Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Romas PakalnisGimė 1941 m sausio 4 d Kirkliai Daugailių valsčiusMirė 2020 m rugsėjo 20 d 79 metai VilniusPalaidotas a Su

Romas Pakalnis

  • Pagrindinis puslapis
  • Romas Pakalnis
Romas Pakalnis
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Romas Pakalnis
Gimė 1941 m. sausio 4 d.
Kirkliai, Daugailių valsčius
Mirė 2020 m. rugsėjo 20 d. (79 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Sudervės kapinėse
Vaikai Mindaugas, Vytautas, Gediminas
Veikla miškininkas ekologas, pedagogas, visuomenės veikėjas
Partija 1984 m. SSKP
Alma mater 1963 m. Lietuvos žemės ūkio akademija
Žymūs apdovanojimai

2002 m. LDK Gedimino ordino Karininko kryžius

Romas Pakalnis (1941 m. sausio 4 d. Kirkliuose, Daugailių valsčiuje – 2020 m. rugsėjo 20 d. Vilniuje) – Lietuvos miškininkas ekologas, aplinkosaugininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas.

Biografija

1958 m. baigė Vilniaus miškų technikumą, 1963 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą. 1963 m. Radviliškio miškų ūkio Šeduvos girininkijos miško technikas, 1964 m. Radvilonių girininkas. Jam vadovaujant pastatyta Radvilonių girininkija, prie Radvilonių pasodinta 12 ha eglių kultūrų. 1965 m. atliko privalomąją karo tarnybą SSRS kariuomenėje. 1966 m. Jonavos miškų ūkio miško ruošos punkto viršininkas. 1966–1969 m. studijavo LSSR MA Botanikos instituto aspirantūroje, 1971 m. biologijos mokslų kandidatas.1970–1974 m. Botanikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1974–1981 m. Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos vyresn. mokslinis bendradarbis, nuo 1981 m. laboratorijos vadovas. 1984–1989 m. dar ir Botanikos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, 1989–2002 m. direktorius. Nuo 2001 m. VPU profesorius.

Nuo 1989 m. Vilniaus gamtos apsaugos draugijos pirmininkas, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir I Sąjūdžio seimo narys. 1992–1997 m. Lietuvos švietimo tarybos pirmininkas. Nuo 1993 m. Lietuvos botanikų draugijos prezidentas. Nuo 1995 m. Valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos vicepirmininkas, 1997–1999 m. šios konferencijos pirmininkas. Nuo 1997 m. Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo prezidentas. 1998 m. vienas iš Gamtosaugos politikos klubo steigėjų ir jo pirmininkas. 2000–2008 m. Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys ir pirmininkas.

2012–2018 m. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas.

Mokslinė veikla

1981–1985 m. tarptautinės programos „Žmogus ir biosfera“ Lietuvos nacionalinio komiteto sekretorius. Nuo 1985 m. to komiteto pirmininko pavaduotojas. 1984 m. su bendradarbiais parengė Lietuvos kompleksinę gamtos apsaugos schemą. 1992 m. parengtos gamtosaugos koncepcijos, 1993 m. parengtos Lietuvos švietimo koncepcijos bendraautoris. 1998 m. kartu su bendraautoriais parengė LR Biologinės įvairovės išnaudojimo strategiją ir veiksmų planą, Lietuvos ekologinio švietimo koncepciją, Valstybinę aplinkos monitoringo programą, suredagavo Lietuvos profesinio rengimo Baltąją knygą, 1999 m. Ignalinos AE regiono specializuoto monitoringo programą, Lietuvos biologinės įvairovės šalies studijos programą, 2000 m. Lietuvos valstybinių parkų išvystymo projektą. 1996 m. Botanikos institutas pradėjo leisti mokslinį periodinį žurnalą „Botanica Lithuanica“, kurio kasmet išleidžiama 4 numeriai, jo vyr. redaktorius. Paskelbė per 170 straipsnių. Parašė ir išleido keletą knygų iš ekologijos, gamtos apsaugos, kraštotyros.

Dalyvavo pasitarimuose, simpoziumuose Vokietijoje, JAV, Čekijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Estijoje augalijos ir aplinkos apsaugos, biologijos įvairovės, kraštovaizdžio ir kt. klausimais, skaitė pranešimus. Atstovavo Lietuvai 1995 m. Europos gamtos apsaugos metų orgkomitete ir 1996 m. Tarpvyriausybiniame komitete JTO konferencijoje biologinės įvairovės klausimais. Dalyvavo atliekant svarbiausiųjų Lietuvos techninių projektų ekologines ekspertizes, vienas Pilaitės šiaurinės dalies detaliojo plano projekto autorių.

