Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite prašome sutvarkyti šį straipsnį Tik t
Rudolf Carnap

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
Rudolfas Karnapas (vok. Rudolf Carnap, 1891 m. gegužės 18 d. – 1970 m. rugsėjo 14 d.) – įtakingas XX a. vokiečių filosofas, iki 1935 m. dirbęs Europoje, o vėliau ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis buvo pagrindinis „Vienos Ratelio“ narys ir iškilus loginio pozityvizmo atstovas. Karnapas parašė didžiulį kiekį įvairiausių darbų, jis (ir Carl Hempel) daugiau nei kiti prisidėjo prie loginio pozityvizmo programos platinimo ne tik Europoje, bet ir Amerikoje.
Harvardo universiteto filosofas Willardas Quine rašė: „Karnapas yra iškili asmenybė. Aš matau jį kaip dominuojančią figūrą filosofijoje nuo 1935 m. Kai kurie filosofai šitą poziciją mieliau atiduotų Wittgensteinui, bet daug kas mano būtent taip, kaip aš manau.“
Hempelis rašė: „Karnapo išmoningi ir švietėjiški loginio analizavimo ir rekonstravimo metodai ir pavyzdžiai, kuriuos jis paminėjo savo griežtuose, bet plačių pažiūrų tyrimuose ir darbuose, numatė stiprias, tikslias analizines paskatas filosofijos problemoms.“
Biografija
Rudolfas Karnapas gimė šiaurės vakarų Vokietijos mieste Ronsdorfe, kuris kartu su kitais aplinkiniais miesteliais 1929 m. buvo sujungtas į miestą – Vupertalį. 1898 m., po tėvo mirties, jis kartu su šeima persikėlė į Barmeną, kur Karnapas pradėjo mokytis Gimnazijoje. Būdamas keturiolikos Karnapas išmoko Esperanto kalbos, kurią vėliau naudojo savo kelionėse.1910-1914 m. studijavo filosofiją, fiziką bei matematiką Jenos ir Freiburgo universitetuose. Taip pat klausė B. Baucho Kanto kurso, kur visus metus gilinosi į „Grynojo proto kritiką“ ir ypatingai susidomėjo Kanto erdvės teorija. Karnapas taip pat klausė tris G. Frėgės kursus 1910 m., 1913 m. ir 1914 m. Šiuose kursuose Frėgė aiškino savo loginę sistemą ir jos taikymą matematikoje. Tačiau šiuo metu Karnapą labiausiai domino fizika. 1913 jis planavo rašyti savo disertaciją termoelektroninės emisijos tema. Jo studijas nutraukė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. Karnapas tarnavo fronte iki 1917 m. tada gavo leidimą studijuoti fiziką Berlyno Universitete, kuriame tuo metu profesoriavo A. Einšteinas.
Po karo, Karnapas parašė naują disertaciją, šį kartą, erdvės ir laiko aksiomatinės teorijos tema. Ją parodė Jenos universiteto Fizikos fakulteto dekanui M. Wienui ir B. Bauchui. Abiejiems darbas pasirodė įdomus, tačiau Wienui atrodė, kad disertacijoje per daug filosofijos, o Bauchas manė, kad ji labiau tinka fizikai nei filosofijai.
Karnapo įsitraukimas į „Vienos Ratelio” veiklą išsivystė per kelerius metus. Jis susipažino su Hansu Reichenbachu filosofijos konferencijoje vykusioje Erlangene 1923 m. Reichenbachas jį supažindino su Moritzu Schlicku. Karnapas 1925 m. aplankė Schlicką- ir „Vienos Ratelį”- ir sekančiais metais persikraustė į Vieną ir tapo asistuojančiu profesoriumi Vienos Universitete. Jis tapo pagrindiniu „Vienos Ratelio“ nariu ir 1929 m. kartu su Hansu Hahnu ir Otto Neurathu, parašė „Vienos Ratelio” manifestą.
1935 m., padedamas amerikiečių filosofų Č. Moriso ir V. Kvaino, Karnapas emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas ir 1941 m. tapo jų piliečiu.
Mirė 1970 m. rugsėjo 14 d. Santa Monikoje.
Rudolfas Karnapas ir jo filosofija
Rudolfas Karnapas – loginio pozityvizmo atstovas. Dėl jo didžiulio indėlio į filosofijos mokslą, filosofijos kalbą, tikimybės teoriją, klasikinę, induktyviąją ir modalinę logiką, jis laikomas vienu žymiausių XX a. filosofų. Rudolfas Karnapas laikė metafiziką bereikšme, kadangi jos teiginiai negali būti įrodyti arba paneigti eksperimentais. Anot jo, daug filosofinių problemų iš tikrųjų yra pseudo – problemos, t. y. piktnaudiškų interpretacijų rezultatas. Pasak Rudolfo Karnapio, kai kurios iš jų galėtų būti išspręstos, jei mes pripažintume, jog jos ne išreiškia fakto esmę, o rodo pasirinkimą tarp skirtingų lingvistinių struktūrų. Taigi, loginės kalbos analizės, esą, įgauna pagrindinį instrumentą, sprendžiant filosofines problemas. Nuo tada, kai šnekamoji kalba tapo dviprasmiška, Rudolfas Karnapas įrodinėjo, kad filosofinės problemos turi būti studijuojamos, remiantis dirbtinėmis logikos ir matematikos kalbomis. Anot jo, tai padėtų išspręsti teiginių reikšmių problemas, skirtingas tikimybės teorijos interpretacijas, aiškinimo prigimtį bei skirtumus tarp analitinio ir sintetinio, būtinų ir atsitiktinių teiginių.
Mokslinės teorijos struktūra
Karnapio nuomone mokslo teorija aiškinama kaip aiški formali sistema. Ji susideda iš:
• Oficialios kalbos įskaitant loginių ir neloginių terminų; • loginių – matematinių aksiomų ir taisyklių išvesties rinkinių; • ne logiškų aksiomų nustatymu, išreiškiant empirinės dalies teoriją; • taisyklių korespondencijų, kurios paaiškina empirines teorijas.
Veikla ir darbai
1908 m. ir 1922 m. Dalyvavo Pasauliniame Esperanto Kongrese
1926 m. įsidarbino Vienos universitete ir per kelerius ateinančius metus įsitraukė į „Vienos ratelio“ veiklą.
1928 m. Karnapas išleido savo knygą „Loginė pasaulio struktūra“, kurioje išvystė formalųjį empirizmą visas mokslines sąvokas apibrėždamas fenomenologiniais terminais. Tais pačiais metais jis išleido dar vieną knygą „Filosofijos pseudo-problemos“, kurioje teigė, kad daugelis filosofinių klausimų yra beprasmiai.
1929 m. kartu H. Hahnu ir O. Neurathu parašė ratelio manifestą ir kartu su H. Reichenbachu pradėjo leisti analitinės filosofijos žurnalą Erkenntnis.
1930 m. pradėjo profesoriauti Prahos universitete. Čia jis parašė knygą, kuri jį padarė garsiausiu loginio pozityvizmo ir „Vienos ratelio“ atstovu, „Kalbos loginę sintaksė“ (1934 m.). Šiame kūrinyje jis plėtojo savo tolerancijos principą, pagal kurį nėra tokio dalyko kaip „teisinga“ logika ar kalba. Visi turi teisę pasirinkti, priklausomai nuo savo poreikių ir tikslų, kokią kalbos formą naudoti.
1936–1952 m. profesoriavo Čikagos Universitete (išskyrus 1940–1941 m. kuriuos praleido kaip viešintis profesorius Harvaro Universitete). Šis laikotarpis jam buvo labai produktyvus – rašė knygas apie semantika, modelių logiką ir apie filosofinius tikimybės ir indukcijos principus.
