Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rožių revoliucija gruz ვარდების რევოლუცია vardebis revoliucija nesmurtinis valdžios pasikeitimas Gruzijoje po 2003 m lap
Rožių revoliucija
Rožių revoliucija (gruz. ვარდების რევოლუცია – «vardebis revoliucija») – nesmurtinis valdžios pasikeitimas Gruzijoje po 2003 m. lapkričio 21-23 dienomis vykusių daugiatūkstantinių gatvės protestų, kurių pagrindine priežastimi laikomas 2003 m. lapkričio 2 d. Gruzijos Parlamento rinkimų falsifikavimas Gruzijos Prezidento Eduardo Ševardnadzės šalininkų naudai. Rožių revoliucijos pasekmėje Gruzijos Prezidentas Eduardas Ševardnadzė atsistatydino, o valdžia perėjo opozicijai, kurios lyderis buvo proamerikietiškų politinių pažiūrų Micheilas Saakašvilis. Dėl valdžios pasikeitimo netrukus žymiai pablogėjo Gruzijos ir Rusijos santykiai.
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vidinės priežastys
Pagrindine revoliucijos priežastimi buvo neefektyvus Eduardo Ševardnadzės ir jo šalininkų valdymas, dėl kurio Gruzija po TSRS iširimo virto susiskaldžiusia, skurdžia, neefektyvia ir korumpuota valstybe su visokeriopų resursų trūkumu, masine emigracija, nepriklausomybės arba prisijungimo prie Rusijos siekiančiomis nacionalinėmis mažumomis, separatistinias judėjimais bei faktiškai nepriklausomomis nuo Gruzijos valdžios Abchazija ir Pietų Osetija.
Visuomenė nepritarė Eduardo Ševardnadzės vengimui jėga išspręsti konfliktus su Abchazija ir Pietų Osetija, o bandymai tai padaryti taikiai buvo nesėkmingi. Separatistinės nuotaikos stiprėjo ir Adžarijoje. Politinė, socialinė ir ekonominė krizė Gruzijoje savo apogėjų pasiekė artėjant 2003 m. lapkričio 2 d. Gruzijos Parlamento rinkimams. Prezidento rinkimai turėjo įvykti tik 2005 m. pavasarį, pasibaigus Eduardo Ševardnadzės antrajai ir kartu paskutiniajai kadencijai.
Išorinės priežastys
Be vidinių politinių, ekonominių, kultūrinių ir socialinių priežasčių, Rožių revoliucijai turėjo įtakos ir užsienio politinės jėgos. JAV siekė didinti savo įtaką Pietų Kaukazo regione, todėl jų netenkino nors ir saikingai antirusiška, bet pasyvi Eduardo Ševardnadzės užsienio politika bei matomi Gruzijos ir Rusijos suartėjimo ženklai. Didelį vaidmenį čia suvaidino Džordžo Soroso lėšomis Džino Šarpo įsteigtas Alberto Einšteino institutas[1], parengęs nesmurtinio valdžios pakeitimo metodologijas, taip pat pritaikytas Čekoslovakijoje (1989 m. Aksominė revoliucija), Serbijoje (2000 m. Miloševičiaus nuvertimas), Ukrainoje (2004 m. Oranžinė revoliucija), Kirgizijoje (2005 m. Tulpių revoliucija). Alberto Einšteino institute stažavosi žinomas Gruzijos tuometinės opozicijos veikėjas Giga Bokerija, aktyviai dalyvavęs Rožių revoliucijoje.
Veikiančios politinės jėgos
Eduardo Ševardnadzės „Už naują Gruziją“ ir Adžarijos lyderio Aslano Abašidzės „Gruzijos demokratino atsinaujinimo sąjungos“ politinis blokas, kuriam opoziciją sudarė Micheilo Saakašvilio „Suvienytas tautinis judėjimas“ ir „Burdžanadzės demokratai“, vadovaujami Gruzijos Parlamento Pirmininkės Nino Burdžanadzės ir Zurabo Žvanijos. Be to, opozicijos pusėje buvo gausi jaunimo organizacija „Kmara“ (pažodžiui – „Gana“), Gruzijos laisvių institutas ir daugelis kitų visuomeninių organizacijų.
Įvykių chronologija
2003 m. lapkričio 2 d. įvyko Gruzijos Parlamento rinkimai. Gruzijos Parlamentą sudarė 235 nariai, iš kurių 150 nariai buvo renkami pagal partijų sąrašus daugiamandatėje apygardoje (proporcinė sistema) ir 85 nariai, renkami vienmandatėse apygardose (mažoritarinė sistema). Kartu vyko referendumas dėl parlamentarų skaičiaus sumažinimo nuo 235 iki 150, atsisakant rinkimų pagal mažoritarinę sistemą. Opozicija kvietė savo šalininkus į pilietinio nepaklusnumo akcijas ir reikalavo, kad valdžia pripažintų rinkimus neįvykusiais.