Bibliografija

  • Augalų dangos formavimas optimizuojant kraštovaizdį (bendraautoris), 1979.
  • Lietuvos augalijos apsaugos pagrindai (bendraautoris), 1986.
  • Kraštovaizdžio ekologija ir estetika (bendraautoris, išleista rusų k.), 1987.
  • Landšaftų apsauga: metodiniai nurodymai / R. Gajauskaitė, Romas Pakalnis. – Vilnius, 1987. – 47 p.
  • Gamtos apsauga (bendraautoris), 1988.
  • Kalvotų žemių melioravimo metodika. – Vilnius, 1988. – 32 p.
  • Verkiai: praeitis, dabartis, svajonės. – Vilnius: Logotipas, 2003. – 56 p.: iliustr. – ISBN 9955-422-32-7
  • Medžiai senoliai Lietuvoje (sud. Romas Pakalnis, Daiva Letukaitė). – Kaunas: Lututė, 2005. – 129 p.: iliustr. – ISBN 9955-692-01-4
  • Kraštovaizdžio politikos ištakos (sud. Kazys Ėringis, Romas Pakalnis). – Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 2005. – 192 p.: iliustr. – ISBN 9986-662-27-3
  • Kraštovaizdžio ekologija: mokomoji knyga (sud. Romas Pakalnis, Zenonas Venckus). – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2012. – 212 p.: iliustr. – ISBN 978-609-430-144-5

Įvertinimas

  • 1996 m. Valdo Adamkaus premija
  • 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
  • 2000 m. Kristoforo statulėlė
  • 2002 m. LDK Gedimino ordino Karininko kryžius

Šaltiniai

  1. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=P&sritis=B Archyvuota kopija 2014-03-11 iš Wayback Machine projekto.
  2. http://unesco.lt/apie/lietuvos-nacionaline-unesco-komisija/pirmininkas
  3. http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/ppersonos.htm Archyvuota kopija 2008-09-17 iš Wayback Machine projekto.
  4. Romas Pakalnis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 269
  5. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293024
  6. http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=129 Archyvuota kopija 2016-01-21 iš Wayback Machine projekto.
  7. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=160474


Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 17 Lie, 2025 / 06:30

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Romas Pakalnis, Kas yra Romas Pakalnis? Ką reiškia Romas Pakalnis?

Romas PakalnisGime 1941 m sausio 4 d Kirkliai Daugailiu valsciusMire 2020 m rugsejo 20 d 79 metai VilniusPalaidotas a Suderves kapineseVaikai Mindaugas Vytautas GediminasVeikla miskininkas ekologas pedagogas visuomenes veikejasPartija 1984 m SSKPAlma mater 1963 m Lietuvos zemes ukio akademijaZymus apdovanojimai2002 m LDK Gedimino ordino Karininko kryzius Romas Pakalnis 1941 m sausio 4 d Kirkliuose Daugailiu valsciuje 2020 m rugsejo 20 d Vilniuje Lietuvos miskininkas ekologas aplinkosaugininkas pedagogas visuomenes veikejas Biografija1958 m baige Vilniaus misku technikuma 1963 m Lietuvos zemes ukio akademijos Misku ukio fakulteta 1963 m Radviliskio misku ukio Seduvos girininkijos misko technikas 1964 m Radviloniu girininkas Jam vadovaujant pastatyta Radviloniu girininkija prie Radviloniu pasodinta 12 ha egliu kulturu 1965 m atliko privalomaja karo tarnyba SSRS kariuomeneje 1966 m Jonavos misku ukio misko ruosos punkto virsininkas 1966 1969 m studijavo LSSR MA Botanikos instituto aspiranturoje 1971 m biologijos mokslu kandidatas 1970 1974 m Botanikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis 1974 1981 m Botanikos instituto Krastovaizdzio ekologijos laboratorijos vyresn mokslinis bendradarbis nuo 1981 m laboratorijos vadovas 1984 1989 m dar ir Botanikos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams 1989 2002 m direktorius Nuo 2001 m VPU profesorius Nuo 1989 m Vilniaus gamtos apsaugos draugijos pirmininkas Lietuvos Sajudzio iniciatyvines grupes ir I Sajudzio seimo narys 1992 1997 m Lietuvos svietimo tarybos pirmininkas Nuo 1993 m Lietuvos botaniku draugijos prezidentas Nuo 1995 m Valstybiniu mokslo institutu direktoriu konferencijos vicepirmininkas 1997 1999 m sios konferencijos pirmininkas Nuo 1997 m Eugenijos Simkunaites labdaros ir paramos fondo prezidentas 1998 m vienas is Gamtosaugos politikos klubo steigeju ir jo pirmininkas 2000 2008 m Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys ir pirmininkas 2012 2018 m Lietuvos nacionalines UNESCO komisijos pirmininkas Moksline veikla1981 1985 m tarptautines programos Zmogus ir biosfera Lietuvos nacionalinio komiteto sekretorius Nuo 1985 m to komiteto pirmininko pavaduotojas 1984 m su bendradarbiais parenge Lietuvos kompleksine gamtos apsaugos schema 1992 m parengtos gamtosaugos koncepcijos 1993 m parengtos Lietuvos svietimo koncepcijos bendraautoris 1998 m kartu su bendraautoriais parenge LR Biologines įvairoves isnaudojimo strategija ir veiksmu plana Lietuvos ekologinio svietimo koncepcija Valstybine aplinkos monitoringo programa suredagavo Lietuvos profesinio rengimo Baltaja knyga 1999 m Ignalinos AE regiono specializuoto monitoringo programa Lietuvos biologines įvairoves salies studijos programa 2000 m Lietuvos valstybiniu parku isvystymo projekta 1996 m Botanikos institutas pradejo leisti mokslinį periodinį zurnala Botanica Lithuanica kurio kasmet isleidziama 4 numeriai jo vyr redaktorius Paskelbe per 170 straipsniu Parase ir isleido keleta knygu is ekologijos gamtos apsaugos krastotyros Dalyvavo pasitarimuose simpoziumuose Vokietijoje JAV Cekijoje Prancuzijoje Suomijoje Svedijoje Estijoje augalijos ir aplinkos apsaugos biologijos įvairoves krastovaizdzio ir kt klausimais skaite pranesimus Atstovavo Lietuvai 1995 m Europos gamtos apsaugos metu orgkomitete ir 1996 m Tarpvyriausybiniame komitete JTO konferencijoje biologines įvairoves klausimais Dalyvavo atliekant svarbiausiuju Lietuvos techniniu projektu ekologines ekspertizes vienas Pilaites siaurines dalies detaliojo plano projekto autoriu BibliografijaAugalu dangos formavimas optimizuojant krastovaizdį bendraautoris 1979 Lietuvos augalijos apsaugos pagrindai bendraautoris 1986 Krastovaizdzio ekologija ir estetika bendraautoris isleista rusu k 1987 Landsaftu apsauga metodiniai nurodymai R Gajauskaite Romas Pakalnis Vilnius 1987 47 p Gamtos apsauga bendraautoris 1988 Kalvotu zemiu melioravimo metodika Vilnius 1988 32 p Verkiai praeitis dabartis svajones Vilnius Logotipas 2003 56 p iliustr ISBN 9955 422 32 7 Medziai senoliai Lietuvoje sud Romas Pakalnis Daiva Letukaite Kaunas Lutute 2005 129 p iliustr ISBN 9955 692 01 4 Krastovaizdzio politikos istakos sud Kazys Ėringis Romas Pakalnis Vilnius Botanikos instituto leidykla 2005 192 p iliustr ISBN 9986 662 27 3 Krastovaizdzio ekologija mokomoji knyga sud Romas Pakalnis Zenonas Venckus Siauliai Siauliu universiteto leidykla 2012 212 p iliustr ISBN 978 609 430 144 5Įvertinimas1996 m Valdo Adamkaus premija 2000 m Lietuvos nepriklausomybes medalis 2000 m Kristoforo statulele 2002 m LDK Gedimino ordino Karininko kryziusSaltiniaihttp www mokslas mii lt mokslas SRITYS duom00 php pav P amp sritis B Archyvuota kopija 2014 03 11 is Wayback Machine projekto http unesco lt apie lietuvos nacionaline unesco komisija pirmininkas http www utena on lt Utenos enciklopedija personos ppersonos htm Archyvuota kopija 2008 09 17 is Wayback Machine projekto Romas Pakalnis Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 269 http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 293024 http www vilnijosvartai lt personalities view id 129 Archyvuota kopija 2016 01 21 is Wayback Machine projekto http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 160474

Naujausi straipsniai
  • Liepa 20, 2025

    Pankalpinangas

  • Liepa 20, 2025

    Pank rokas

  • Liepa 20, 2025

    Panevėžys B

  • Liepa 20, 2025

    Panevėžiuko apylinkė

  • Liepa 20, 2025

    Panevėžio termofikacinė elektrinė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje