Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Rosa Parks
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Roza Parks angl. Rosa Parks | |
|---|---|
| Roza Parks 1955 metais, fone matomas Martinas Liuteris Kingas. | |
| Gimė | 1913 m. vasario 4 d. Tuskegee, Alabama, JAV |
| Mirė | 2005 m. spalio 24 d. (92 metai) Detroitas, Mičiganas (JAV) |
| Veikla | Pilietinių teisių aktyvistė |
| Vikiteka | Rosa Parks |
| Parašas | |
Roza Parks (angl. Rosa Parks; 1913 m. vasario 4 d. – 2005 m. spalio 24 d.) buvo afroamerikiečių pilietinių teisių aktyvistė, kurią JAV Kongresas vėliau praminė „Moderniųjų laikų pilietinių teisių judėjimo motina”.
1955 metų gruodžio 1 dieną Montgomeryje, Alabamos valstijoje, R. Parks, kuri tuomet buvo 42-ejų metų amžiaus, atsisakė paklusti autobuso vairuotojo įsakymui užleisti sėdimą vietą baltajam keleiviui. Tokio pobūdžio veiksmai nebuvo naujiena: 1946 metais ir 1955 metais laimėjo bylas prieš autobusų kompanijas JAV aukščiausiajame teisme. Prieš 9 mėnesius iki Parks atsisakymo užleisti vietą, penkiolikmetė juodaodė atsisakė užleisti vietą toje pačioje autobusų linijoje. Tačiau kitaip nei ankstesni individualūs pilietinio nepaklusnumo veiksmai, Parks poelgis sukėlė Montgomerio autobusų boikotą (didelė dalis žmonių, protestuojančių prieš segregaciją, boikotavo viešąjį transportą. Autobusų kompanijos dėl šios akcijos patyrė didelių nuostolių).
Rozos Parks atviras nepaklusnumas tapo svarbiu modernaus Pilietinių teisių judėjimo simboliu, o Parks tapo tarptautine pasipriešinimo rasinei segregacijai ikona. Ji bendradarbiavo su pilietinių teisių lyderiu Martinu Liuteriu Kingu. Parks padėjo Kingui tapti nacionalinio lygio reikšminga pilietinių teisių judėjimo figūra.
Nors vėlesniuose metuose Parks buvo pagerbta dėl savo veiksmų, ji taip pat daug nukentėjo. Ji buvo atleista iš (siuvėjos) darbo vietinėje universalinėje parduotuvėje. Galiausiai Parks persikraustė gyventi į Detroitą, Mičigano valstijoje, kuri gavo panašų darbą. Nuo 1965 iki 1988 metų Parks dirbo afroamerikiečio JAV Atstovų rūmų nario sekretore. Paskutiniaisiais gyvenimo metais Parks sirgo senatvine silpnaprotyste ir įsivėlė į teisminius ginčus su amerikiečių hiphopo grupe OutKast (dėl singlo pavadinimo „Rosa Parks”).
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rosa Parks, Kas yra Rosa Parks? Ką reiškia Rosa Parks?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Roza Parks angl Rosa ParksRoza Parks 1955 metais fone matomas Martinas Liuteris Kingas Gime 1913 m vasario 4 d Tuskegee Alabama JAVMire 2005 m spalio 24 d 92 metai Detroitas Miciganas JAV Veikla Pilietiniu teisiu aktyvisteVikiteka Rosa ParksParasas Roza Parks angl Rosa Parks 1913 m vasario 4 d 2005 m spalio 24 d buvo afroamerikieciu pilietiniu teisiu aktyviste kuria JAV Kongresas veliau pramine Moderniuju laiku pilietiniu teisiu judejimo motina 1955 metu gruodzio 1 diena Montgomeryje Alabamos valstijoje R Parks kuri tuomet buvo 42 eju metu amziaus atsisake paklusti autobuso vairuotojo įsakymui uzleisti sedima vieta baltajam keleiviui Tokio pobudzio veiksmai nebuvo naujiena 1946 metais ir 1955 metais laimejo bylas pries autobusu kompanijas JAV auksciausiajame teisme Pries 9 menesius iki Parks atsisakymo uzleisti vieta penkiolikmete juodaode atsisake uzleisti vieta toje pacioje autobusu linijoje Taciau kitaip nei ankstesni individualus pilietinio nepaklusnumo veiksmai Parks poelgis sukele Montgomerio autobusu boikota didele dalis zmoniu protestuojanciu pries segregacija boikotavo viesajį transporta Autobusu kompanijos del sios akcijos patyre dideliu nuostoliu Rozos Parks atviras nepaklusnumas tapo svarbiu modernaus Pilietiniu teisiu judejimo simboliu o Parks tapo tarptautine pasipriesinimo rasinei segregacijai ikona Ji bendradarbiavo su pilietiniu teisiu lyderiu Martinu Liuteriu Kingu Parks padejo Kingui tapti nacionalinio lygio reiksminga pilietiniu teisiu judejimo figura Nors velesniuose metuose Parks buvo pagerbta del savo veiksmu ji taip pat daug nukentejo Ji buvo atleista is siuvejos darbo vietineje universalineje parduotuveje Galiausiai Parks persikrauste gyventi į Detroita Micigano valstijoje kuri gavo panasu darba Nuo 1965 iki 1988 metu Parks dirbo afroamerikiecio JAV Atstovu rumu nario sekretore Paskutiniaisiais gyvenimo metais Parks sirgo senatvine silpnaprotyste ir įsivele į teisminius gincus su amerikieciu hiphopo grupe OutKast del singlo pavadinimo Rosa Parks Taip pat skaitykiteMontgomerio autobusu boikotas