Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Julius Robertas Openhaimeris angl Julius Robert OppenheimerGimė 1904 m balandžio 22 d Niujorkas JAVMirė 1967 m vasario 1
Robert Oppenheimer
| Julius Robertas Openhaimeris angl. Julius Robert Oppenheimer | |
|---|---|
| Gimė | 1904 m. balandžio 22 d. Niujorkas, JAV |
| Mirė | 1967 m. vasario 18 d. (62 metai) , JAV |
| Tautybė | amerikietis |
| Veikla | amerikiečių fizikas |
| Sritis | kvantinės mechanikos, atomo branduolio, izotopų skilimo ir neutroninių žvaigždžių tyrimas |
| Organizacijos | Kalifornijos universitetas Berklyje |
| Pareigos | 1942 m. – 1946 m. vadovavo atominės bombos kūrimo programoje „Manheteno projektas“ 1946 m. – 1952 m. JAV atominės energijos komisijos (Atomic Energy Commission) generalinio konsultacinio komiteto (General Advisory Committee) pirmininkas 1947 m. – 1966 m. (Naujasis Džersis) fundamentaliųjų tyrimų instituto (Institute for Advanced Study) direktorius. |
| Išsilavinimas | Harvardo universitetas Getingeno universitetas |
| Žinomas (-a) už | pasisakė prieš vandenilinės bombos kūrimą ir bandymus. |
| Vikiteka | Robert Oppenheimer |
J. Robertas Openhaimeris (angl. Julius Robert Oppenheimer, 1904 m. balandžio 22 d. – 1967 m. vasario 18 d.) – amerikiečių fizikas.
Dirbo kvantinės mechanikos, atomo branduolio, izotopų skilimo ir neutroninių žvaigždžių tyrimo srityse. 1942 m. – 1946 m. vadovavo atominės bombos kūrimo programoje „Manheteno projektas“. 1946 m. – 1952 m. JAV atominės energijos komisijos (Atomic Energy Commission) generalinio konsultacinio komiteto (General Advisory Committee) pirmininkas. 1947 m. – 1966 m. (Naujasis Džersis) Pažangiųjų tyrimų instituto direktorius. Pasisakė prieš vandenilinės bombos kūrimą ir bandymus.
Vaikystė
Julius Robertas Openhaimeris gimė 1904 m. balandžio 22 d. Niujorke komersantų šeimoje. 1921 m. baigė mokyklą su pagyrimu, bet keliaudamas po Europą susirgo dizenterija. Liga neleido rudenį įstoti į universitetą. Tėvas pasamdė privatų mokytoją ir išsiuntė Robertą į vakarus, kad atgautų sveikatą ir pasiruoštų studijoms.
Studijų metai
1922 m – 1925 m. studijavo Harvardo (Harvard) universitete, kursą baigė per trejus metus. Paskutinį semestrą jis kreipėsi su prašymu į Ernestą Rezerfordą (Ernest Rutherford) aspirantūrai. Tais pačiais metais atvyko į Kembridžo (Cambridge) universitetą ir dirbo įžymiojoje Kavendišo laboratorijoje (Cavendish Laboratory), kuriai vadovavo E. Rezerfordas. Čia jis sėkmingai užsiėmė teorine fizika. Kembridže R. Openheimeris susipažino su įžymiais to meto mokslininkais-fizikais M. Bornu (Max Born), (Paul Dirac) ir N. Boru (Niels Bohr). Kviečiamas M. Borno iš Getingeno (Göttingen) universiteto, R. Openheimeris 1926 m. iš Anglijos persikėlė į Vokietiją. Jis klausėsi paskaitų pas pasaulinio garso fizikus E. Šriodingerį (Erwin Rudolf Josef Alexander Schrödinger), V. Heisenbergą (Werner Heisenberg), Dž. Franką (James Franck) ir dirbo kartu su jais kvantinės mechanikos srityje. 1927 m. apsigynė daktaro disertaciją. Sukūrė laisvųjų elektronų sąveikos su atomu teoriją, dirbdamas su M. Bornu sukūrė dviatomės molekulės struktūros teoriją ir Borno-Openheimerio . 1929 m. R. Openheimeris baigė Nyderlandų Leideno universiteto kursus bei aukštąją technikos mokyklą Ciūriche ir grįžo į gimtinę.