2003 m. lapkričio 20 d. Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė rinkimų į Gruzijos Parlamentą rezultatus, pagal kuriuos Eduardo Ševardnadzės šalininkų blokas „Už naują Gruziją“ gavo 21,32 % balsų, o jo sąjungininko Aslano Abašidzės „Gruzijos demokratino atsinaujinimo sąjunga“ – 18,84 % balsų. Eduardo Ševardnadzės priešininkai tokius rinkimų rezultatus laikė atvira ir totalia falsifikacija. Tarptautinė laisvų rinkimų ir demokratijos bendruomenė (ISFED) [2] kritikavo rinkimų rezultatus. Nepasitikėjimas rinkimų rezultatais tapo 2003 m. lapkričio 21-23 Rožių revoliucijos priežastimi. Opozicija ultimatyviai pareikalavo Eduardo Ševardnadzės atsistatydinimo iš Gruzijos Prezidento posto, priešingu atveju grasindama užimti Prezidento rezidenciją Krcanisi.
2003 m. lapkričio 22 d. vedami Micheilo Saakašvilio opozicijos mitinguotojai su rožėmis rankose (iš čia ir „Rožių revoliucijos“ pavadinimas) įsiveržė į Gruzijos Parlamento salę, kur vyko pirmasis naujai išrinkto Parlamento posėdis, nutraukė Eduardo Ševardnadzės kalbą ir privertė jį apsaugininkų apsuptyje palikti posėdžių salę. Prezidentas Eduardas Ševardnadzė nedelsdamas įvedė šalyje nepaprastąją padėtį, tačiau jam nepakluso net elitiniai policijos padaliniai.
2003 m. lapkričio 23 d. Eduardas Ševardnadzė po Rusijos užsienio reikalų ministro Igorio Ivanovo organizuoto susitikimo su opozicijos lyderiais Micheilu Saakašviliu ir Zurabu Žvanija atsistatydino iš Gruzijos Prezidento posto ir paliko šalį. Tai sukėlė šalyje euforiją, Tbilisyje šią žinią apie 100 000 mitinguotojų pasitiko fejerverkais ir roko koncertais.
Po Eduardo Ševardnadzės atsistatydinimo Gruzijos Prezidento pareigas pagal Gruzijos Konstitucijos 76 straipsnį laikinai ėjo Gruzijos Parlamento pirmininkė Nino Burdžanadzė.
2003 m. lapkričio 24 d. Gruzijos Aukščiausiasis Teismas [3][neveikianti nuoroda] anuliavo Gruzijos Parlamento 2003 m. lapkričio 2 d. rinkimų pagal partinius sąrašus rezultatus.
2004 m. sausio 4 d. įvyko Gruzijos Prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo Micheilas Saakašvilis.
2004 m. sausio 25 d. Micheilas Saakašvilis prisiekė kaip Gruzijos Prezidentas.
2004 m. kovo 28 d. įvyko Gruzijos Parlamento rinkimai, kuriuose daugumą vietų parlamente laimėjo Micheilo Saakašvilio šalininkai.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rožių revoliucija, Kas yra Rožių revoliucija? Ką reiškia Rožių revoliucija?
Roziu revoliucija gruz ვარდების რევოლუცია vardebis revoliucija nesmurtinis valdzios pasikeitimas Gruzijoje po 2003 m lapkricio 21 23 dienomis vykusiu daugiatukstantiniu gatves protestu kuriu pagrindine priezastimi laikomas 2003 m lapkricio 2 d Gruzijos Parlamento rinkimu falsifikavimas Gruzijos Prezidento Eduardo Sevardnadzes salininku naudai Roziu revoliucijos pasekmeje Gruzijos Prezidentas Eduardas Sevardnadze atsistatydino o valdzia perejo opozicijai kurios lyderis buvo proamerikietisku politiniu paziuru Micheilas Saakasvilis Del valdzios pasikeitimo netrukus zymiai pablogejo Gruzijos ir Rusijos santykiai Roziu revoliucijaM Saakasvilio inauguracija Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vidines priezastysPagrindine revoliucijos priezastimi buvo neefektyvus Eduardo Sevardnadzes ir jo salininku valdymas del kurio Gruzija po TSRS isirimo virto susiskaldziusia skurdzia neefektyvia ir korumpuota valstybe su visokeriopu resursu trukumu masine emigracija nepriklausomybes arba prisijungimo prie Rusijos siekianciomis nacionalinemis mazumomis separatistinias judejimais bei faktiskai nepriklausomomis nuo Gruzijos valdzios Abchazija ir Pietu Osetija Visuomene nepritare Eduardo Sevardnadzes vengimui jega isspresti konfliktus su Abchazija ir Pietu Osetija o bandymai tai padaryti taikiai buvo nesekmingi Separatistines nuotaikos stiprejo ir Adzarijoje Politine socialine ir ekonomine krize Gruzijoje savo apogeju pasieke artejant 2003 m lapkricio 2 d Gruzijos Parlamento rinkimams Prezidento rinkimai turejo įvykti tik 2005 m pavasarį pasibaigus Eduardo Sevardnadzes antrajai ir kartu paskutiniajai kadencijai Isorines priezastysBe vidiniu politiniu