Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Romos Senatas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Romos senatas (lot. Senātus Rōmānus) – pagrindinis Romos respublikos valdžios organas (nuo 509 m. pr. m. e.) ir vėliau – formalus ją pakeitusios Romos imperijos valdžios organas iki Vakarų Romos imperijos žlugimo 476 m. e. m. Vėliau senatas dar rinkosi iki VI a. antros pusės.
Pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio senex (senis ar senolis), ir reiškia senolių tarybą.
Istorija
Pasak romėnų legendos, senatą įkūręs dar Romulas. Tai buvo patarėjų taryba, susidedanti iš 100 šeimų vyresniųjų, vadinamų Tėvais (Patres). Vėliau, susiformavus Romos respublikai, padidino senatorių skaičių iki 300.
Romos piliečiai buvo suskirstyti į dvi grupes: Senatas ir Žmonės (žr. Romos Senatas ir Žmonės, SPQR). Žmonės, arba Liaudis, buvo visi piliečiai, nepriklausantys senatui. , tautos susirinkimai ( ir ), leisdavo naujus įstatymus, o dar ir rinkdavo magistratus. Pats senatas neturėjo įstatymų leidžiamosios galios, jis šiuo klausimu tik patardavo plebėjų tarybai.
Tačiau senatas vienintelis siųsdavo ir priimdavo ambasadorius, skirdavo pareigūnus valdyti viešosioms žemėms (įskaitant provincijas), galėdavo skelbti karą, tvarkydavo . Taip pat senatas patvirtindavo miesto konsulus ir pavojaus atveju galėdavo skirti diktatorių.
Nuo vėlyvosios Respublikos (121 m. pr. m. e.) senatas atsisakė diktatorių skyrimo praktikos ir vietoje to pavojaus atvejais pradėjo naudoti potvarkį, įvedantį ir suteikiantį didesnę valdžią konsulams. Tačiau iš tiesų keli žmonės buvo paskelbti diktatoriais (Sula, Cezaris). Šis periodas taip pat pasižymėjo labai atkaklia optimatų ir populiarų – dviejų senato frakcijų – kova.
Senato reali galia įvairiai skyrėsi Romos imperijos periodu, tačiau ji buvo žymiai silpnesnė, nei Respublikoje. Dabar didesnę valdžią jau turėdavo imperatorius (princepsas).
Paskutinis žinomas senato priimtas sprendimas yra dviejų ambasadorių išsiuntimas į Konstantinopolį 580 m. e. m.
Veikla
Senato veikla ir pati valdžios forma buvo siejama su religija. Jis rinkdavosi specialioje pašventintoje šventykloje (įprastai – , naujųjų metų proga – Jupiterio šventykloje, o karo metu – Belonos šventykloje). Senatas galėdavo posėdžiauti tik tarp saulėtekio ir saulėlydžio. Sesija prasidėdavo specialia malda ir atnašavimais. Taip pat, negalėdavo posėdžiauti, kai būdavo rengiami liaudies susirinkimai ar posėdžiaudavo liaudies tarybos.
Debatų trukmė ribojama nebuvo ir tuo būdavo dažnai piktnaudžiaujama. Senatoriai ilgomis kalbomis ir diskusijomis mėgindavo užvilkinti nepatinkamų sprendimų priėmimą.
Nelabai svarbiais klausimais balsuojama būdavo balsu ar pakeliant ranką, tačiau svarbiais – , kai senato nariai tiesiogine prasme pereidavo į vieną ar kitą patalpos pusę.
Žinoma, kad būdavo reikalingas , tačiau kiek senatorių jį sudarė – neaišku.
Narystė
Visi žmonių išrinkti magistratai – kvestoriai, edilai, pretoriai ir konsulai – tapdavo senatoriais visam gyvenimui. Senatoriai, kurie nebuvo išrinkti magistratais, būdavo vadinami senatores pedarii ir posėdžiuose neturėdavo teisės pasisakyti, galėdavo tik balsuoti. Jų skaičius labai išaugo valdant Sulai ir sudarė beveik pusę senato.
