Romėnų kalendorius

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pirmasis romėnų kalendorius – 10 mėnesių (metai apie 300 dienų – kiek truko vegetacinis periodas). Mėnesių pavadinimai – tiesiog numeriai (Primidilis, Duodilis, Tridilis, Kvartidilis, Kvintilis, Sekstilis, Septemberis, Oktoberis, Novemberis, Decemberis).

VII a. pr. m. e. Romos karalius (715-672) įvedė 12 mėnesių. Pirmi keturi mėnesiai pervadinti (Primidilis-Martiusas, Duodilis-Aprikus („saulės sušildytas“), Tridilis-Majus, Kvartidilis-Junius) ir pridėti 2 nauji mėnesiai (Januarijus ir Februarijus).

Senovėje romėnai gyveno pagal mėnulio kalendorių ir metus pradėdavo pavasarį kartu su atgimstančia gamta ir naujų žemės ūkio darbų pradžia. Pirmasis mėnuo buvo skirtas tautos pradininkui dievui Marsui. Jis buvo pavadintas Marso mėnesiu (mensis Martius). Antrasis mėnuo vadinosi mensis Aprilius. Romėnai jau nebežino, kodėl jo toks vardas: ar jis kilęs iš žodžio „apricus“ – „šiltas“, ar iš „aper“ – „šernas“. Trečiasis mėnuo, „mensis maiuis“, skirtas romėnų dievybei, žiedų žydėjimo deivei Majai. Kadaise tai būta svarbios deivės. Vėliau ją truputį užgožė žolynų ir augalijos deivė Flora, bet mėnesio pavadinimas nesikeitė. Ketvirtasis mėnuo, mensis Junius, turi deivės Junonos vardą. Penktasis mėnuo iš pradžių vadinosi Penktuku – Quintilis, bet po Gajaus Julijaus Cezario mirties gavo jo vardą ir dabar vadinasi mensis Julius. Mat Cezaris buvo gimęs šį mėnesį. Šeštasis mėnuo iš pradžių buvo Sextilis. Po imperatoriaus Augusto mirties mėnuo buvo pervadintas į mensis Augustus. Tai nebuvo Augusto gimimo mėnuo, bet norėta, kad abiejų didžių vyrų mėnesiai eitų greta ir turėtų vienodą dienų skaičių. Septintasis mėnuo, kaip ir seniau, vadinamas Septintiniu mėnesiu – mensis September, aštuntas – Aštuntiniu (mensis October), devintas – Devintiniu (mensis November), dešimtas – Dešimtiniu (mensis December). Paskutinis pilnas mėnuo, jau žvelgiąs į kitus metus ir sujungiąs prabėgusį laiką su ateinančiu, turėjo dievo Jano vardą. Tai buvo mensis Januarius. Laikas tarp jo pabaigos ir naujųjų metų pradžios vadinosi Februarijaus mėnesiu (mensis Februarius). Februarijus turėjo tiek dienų, kiek jam likdavo nuo kitų mėnesių. Februarijaus mėnesį romėnai skalbėsi, švarinosi, tvarkė namus ir stengėsi nusivalyti sielos dėmes, nes naujuosius metus dera pasitikti švariems ir dvasia, ir kūnu.

Vėliau metų pradžia buvo perkelta į Januarijaus mėnesį. Gajus Julijus Cezaris, pasikvietęs Egipto astronomus, įvedė Saulės kalendorių, bet mėnesių pavadinimai liko tie patys. Daugelis tautų juos perėmė ir naudoja iki šių dienų.