Mokslinių darbų metai
Jaunu talentingu mokslininku-fiziku iš karto domėjosi daugelis JAV universitetų. Sušlubavus sveikatai ir baiminantis tuberkuliozės, gydytojai rekomendavo jam pagyventi švelnaus klimato zonoje JAV vakaruose. R. Openheimeris apsigyveno rančoje į rytus nuo nedidelio Los Alamoso miestelio (Naujosios Meksikos valstija), kuriame paskui, jo dėka, įsikurs slaptoji „Manheteno projekto“ laboratorija.
R. Openheimeris vienu metu užėmė docento pareigas Kalifornijos technologijos institute Pasadenoje (California Institute of Technology) ir Kalifornijos universitete (University of California) Berklyje (nuo 1936 m. profesorius). Čia jis mokėsi sanskrito kalbos, jam tai buvo aštuntoji kalba, kuria galėjo susikalbėti. 1930 m. nuspėjo pozitrono egzistavimą (postuluotas P. Dirako 1926 m.), 1938 m. sudarė pirminį neuroninės žvaigždės modelio apskaičiavimą, o po metų nuspėjo ir juodųjų skylių egzistavimą. Betarpiškas bendravimas su žymiais to meto fizikais paliko žymę R. Openheimeris biografijoje. Dirbdamas kvantinės mechanikos srityje, mokslininkas tyrinėjo naujas medžiagų savybes bei spinduliavimą, sukūrė šviesos spektro komponentų spinduliavimo intensyvumo pasiskirstymo skaičiavimo metodą. Vėliau jo mokslo tyrimai persikėlė į atomo branduolio fizikos sritį. Kai 1939 m. atrastas urano dalijimasis, jis pradėjo dirbti ir šioje srityje. Nuo 1941 m. rudens dalyvavo JAV Mokslų akademijos specialiosios komisijos, kuri nagrinėjo atominės energijos panaudojimo galimybes karo tikslams, darbe. Tuo pačiu metu vadovavo fizikų-teoretikų grupei, dirbančiai atominės bombos kūrime. R. Openheimeriui priklauso idėja suburti visus JAV fizikus, dirbančius atominės bombos srityje, į vieningą mokslinį centrą Los Alamose. O kai šiai idėjai pritaria ir valdžia, vadovauti šiam centrui pavedama būtent jam.
1945 m. liepos 16 d. pirmą kartą istorijoje išbandyta atominė bomba, o netrukus R. Openheimeriui kartu su kitais karo komisijos nariais teko išrinkti atominio bombardavimo objektus. Ir nors daugelis kolegų iš Los Alamoso laboratorijos pasisakė prieš barbariškus atominius bombardavimus, kurie jau nebebuvo būtini, nes Japonijos kapituliacija jau aiški, R. Openheimeris neprisijungė prie jų. 1945 m. spalį jis paliko Los Alamoso laboratorijos direktoriaus postą, grįžo į Kaliforniją, bet likimas jį dar ilgam susiejo su atominiu ginklu. 1946 m. jis tapo JAV atominės energijos komisijos generalinio konsultacinio komiteto pirmininku, įgaliotų politikų bei generolų patarėju, o po metų ir Prinstono fundamentaliųjų tyrimų instituto direktoriumi. Jis dalyvavo kuriant tarptautinį atominės energijos kontrolės projektą, kurio tikrasis tikslas buvo ne uždrausti ir sunaikinti atominį ginklą, sustabdyti jo gamybą ir atstatyti laisvą mokslinės informacijos keitimąsi, bet JAV tapimas vienvalde lydere branduolinės fizikos srityje. R. Openheimeriui teko vartyti ir vandenilinės bombos projektus, tačiau jis faktiškai pasisakė prieš naujo masinio ginklo kūrimą. Bet 1950 m. sausio 31 d. prezidentas H. Trumenas (Harry Truman) pasirašė vandenilinės bombos sukūrimo įsakymą, 1952 m. lapkričio 1 d. ji ir išbandyta. Pentagono strategai džiūgavo, bet neilgam. 1953 m. rugpjūtį TSRS atlieka, vieną iš vandenilinės bombos atmainų, bandymą.
„Openheimerio byla“
JAV atominės energetikos komiteto mokslininkai pateikė ataskaitą prezidentui D. Eizenhaueriui (Dwight David Eisenhower), kad TSRS atliktas vandenilinės bombos bandymas yra žymiai aukštesnio techninio lygio ir lenkia JAV toje srityje. Visą mėnesį Baltuosiuose rūmuose viešpatavo pasimetimo nuotaikos ir būtent dėl to pradėta išpūsta kampanija prieš R. Openheimerį. Jį bandyta apkaltinti antiamerikietiškomis pažiūromis, komunizmu ir kitomis nuodėmėmis. Ne diplomatiniuose sluoksniuose atvirai kaltinta šnipinėjimu. Amerikos valdžiai jis tapo neparankus ir 1953 m. gruodžio 21 d. buvo supažindintas su oficialiais kaltinimais. Pasirodo, kad visą laiką jis buvo sekamas karinės žvalgybos, nes buvo žinomos jo simpatijos kairiesiems ir ryšiai su JAV komunistų partija. Jo jaunesnysis brolis Frankas su žmona vienu metu net buvo komunistų partijos nariai. R. Openheimerio žmona Katerina anksčiau buvo ištekėjusi už komunisto, kuris žuvo Ispanijos pilietiniame kare. Hitlerinės Vokietijos nusikaltimai labai sukrėtė R. Openheimerį ir norėdamas prisidėti kovoje prieš fašizmą, jis aktyviai dalyvavo keliose antifašistinėse organizacijose ir parašė net keletą propagandinių brošiūrų. Bet tai buvo treji metai prieš tai, kai jis buvo paskirtas Los Alamoso laboratorijos vadovu. Prieš pradėdamas atominio ginklo kūrimo darbus jis užpildė labai smulkią anketą, kur išvardijo visus savo ryšius su kairiaisiais, kas galėjo dominti saugumą ir karinę žvalgybą. Specialiai tam sudaryta atominės energetikos komisija 1954 m. balandžio 12 d. pradėjo ypatingą „Openheimerio bylos“ tyrimą. Komisijos tikslas buvo įrodyti mokslininko R. Openheimerio nelojalumą ir pilietinį nepatikimumą ir kaltinti ne tuo, ką jis padarė, o ką galvojo, jautė, žinojo ir kad nepalaikė vandenilinės bombos kūrimo. Nepaskutinį vaidmenį suvaidino ir bendradarbis iš Los Alamoso laboratorijos, fizikas E. Teleris (Edward Teller), liudijęs prieš savo kolegą. E. Telerio ir R. Openheimerio konfliktas prasidėjo dar Los Alamose, jo priežastimi buvo skirtingi požiūriai į atominio ginklo vaidmenį pasaulio raidai. Kai TSRS sukūrė savo atominę bombą, E. Teleris atėjo pas R. Openheimerį su pasiūlymu tuoj pat pradėti vandenilinės bombos gamybą, bet vedančiųjų mokslininkų grupė kartu su R. Openheimeriu pasisakė prieš, net siūlė visiškai nutraukti darbus. Jis buvo prieš, užtai jį pasodino į teisiamųjų suolą. Galiausiai, mokslininką nušalino nuo slaptų duomenų atominių tyrimų srityje, kas reiškė mokslinės veiklos apribojimą. Iš 24 mokslininkų tik 5 palaikė kaltintojus. Po keturias savaites trukusio proceso nuspręsta, kad R. Openheimerio kandidatūra nepageidautina jokiuose postuose, susijusiuose su karinėmis paslaptimis ir jo sutartis su JAV atominės energetikos komitetu nutraukta.
Procesas išprovokavo neramumus ir protestus mokslininkų tarpe. Daugelis pasisakė prieš senatorių J. Makartį (Joseph McCarthy) ir prieš jo „komunizmo šmėklų“ medžioklę. Amerikos mokslininkų federacija pareiškė protestą JAV vyriausybei, o Prinstono fundamentaliųjų tyrimų instituto administracija vienbalsiai vėl patvirtino R. Openheimerį instituto direktoriaus pareigoms. Profesoriaus Li DuBridžo (Lee Alvin DuBridge) pastangomis sukurtas komitetas R. Openheimeriui ginti. Procesas parodė, koks yra pavojingas mokslui, demokratijai ir progresui „Makartizmas“ (McCarthyism). Tik 1963 m. komisija peržiūrėjo 1954 m. nuosprendį, paskyrė R. Openheimeriui kasmetinę Enriko Fermi vardo premiją (50 tūkstančius dolerių ir aukso medalį) (Enrico Fermi Award) už „ypatingą indėlį atominės energijos valdymo ir tyrimo darbuose“. Kai 1967 m. R. Openheimeris mirė, Amerikos spauda vėl šlovino jį kaip įžymų mokslininką ir kaip „atominės bombos tėvą“. Niekas neprisiminė, kad visai neseniai jis buvo kaltinamas nacionalinių interesų išdavyste ir jį mėgino paversti šnipu.
Senatvė, mirtis ir palikimas
1957 m. R. Openheimeris nusipirko namą Mergelių salose (Virgin Islands) ir čia ilsėjosi bei plaukiojo jachta. 1966 m. paliko Prinstono fundamentaliųjų tyrimų instituto direktoriaus pareigas.
R. Openheimeris mirė nuo gerklės vėžio 1967 m. vasario 18 d. Prinstone. Jo pelenai išbarstyti virš Mergelių salų.
Šaltiniai
- Kavendišo laboratorija http://www-outreach.phy.cam.ac.uk/resources/dna/fullstory.php Archyvuota kopija 2011-12-09 iš Wayback Machine projekto.
- Getingeno universitetas http://www.uni-goettingen.de/?lang=en
- Borno-Openheimerio aproksimacija http://gallica.bnf.fr/ark:/12148/bpt6k15386r
- Kalifornijos technologijos institutas http://www.caltech.edu/
- Kalifornijos universitetas http://www.berkeley.edu/about/
- Los Alamoso Laboratorija http://www.lanl.gov/
- Enriko Fermi vardo premija http://www.er.doe.gov/fermi/ Archyvuota kopija 2010-01-10 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Robert Oppenheimer, Kas yra Robert Oppenheimer? Ką reiškia Robert Oppenheimer?
Julius Robertas Openhaimeris angl Julius Robert OppenheimerGime 1904 m balandzio 22 d Niujorkas JAVMire 1967 m vasario 18 d 62 metai JAVTautybe amerikietisVeikla amerikieciu fizikasSritis kvantines mechanikos atomo branduolio izotopu skilimo ir neutroniniu zvaigzdziu tyrimasOrganizacijos Kalifornijos universitetas BerklyjePareigos 1942 m 1946 m vadovavo atomines bombos kurimo programoje Manheteno projektas 1946 m 1952 m JAV atomines energijos komisijos Atomic Energy Commission generalinio konsultacinio komiteto General Advisory Committee pirmininkas 1947 m 1966 m Naujasis Dzersis fundamentaliuju tyrimu instituto Institute for Advanced Study direktorius Issilavinimas Harvardo universitetas Getingeno universitetasZinomas a uz pasisake pries vandenilines bombos kurima ir bandymus Vikiteka Robert Oppenheimer J Robertas Openhaimeris angl Julius Robert Oppenheimer 1904 m balandzio 22 d 1967 m vasario 18 d amerikieciu fizikas Dirbo kvantines mechanikos atomo branduolio izotopu skilimo ir neutroniniu zvaigzdziu tyrimo srityse 1942 m 1946 m vadovavo atomines bombos kurimo programoje Manheteno projektas 1946 m 1952 m JAV atomines energijos komisijos Atomic Energy Commission generalinio konsultacinio komiteto General Advisory Committee pirmininkas 1947 m 1966 m Naujasis Dzersis Pazangiuju tyrimu instituto direktorius Pasisake pries vandenilines bombos kurima ir bandymus VaikysteJulius Robertas Openhaimeris gime 1904 m balandzio 22 d Niujorke komersantu seimoje 1921 m baige mokykla su pagyrimu bet keliaudamas po Europa susirgo dizenterija Liga neleido rudenį įstoti į universiteta Tevas pasamde privatu mokytoja ir issiunte Roberta į vakarus kad atgautu sveikata ir pasiruostu studijoms Studiju metai1922 m 1925 m studijavo Harvardo Harvard universitete kursa baige per trejus metus Paskutinį semestra jis kreipesi su prasymu į Ernesta Rezerforda Ernest Rutherford aspiranturai Tais paciais metais atvyko į Kembridzo Cambridge universiteta ir dirbo įzymiojoje Kavendiso laboratorijoje Cavendish Laboratory kuriai vadovavo E Rezerfordas Cia jis sekmingai uzsieme teorine fizika Kembridze R Openheimeris susipazino su įzymiais to meto mokslininkais fizikais M Bornu Max Born Paul Dirac ir N Boru Niels Bohr Kvieciamas M Borno is Getingeno Gottingen universiteto R Openheimeris 1926 m is Anglijos persikele į Vokietija Jis klausesi paskaitu pas pasaulinio garso fizikus E Sriodingerį Erwin Rudolf Josef Alexander Schrodinger V Heisenberga Werner Heisenberg Dz Franka James Franck ir dirbo kartu su jais kvantines mechanikos srityje 1927 m apsigyne daktaro disertacija Sukure laisvuju elektronu saveikos su atomu teorija dirbdamas su M Bornu sukure dviatomes molekules strukturos teorija ir Borno Openheimerio 1929 m R Openheimeris baige Nyderlandu Leideno universiteto kursus bei aukstaja technikos mokykla Ciuriche ir grįzo į gimtine Moksliniu darbu metaiJaunu talentingu mokslininku fiziku is karto domejosi daugelis JAV universitetu Suslubavus sveikatai ir baiminantis tuberkuliozes gydytojai rekomendavo jam pagyventi svelnaus klimato zonoje JAV vakaruose R Openheimeris apsigyveno rancoje į rytus nuo nedidelio Los Alamoso miestelio Naujosios Meksikos valstija kuriame paskui jo deka įsikurs slaptoji Manheteno projekto laboratorija R Openheimeris vienu metu uzeme docento pareigas Kalifornijos technologijos institute Pasadenoje California Institute of Technology ir Kalifornijos universitete University of California Berklyje nuo 1936 m profesorius Cia jis mokesi sanskrito kalbos jam tai buvo astuntoji kalba kuria galejo susikalbeti 1930 m nuspejo pozitrono egzistavima postuluotas P Dirako 1926 m 1938 m sudare pirminį neuronines zvaigzdes modelio apskaiciavima o po metu nuspejo ir juoduju skyliu egzistavima Betarpiskas bendravimas su zymiais to meto fizikais paliko zyme R Openheimeris biografijoje Dirbdamas kvantines mechanikos srityje mokslininkas tyrinejo naujas medziagu savybes bei spinduliavima sukure sviesos spektro komponentu spinduliavimo intensyvumo pasiskirstymo skaiciavimo metoda Veliau jo mokslo tyrimai persikele į atomo branduolio fizikos sritį Kai 1939 m atrastas urano dalijimasis jis pradejo dirbti ir sioje srityje Nuo 1941 m rudens dalyvavo JAV Mokslu akademijos specialiosios komisijos kuri nagrinejo atomines energijos panaudojimo galimybes karo tikslams darbe Tuo paciu metu vadovavo fiziku teoretiku grupei dirbanciai atomines bombos kurime R Openheimeriui priklauso ideja suburti visus JAV fizikus dirbancius atomines bombos srityje į vieninga mokslinį centra Los Alamose O kai siai idejai pritaria ir valdzia vadovauti siam centrui pavedama butent jam 1945 m liepos 16 d pirma karta istorijoje isbandyta atomine bomba o netrukus R Openheimeriui kartu su kitais karo komisijos nariais teko isrinkti atominio bombardavimo objektus Ir nors daugelis kolegu is Los Alamoso laboratorijos pasisake pries barbariskus atominius bombardavimus kurie jau nebebuvo butini nes Japonijos kapituliacija jau aiski R Openheimeris neprisijunge prie ju 1945 m spalį jis paliko Los Alamoso laboratorijos direktoriaus posta grįzo į Kalifornija bet likimas jį dar ilgam susiejo su atominiu ginklu 1946 m jis tapo JAV atomines energijos komisijos generalinio konsultacinio komiteto pirmininku įgaliotu politiku bei generolu patareju o po metu ir Prinstono fundamentaliuju tyrimu instituto direktoriumi Jis dalyvavo kuriant tarptautinį atomines energijos kontroles projekta kurio tikrasis tikslas buvo ne uzdrausti ir sunaikinti atominį ginkla sustabdyti jo gamyba ir atstatyti laisva mokslines informacijos keitimasi bet JAV tapimas vienvalde lydere branduolines fizikos srityje R Openheimeriui teko vartyti ir vandenilines bombos projektus taciau jis faktiskai pasisake pries naujo masinio ginklo kurima Bet 1950 m sausio 31 d prezidentas H Trumenas Harry Truman pasirase vandenilines bombos sukurimo įsakyma 1952 m lapkricio 1 d ji ir isbandyta Pentagono strategai dziugavo bet neilgam 1953 m rugpjutį TSRS atlieka viena is vandenilines bombos atmainu bandyma Openheimerio byla JAV atomines energetikos komiteto mokslininkai pateike ataskaita prezidentui D Eizenhaueriui Dwight David Eisenhower kad TSRS atliktas vandenilines bombos bandymas yra zymiai aukstesnio techninio lygio ir lenkia JAV toje srityje Visa menesį Baltuosiuose rumuose viespatavo pasimetimo nuotaikos ir butent del to pradeta ispusta kampanija pries R Openheimerį Jį bandyta apkaltinti antiamerikietiskomis paziuromis komunizmu ir kitomis nuodememis Ne diplomatiniuose sluoksniuose atvirai kaltinta snipinejimu Amerikos valdziai jis tapo neparankus ir 1953 m gruodzio 21 d buvo supazindintas su oficialiais kaltinimais Pasirodo kad visa laika jis buvo sekamas karines zvalgybos nes buvo zinomos jo simpatijos kairiesiems ir rysiai su JAV komunistu partija Jo jaunesnysis brolis Frankas su zmona vienu metu net buvo komunistu partijos nariai R Openheimerio zmona Katerina anksciau buvo istekejusi uz komunisto kuris zuvo Ispanijos pilietiniame kare Hitlerines Vokietijos nusikaltimai labai sukrete R Openheimerį ir noredamas prisideti kovoje pries fasizma jis aktyviai dalyvavo keliose antifasistinese organizacijose ir parase net keleta propagandiniu brosiuru Bet tai buvo treji metai pries tai kai jis buvo paskirtas Los Alamoso laboratorijos vadovu Pries pradedamas atominio ginklo kurimo darbus jis uzpilde labai smulkia anketa kur isvardijo visus savo rysius su kairiaisiais kas galejo dominti sauguma ir karine zvalgyba Specialiai tam sudaryta atomines energetikos komisija 1954 m balandzio 12 d pradejo ypatinga Openheimerio bylos tyrima Komisijos tikslas buvo įrodyti mokslininko R Openheimerio nelojaluma ir pilietinį nepatikimuma ir kaltinti ne tuo ka jis padare o ka galvojo jaute zinojo ir kad nepalaike vandenilines bombos kurimo Nepaskutinį vaidmenį suvaidino ir bendradarbis is Los Alamoso laboratorijos fizikas E Teleris Edward Teller liudijes pries savo kolega E Telerio ir R Openheimerio konfliktas prasidejo dar Los Alamose jo priezastimi buvo skirtingi poziuriai į atominio ginklo vaidmenį pasaulio raidai Kai TSRS sukure savo atomine bomba E Teleris atejo pas R Openheimerį su pasiulymu tuoj pat pradeti vandenilines bombos gamyba bet vedanciuju mokslininku grupe kartu su R Openheimeriu pasisake pries net siule visiskai nutraukti darbus Jis buvo pries uztai jį pasodino į teisiamuju suola Galiausiai mokslininka nusalino nuo slaptu duomenu atominiu tyrimu srityje kas reiske mokslines veiklos apribojima Is 24 mokslininku tik 5 palaike kaltintojus Po keturias savaites trukusio proceso nuspresta kad R Openheimerio kandidatura nepageidautina jokiuose postuose susijusiuose su karinemis paslaptimis ir jo sutartis su JAV atomines energetikos komitetu nutraukta Procesas isprovokavo neramumus ir protestus mokslininku tarpe Daugelis pasisake pries senatoriu J Makartį Joseph McCarthy ir pries jo komunizmo smeklu medziokle Amerikos mokslininku federacija pareiske protesta JAV vyriausybei o Prinstono fundamentaliuju tyrimu instituto administracija vienbalsiai vel patvirtino R Openheimerį instituto direktoriaus pareigoms Profesoriaus Li DuBridzo Lee Alvin DuBridge pastangomis sukurtas komitetas R Openheimeriui ginti Procesas parode koks yra pavojingas mokslui demokratijai ir progresui Makartizmas McCarthyism Tik 1963 m komisija perziurejo 1954 m nuosprendį paskyre R Openheimeriui kasmetine Enriko Fermi vardo premija 50 tukstancius doleriu ir aukso medalį Enrico Fermi Award uz ypatinga indelį atomines energijos valdymo ir tyrimo darbuose Kai 1967 m R Openheimeris mire Amerikos spauda vel slovino jį kaip įzymu mokslininka ir kaip atomines bombos teva Niekas neprisimine kad visai neseniai jis buvo kaltinamas nacionaliniu interesu isdavyste ir jį megino paversti snipu Senatve mirtis ir palikimasSv Jono sala Openheimerio papludimys Mergeliu salos 1957 m R Openheimeris nusipirko nama Mergeliu salose Virgin Islands ir cia ilsejosi bei plaukiojo jachta 1966 m paliko Prinstono fundamentaliuju tyrimu instituto direktoriaus pareigas R Openheimeris mire nuo gerkles vezio 1967 m vasario 18 d Prinstone Jo pelenai isbarstyti virs Mergeliu salu SaltiniaiKavendiso laboratorija http www outreach phy cam ac uk resources dna fullstory php Archyvuota kopija 2011 12 09 is Wayback Machine projekto Getingeno universitetas http www uni goettingen de lang en Borno Openheimerio aproksimacija http gallica bnf fr ark 12148 bpt6k15386r Kalifornijos technologijos institutas http www caltech edu Kalifornijos universitetas http www berkeley edu about Los Alamoso Laboratorija http www lanl gov Enriko Fermi vardo premija http www er doe gov fermi Archyvuota kopija 2010 01 10 is Wayback Machine projekto