Cenzoriai turėdavo teisę atimti narystę senate, jei konkretus senatorius būdavo pripažįstamas kaltu dėl korupcijos, neteisingai skyręs mirties bausmę ar pažeidęs viešąją moralę. Taip pat narystė galėjo būti atimta dėl kito senatoriaus veto ignoravimo, ir net dėl gerų religinių ženklų ignoravimo.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Romos Senatas, Kas yra Romos Senatas? Ką reiškia Romos Senatas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Romos senatas lot Senatus Rōmanus pagrindinis Romos respublikos valdzios organas nuo 509 m pr m e ir veliau formalus ja pakeitusios Romos imperijos valdzios organas iki Vakaru Romos imperijos zlugimo 476 m e m Veliau senatas dar rinkosi iki VI a antros puses Ciceronas senate sako kalba pries Katilina XIX a freska Pavadinimas kiles is lotynisko zodzio senex senis ar senolis ir reiskia senoliu taryba IstorijaPasak romenu legendos senata įkures dar Romulas Tai buvo patareju taryba susidedanti is 100 seimu vyresniuju vadinamu Tevais Patres Veliau susiformavus Romos respublikai padidino senatoriu skaiciu iki 300 Romos pilieciai buvo suskirstyti į dvi grupes Senatas ir Zmones zr Romos Senatas ir Zmones SPQR Zmones arba Liaudis buvo visi pilieciai nepriklausantys senatui tautos susirinkimai ir leisdavo naujus įstatymus o dar ir rinkdavo magistratus Pats senatas neturejo įstatymu leidziamosios galios jis siuo klausimu tik patardavo plebeju tarybai Taciau senatas vienintelis siusdavo ir priimdavo ambasadorius skirdavo pareigunus valdyti viesosioms zemems įskaitant provincijas galedavo skelbti kara tvarkydavo Taip pat senatas patvirtindavo miesto konsulus ir pavojaus atveju galedavo skirti diktatoriu Nuo velyvosios Respublikos 121 m pr m e senatas atsisake diktatoriu skyrimo praktikos ir vietoje to pavojaus atvejais pradejo naudoti potvarkį įvedantį ir suteikiantį didesne valdzia konsulams Taciau is tiesu keli zmones buvo paskelbti diktatoriais Sula Cezaris Sis periodas taip pat pasizymejo labai atkaklia optimatu ir populiaru dvieju senato frakciju kova Senato reali galia įvairiai skyresi Romos imperijos periodu taciau ji buvo zymiai silpnesne nei Respublikoje Dabar didesne valdzia jau turedavo imperatorius princepsas Paskutinis zinomas senato priimtas sprendimas yra dvieju ambasadoriu issiuntimas į Konstantinopolį 580 m e m VeiklaSenato veikla ir pati valdzios forma buvo siejama su religija Jis rinkdavosi specialioje pasventintoje sventykloje įprastai naujuju metu proga Jupiterio sventykloje o karo metu Belonos sventykloje Senatas galedavo posedziauti tik tarp sauletekio ir saulelydzio Sesija prasidedavo specialia malda ir atnasavimais Taip pat negaledavo posedziauti kai budavo rengiami liaudies susirinkimai ar posedziaudavo liaudies tarybos Debatu trukme ribojama nebuvo ir tuo budavo daznai piktnaudziaujama Senatoriai ilgomis kalbomis ir diskusijomis megindavo uzvilkinti nepatinkamu sprendimu priemima Nelabai svarbiais klausimais balsuojama budavo balsu ar pakeliant ranka taciau svarbiais kai senato nariai tiesiogine prasme pereidavo į viena ar kita patalpos puse Zinoma kad budavo reikalingas taciau kiek senatoriu jį sudare neaisku NarysteVisi zmoniu isrinkti magistratai kvestoriai edilai pretoriai ir konsulai tapdavo senatoriais visam gyvenimui Senatoriai kurie nebuvo isrinkti magistratais budavo vadinami senatores pedarii ir posedziuose neturedavo teises pasisakyti galedavo tik balsuoti Ju skaicius labai isaugo valdant Sulai ir sudare beveik puse senato Cenzoriai turedavo teise atimti naryste senate jei konkretus senatorius budavo pripazįstamas kaltu del korupcijos neteisingai skyres mirties bausme ar pazeides viesaja morale Taip pat naryste galejo buti atimta del kito senatoriaus veto ignoravimo ir net del geru religiniu zenklu ignoravimo