svirnas, tvartas, dvi daržinės su žemės ūkio mašinomis, kluonas, apgriautas pagrindinis pastatas ir kapinių koplyčia.
Po karo, 1948 m. bažnyčiai perduoti tik maldos namai (visa kita kartu su špitolija nacionalizuota). Statant Kauno HE, bažnyčia ir varpinė (medinės) 1958–1959 m. perkeltos į naują vietą – viršutinę Nemuno terasą. Rumšiškių parapijos vykdomasis komitetas (pirmininkas ) ir jos klebonas K. Lapinskas buvo nutarę, kad kapines ir bažnyčią derėtų perkelti į prie Dovainonių esančią Išlaužą (prie Jono Aisčio tėvonijos), todėl tam reikalui Dovainonyse II prašyta 3 ha žemės. Tačiau buvo paskirtas naujas klebonas kunigas planus pakeitė ir vieta numatyta Byliškių kaimo pradžioje prie buvusios Šv. Antano koplyčios, statybai ir kapinėms prašant 8 ha. Bažnyčios perkėlimas kainavo 407.598 rublius (341.420 rublių sumokėjo valstybė, kitus suaukojo parapijiečiai).
Architektūra
Bažnyčia yra liaudies architektūros formų. Stačiakampio plano, su šoninėmis zakristijomis, penkiasiene apside ir bokšteliu. Varpinė – 3 aukštų, prie bažnyčios yra Šv. Antano koplyčia, kapinėse stovi Šv. Onos koplyčia.
Galerija
-
- Bažnyčios vidus
- Šv. Antano koplyčia
- Bažnyčia su varpine
Literatūra
- „Mūsų Lietuva“, II t. Bronius Kviklys, Vilnius, 1991.
- "Sūduvos dvasininkai", I-II t. R. Butautas-Kudirka, 2009-2010.
Šaltiniai
- Kun. Žemaitis Jonas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, Kas yra Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia? Ką reiškia Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia?
Kitos reiksmes Sv arkangelo Mykolo baznycia 54 51 35 5 s pl 24 12 6 8 r ilg 54 859861 s pl 24 201889 r ilg 54 859861 24 201889 Rumsiskiu sv arkangelo Mykolo baznyciaVyskupija KaunoDekanatas Kauno IISavivaldybe Kaisiadoriu rajonasGyvenviete RumsiskesAdresas Pajurio g 2Statybine medziaga medisPastatyta įrengta 1860 m Stilius liaudies formos Rumsiskiu sv arkangelo Mykolo baznycia baznycia stovinti Rumsiskiu miestelyje prie Kauno mariu ir Pravienos ziociu Liaudies architekturos formu IstorijaPirmoji baznycia Rumsiskese pastatyta XV a pradzioje nors 1522 m Vilniaus vyskupijos sarasuose neminima velesne 1573 m J Kurszewski teigia kad baznycia pastatyta vyskupaujant Jurgiui Radvilai 1599 metais prasomas Rumsiskiu klebono Ldk Zigmantas Vaza padidino parapijos baznycios beneficija Lietuvos kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila 1635 m rugpjucio 4 d fundacijoje baznyciai dovanojo 8 valakus zemes pievu sklypa miestelenu ir ukininku desimtine bei teise naudotis misku fundacija pakartotinai patvirtinta 1637 m rugsejo 16 d Pergamento dokumentas su karaliaus parasu ir prikabintu antspaudu anksciau buvo saugomas Vilniaus viesojoje bibliotekoje 1669 m baznycia priklause Vilniaus vyskupijos Kauno dekanatui 1677 m vizitacijos protokole minima kad cia buvusi siaudais dengta medine baznycia statyta po 1665 m klebono rupesciu Baznycios patronato teise priklause karaliui Vikaras kunigas pagirtas uz tvarka klebono tuo metu nebuvo Vikarui liepiama pastatyti nauja ir tokia pat grazia kokia buvusi anksciau priesu sudeginta Sios vizitacijos metu 129 zmonems suteiktas sutvirtinimo sakramentas Rumsiskiu baznycia pries susidarant Kauno mariomsRumsiskiu baznycia 2016 m nelike sventoriaus vartu 1707 ir 1721 m baznycia gerokai remontuota Kunigo J Jureviciaus raste kurijai 1921 m lapkricio 8 d teigia kad baznycia statyta 1739 metais 1774 m parapijai priklause 25 kaimai ir dvarai is ju 8 buvo Nemuno kairiajame krante Prusu valdzia juos priskyre Panemunes parapijai Nuo 1777 m veike parapine mokykla joje 1781 m mokesi 17 vaiku 11 slektu 5 miestelenu 2 valstieciu 1784 m 10 1805 m 5 1828 m 26 Mokytoju dirbo klebonas Baznyciai 1782 m priklause Kampiskiu kaimas 1832 m tik jurisdika miestelyje 1800 m Livonijos kanauninkas Ulazovicius mokyklos vedejui islaikyti buvo uzrases 152 rubliu donacija Klebonas 1831 m per pamoksla ragino zmones eiti į sukilima Pasinaudojes amnestija bausmes isvenge 1805 1815 1849 m vizitaciju aktuose nurodyta sena ir maza baznycia 1840 m kapinese pastatyta Sv Onos koplycia 1849 m Rumsiskiu parapija iki tol priklausiusi Vilniaus vyskupijai perduota Zemaiciu vyskupijai Mergeles Marijos statula sventoriuje 1859 1860 m pastatyta nauja medine baznycia Jos administratorius kunigas 1863 m rusu arestuotas isveztas į kuriame 1867 m mire Kunigas mire 1892 m 1890 m pradejo pamaldas laikyti lietuviu kalba parapijiecius moke lietuviskai melstis giedoti platino draudziama spauda 1907 m įsteigtas Saules draugijos skyrius 1908 m Saules mergaiciu mokykla 1910 1914 m veike Lietuviu kataliku blaivybes draugijos skyrius XX a pradzioje buvo apie 5000 parapijieciu 1913 1914 m sumanyta statyti nauja murine baznycia tam buvo isdeginta 300 tukst plytu paruosta misko mediena bet karas planus suarde klebonas P Galkus 1917 m vasario 1 d skundesi Kauno vyskupui kad vokiecia isvezioja plytas ir vagia kitas medziagas bendras nuostolis apie 30 tukst rubliu Be to 1915 m sventoriuje laikinai palaidoti 5 vokieciu kareiviai bet 1917 m pabaigoje 1918 m pradzioje vokieciai cia savavaliskai is aplinkiniu vietoviu perlaidojo dar 54 savo kariu palaikus 1918 m geguzes 31 d klebonas skundesi vyskupui kad laidojimo vieta sventoriuje pleciasi į naujos baznycios plota Taip naujosios baznycios statyba ir nebuvo pradeta Vokieciu kapai 1959 m perstatant baznycia buvo isversti buldozeriu ir perkelti į naujasias kapines 1926 m vasario 12 d pastatyti ir pasventinti du nauji varpai Jono Krikstytojo 197 2 kg ir sv Kazimiero 47 2 kg 1933 m kunigo J Jureviciaus iniciatyva kapines praplestos ir aptvertos vieline tvora 1940 m parapijoje buvo 4877 katalikai jos ribose gyveno 8 staciatikiai 57 sentikiai ir 182 kitatikiai Uzejus 1940 m sovietams baznycia nacionalizuota 1941 m birzelio 15 d cia įkurtas masinu ir arkliu nuomos punktas koplycioje turejo buti įrengta kalve Prasidejus karui prie klebonijos rusai pasistate patrankas bet nepaleide ne suvio pasitrauke tolyn 1942 m balandzio 12 d istiko didelis Nemuno potvynis baznycia kelias dienas buvo atskirta nuo pasaulio pamaldos laikytos sv Antano koplycioje 1944 m liepa per Antrojo pasaulinio karo kovas baznycia mazai nukentejo nors sviedinys kliude viena sija sudauze sventoriaus vartus klebonijoje sudege svirnas tvartas dvi darzines su zemes ukio masinomis kluonas apgriautas pagrindinis pastatas ir kapiniu koplycia Po karo 1948 m baznyciai perduoti tik maldos namai visa kita kartu su spitolija nacionalizuota Statant Kauno HE baznycia ir varpine medines 1958 1959 m perkeltos į nauja vieta virsutine Nemuno terasa Rumsiskiu parapijos vykdomasis komitetas pirmininkas ir jos klebonas K Lapinskas buvo nutare kad kapines ir baznycia deretu perkelti į prie Dovainoniu esancia Islauza prie Jono Aiscio tevonijos todel tam reikalui Dovainonyse II prasyta 3 ha zemes Taciau buvo paskirtas naujas klebonas kunigas planus pakeite ir vieta numatyta Byliskiu kaimo pradzioje prie buvusios Sv Antano koplycios statybai ir kapinems prasant 8 ha Baznycios perkelimas kainavo 407 598 rublius 341 420 rubliu sumokejo valstybe kitus suaukojo parapijieciai ArchitekturaBaznycia yra liaudies architekturos formu Staciakampio plano su soninemis zakristijomis penkiasiene apside ir boksteliu Varpine 3 aukstu prie baznycios yra Sv Antano koplycia kapinese stovi Sv Onos koplycia GalerijaBaznycios vidus Sv Antano koplycia Baznycia su varpineLiteratura Musu Lietuva II t Bronius Kviklys Vilnius 1991 Suduvos dvasininkai I II t R Butautas Kudirka 2009 2010 SaltiniaiVikiteka Rumsiskiu sv arkangelo Mykolo baznycia vaizdine ir garsine medziagaKun Zemaitis Jonas