1954 m. profesoriavo Los Andžele, Kalifornijos universitete
1964 m. perėjo į Los Andželo Kalifornijos Universitetą. Čia rašė apie mokslinį pažinimą, analitinę-sintetinę dichotomiją bei verifikacijos principą.
Šaltiniai
- Carnap Rudolf (Rudolfas Karnapas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 715 psl.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rudolf Carnap, Kas yra Rudolf Carnap? Ką reiškia Rudolf Carnap?
Sį biografinį straipsnį reiketu sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite prasome sutvarkyti sį straipsnį Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Priezastys del kuriu straipsnis laikomas nesutvarkytu aiskinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai Rudolfas Karnapas vok Rudolf Carnap 1891 m geguzes 18 d 1970 m rugsejo 14 d įtakingas XX a vokieciu filosofas iki 1935 m dirbes Europoje o veliau ir Jungtinese Amerikos Valstijose Jis buvo pagrindinis Vienos Ratelio narys ir iskilus loginio pozityvizmo atstovas Karnapas parase didziulį kiekį įvairiausiu darbu jis ir Carl Hempel daugiau nei kiti prisidejo prie loginio pozityvizmo programos platinimo ne tik Europoje bet ir Amerikoje Harvardo universiteto filosofas Willardas Quine rase Karnapas yra iskili asmenybe As matau jį kaip dominuojancia figura filosofijoje nuo 1935 m Kai kurie filosofai sita pozicija mieliau atiduotu Wittgensteinui bet daug kas mano butent taip kaip as manau Hempelis rase Karnapo ismoningi ir svietejiski loginio analizavimo ir rekonstravimo metodai ir pavyzdziai kuriuos jis paminejo savo grieztuose bet placiu paziuru tyrimuose ir darbuose numate stiprias tikslias analizines paskatas filosofijos problemoms BiografijaRudolfas Karnapas gime siaures vakaru Vokietijos mieste Ronsdorfe kuris kartu su kitais aplinkiniais miesteliais 1929 m buvo sujungtas į miesta Vupertalį 1898 m po tevo mirties jis kartu su seima persikele į Barmena kur Karnapas pradejo mokytis Gimnazijoje Budamas keturiolikos Karnapas ismoko Esperanto kalbos kuria veliau naudojo savo kelionese 1910 1914 m studijavo filosofija fizika bei matematika Jenos ir Freiburgo universitetuose Taip pat klause B Baucho Kanto kurso kur visus metus gilinosi į Grynojo proto kritika ir ypatingai susidomejo Kanto erdves teorija Karnapas taip pat klause tris G Freges kursus 1910 m 1913 m ir 1914 m Siuose kursuose Frege aiskino savo logine sistema ir jos taikyma matematikoje Taciau siuo metu Karnapa labiausiai domino fizika 1913 jis planavo rasyti savo disertacija termoelektronines emisijos tema Jo studijas nutrauke prasidejes Pirmasis pasaulinis karas Karnapas tarnavo fronte iki 1917 m tada gavo leidima studijuoti fizika Berlyno Universitete kuriame tuo metu profesoriavo A Einsteinas Po karo Karnapas parase nauja disertacija sį karta erdves ir laiko aksiomatines teorijos tema Ja parode Jenos universiteto Fizikos fakulteto dekanui M Wienui ir B Bauchui Abiejiems darbas pasirode įdomus taciau Wienui atrode kad disertacijoje per daug filosofijos o Bauchas mane kad ji labiau tinka fizikai nei filosofijai Karnapo įsitraukimas į Vienos Ratelio veikla issivyste per kelerius metus Jis susipazino su Hansu Reichenbachu filosofijos konferencijoje vykusioje Erlangene 1923 m Reichenbachas jį supazindino su Moritzu Schlicku Karnapas 1925 m aplanke Schlicka ir Vienos Ratelį ir sekanciais metais persikrauste į Viena ir tapo asistuojanciu profesoriumi Vienos Universitete Jis tapo pagrindiniu Vienos Ratelio nariu ir 1929 m kartu su Hansu Hahnu ir Otto Neurathu parase Vienos Ratelio manifesta 1935 m padedamas amerikieciu filosofu C Moriso ir V Kvaino Karnapas emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas ir 1941 m tapo ju pilieciu Mire 1970 m rugsejo 14 d Santa Monikoje Rudolfas Karnapas ir jo filosofijaRudolfas Karnapas loginio pozityvizmo atstovas Del jo didziulio indelio į filosofijos moksla filosofijos kalba tikimybes teorija klasikine induktyviaja ir modaline logika jis laikomas vienu zymiausiu XX a filosofu Rudolfas Karnapas laike metafizika bereiksme kadangi jos teiginiai negali buti įrodyti arba paneigti eksperimentais Anot jo daug filosofiniu problemu is tikruju yra pseudo problemos t y piktnaudisku interpretaciju rezultatas Pasak Rudolfo Karnapio kai kurios is ju galetu buti issprestos jei mes pripazintume jog jos ne isreiskia fakto esme o rodo pasirinkima tarp skirtingu lingvistiniu strukturu Taigi logines kalbos analizes esa įgauna pagrindinį instrumenta sprendziant filosofines problemas Nuo tada kai snekamoji kalba tapo dviprasmiska Rudolfas Karnapas įrodinejo kad filosofines problemos turi buti studijuojamos remiantis dirbtinemis logikos ir matematikos kalbomis Anot jo tai padetu isspresti teiginiu reiksmiu problemas skirtingas tikimybes teorijos interpretacijas aiskinimo prigimtį bei skirtumus tarp analitinio ir sintetinio butinu ir atsitiktiniu teiginiu Mokslines teorijos strukturaKarnapio nuomone mokslo teorija aiskinama kaip aiski formali sistema Ji susideda is Oficialios kalbos įskaitant loginiu ir neloginiu terminu loginiu matematiniu aksiomu ir taisykliu isvesties rinkiniu ne logisku aksiomu nustatymu isreiskiant empirines dalies teorija taisykliu korespondenciju kurios paaiskina empirines teorijas Veikla ir darbai1908 m ir 1922 m Dalyvavo Pasauliniame Esperanto Kongrese 1926 m įsidarbino Vienos universitete ir per kelerius ateinancius metus įsitrauke į Vienos ratelio veikla 1928 m Karnapas isleido savo knyga Logine pasaulio struktura kurioje isvyste formalujį empirizma visas mokslines savokas apibrezdamas fenomenologiniais terminais Tais paciais metais jis isleido dar viena knyga Filosofijos pseudo problemos kurioje teige kad daugelis filosofiniu klausimu yra beprasmiai 1929 m kartu H Hahnu ir O Neurathu parase ratelio manifesta ir kartu su H Reichenbachu pradejo leisti analitines filosofijos zurnala Erkenntnis 1930 m pradejo profesoriauti Prahos universitete Cia jis parase knyga kuri jį padare garsiausiu loginio pozityvizmo ir Vienos ratelio atstovu Kalbos logine sintakse 1934 m Siame kurinyje jis pletojo savo tolerancijos principa pagal kurį nera tokio dalyko kaip teisinga logika ar kalba Visi turi teise pasirinkti priklausomai nuo savo poreikiu ir tikslu kokia kalbos forma naudoti 1936 1952 m profesoriavo Cikagos Universitete isskyrus 1940 1941 m kuriuos praleido kaip viesintis profesorius Harvaro Universitete Sis laikotarpis jam buvo labai produktyvus rase knygas apie semantika modeliu logika ir apie filosofinius tikimybes ir indukcijos principus 1954 m profesoriavo Los Andzele Kalifornijos universitete 1964 m perejo į Los Andzelo Kalifornijos Universiteta Cia rase apie mokslinį pazinima analitine sintetine dichotomija bei verifikacijos principa SaltiniaiCarnap Rudolf Rudolfas Karnapas Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 715 psl NuorodosVikiteka Rudolf Carnap vaizdine ir garsine medziagahttp www iep utm edu carnap