ekonominiu kulturiniu ir socialiniu priezasciu Roziu revoliucijai turejo įtakos ir uzsienio politines jegos JAV sieke didinti savo įtaka Pietu Kaukazo regione todel ju netenkino nors ir saikingai antirusiska bet pasyvi Eduardo Sevardnadzes uzsienio politika bei matomi Gruzijos ir Rusijos suartejimo zenklai Didelį vaidmenį cia suvaidino Dzordzo Soroso lesomis Dzino Sarpo įsteigtas Alberto Einsteino institutas 1 parenges nesmurtinio valdzios pakeitimo metodologijas taip pat pritaikytas Cekoslovakijoje 1989 m Aksomine revoliucija Serbijoje 2000 m Miloseviciaus nuvertimas Ukrainoje 2004 m Oranzine revoliucija Kirgizijoje 2005 m Tulpiu revoliucija Alberto Einsteino institute stazavosi zinomas Gruzijos tuometines opozicijos veikejas Giga Bokerija aktyviai dalyvaves Roziu revoliucijoje Veikiancios politines jegosEduardo Sevardnadzes Uz nauja Gruzija ir Adzarijos lyderio Aslano Abasidzes Gruzijos demokratino atsinaujinimo sajungos politinis blokas kuriam opozicija sudare Micheilo Saakasvilio Suvienytas tautinis judejimas ir Burdzanadzes demokratai vadovaujami Gruzijos Parlamento Pirmininkes Nino Burdzanadzes ir Zurabo Zvanijos Be to opozicijos puseje buvo gausi jaunimo organizacija Kmara pazodziui Gana Gruzijos laisviu institutas ir daugelis kitu visuomeniniu organizaciju Įvykiu chronologija2003 m lapkricio 2 d įvyko Gruzijos Parlamento rinkimai Gruzijos Parlamenta sudare 235 nariai is kuriu 150 nariai buvo renkami pagal partiju sarasus daugiamandateje apygardoje proporcine sistema ir 85 nariai renkami vienmandatese apygardose mazoritarine sistema Kartu vyko referendumas del parlamentaru skaiciaus sumazinimo nuo 235 iki 150 atsisakant rinkimu pagal mazoritarine sistema Opozicija kviete savo salininkus į pilietinio nepaklusnumo akcijas ir reikalavo kad valdzia pripazintu rinkimus neįvykusiais 2003 m lapkricio 20 d Vyriausioji rinkimu komisija paskelbe rinkimu į Gruzijos Parlamenta rezultatus pagal kuriuos Eduardo Sevardnadzes salininku blokas Uz nauja Gruzija gavo 21 32 balsu o jo sajungininko Aslano Abasidzes Gruzijos demokratino atsinaujinimo sajunga 18 84 balsu Eduardo Sevardnadzes priesininkai tokius rinkimu rezultatus laike atvira ir totalia falsifikacija Tarptautine laisvu rinkimu ir demokratijos bendruomene ISFED 2 kritikavo rinkimu rezultatus Nepasitikejimas rinkimu rezultatais tapo 2003 m lapkricio 21 23 Roziu revoliucijos priezastimi Opozicija ultimatyviai pareikalavo Eduardo Sevardnadzes atsistatydinimo is Gruzijos Prezidento posto priesingu atveju grasindama uzimti Prezidento rezidencija Krcanisi 2003 m lapkricio 22 d vedami Micheilo Saakasvilio opozicijos mitinguotojai su rozemis rankose is cia ir Roziu revoliucijos pavadinimas įsiverze į Gruzijos Parlamento sale kur vyko pirmasis naujai isrinkto Parlamento posedis nutrauke Eduardo Sevardnadzes kalba ir priverte jį apsaugininku apsuptyje palikti posedziu sale Prezidentas Eduardas Sevardnadze nedelsdamas įvede salyje nepaprastaja padetį taciau jam nepakluso net elitiniai policijos padaliniai 2003 m lapkricio 23 d Eduardas Sevardnadze po Rusijos uzsienio reikalu ministro Igorio Ivanovo organizuoto susitikimo su opozicijos lyderiais Micheilu Saakasviliu ir Zurabu Zvanija atsistatydino is Gruzijos Prezidento posto ir paliko salį Tai sukele salyje euforija Tbilisyje sia zinia apie 100 000 mitinguotoju pasitiko fejerverkais ir roko koncertais Po Eduardo Sevardnadzes atsistatydinimo Gruzijos Prezidento pareigas pagal Gruzijos Konstitucijos 76 straipsnį laikinai ejo Gruzijos Parlamento pirmininke Nino Burdzanadze 2003 m lapkricio 24 d Gruzijos Auksciausiasis Teismas 3 neveikianti nuoroda anuliavo Gruzijos Parlamento 2003 m lapkricio 2 d rinkimu pagal partinius sarasus rezultatus 2004 m sausio 4 d įvyko Gruzijos Prezidento rinkimai kuriuos laimejo Micheilas Saakasvilis 2004 m sausio 25 d Micheilas Saakasvilis prisieke kaip Gruzijos Prezidentas 2004 m kovo 28 d įvyko Gruzijos Parlamento rinkimai kuriuose dauguma vietu parlamente laimejo Micheilo Saakasvilio salininkai Sis straipsnis apie Gruzija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį