Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rinkimai Estijoje Estijoje nacionaliniu lygmeniu organizuojami rinkimai kai išrenkami įstatymų leidžiamosios valdžios at
Rinkimai Estijoje
Rinkimai Estijoje – Estijoje nacionaliniu lygmeniu organizuojami rinkimai, kai išrenkami įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai. Priežiūrą vykdo Estijos nacionalinė rinkimų komisija. Į šalies parlamentą Riigikogu ketverių metų kadencijai pagal proporcinio atstovavimo sistemą renkamas 101 narys. Valstybės vadovas – prezidentas – renkamas penkerių metų kadencijai parlamente (per pirmą-trečią sesijas) arba rinkimų kolegijoje (per ketvirtą ir vėlesnes sesijas). Savivaldybėse Estija renka savivaldybių tarybas, kurios skiriasi narių skaičiumi. Rinkimų įstatymas nustato minimalų tarybos dydį, priklausomai nuo savivaldybės dydžio. Vietos valdžios tarybos taip pat renkamos proporcingai atstovaujant rinkėjų skaičių:
- Minimalus tarybos narių skaičius yra ne mažesnis kaip 7 vietos
- Daugiau nei 2000 gyventojų: ne mažiau kaip 13 vietų
- Daugiau nei 5000 gyventojų: ne mažiau kaip 17 vietų
- Daugiau nei 10 000 gyventojų: ne mažiau kaip 21 vieta
- Daugiau nei 50 000 gyventojų: ne mažiau kaip 31 vieta
- Daugiau nei 300 000 gyventojų: ne mažiau kaip 79 vietos
Estijoje veikia daugiapartinė politinė sistema, todėl į parlamentą patenka įvairios politinės jėgos, dažniausiai yra kuriama koalicinė vyriausybė. Minimali riba, nustatyta politinei partijai patekti į parlamentą, yra 5% rinkėjų balsų.
Estijos parlamento rinkimai
Per 2019 m. kovo 3 d. rinkimus 5% balsų barjerą peržengusios ir į parlamentą patekusios partijos:
- Estijos reformų partija: 28,8%, 34 vietos
- Estijos centro partija: 23,0%, 26 vietos
- Konservatorių liaudies partija: 17,8%, 19 vietų
- Pro Patria: 11,4%, 12 vietų
- Estijos socialdemokratų partija: 9,8%, 10 vietų
Europos parlamento rinkimai
Estija rinko savo atstovus į Europos parlamentą 2004, 2009, 2014, 2019 m.
Referendumai
suteikia Estijos parlamentui teisę pateikti referendumui įstatymo projektą ar kitą nacionalinį klausimą (Konstitucijos 105 str.). Balsavimo rezultatai yra privalomi. Jei referendumui pateiktas įstatymo projektas negauna balsų daugumos, Prezidentas paskelbia neeilinius rinkimus į parlamentą.
Yra keletas klausimų, kurie negali būti pateikti referendumui: susiję su biudžetu, mokesčiais, valstybės finansiniais įsipareigojimais, tarptautinių sutarčių ratifikavimu ir denonsavimu, nepaprastosios padėties deklaravimu ar nutraukimu arba nacionaline gynyba (105 str.). Kai kurios Konstitucijos nuostatos (skyriai „Bendrosios nuostatos“ ir „Konstitucijos pakeitimas“) gali būti keičiamos tik referendumu (162 str.). Likusi Konstitucija gali būti taisoma taip pat:
- referendume;
- dviejų paeiliui kadencijų parlamente,
- skubos tvarka parlamente (163 str.).
Referendumui dėl Konstitucijos pataisų surengti būtina trijų penktadalių parlamento narių balsų dauguma (164 str.).
Iki 2019 m. Estijos parlamentas surengė referendumus 2 kartus po to, kai Estija atgavo nepriklausomybę nuo TSRS: dėl naujos konstitucijos ir pilietybės 1992 m. ir dėl Europos Sąjungos narystės 2003 m. Taip pat 1991 m. vyko referendumas dėl Estijos nepriklausomybės atkūrimo, siekiant išsivaduoti iš TSRS.
Šaltiniai
- „Constitution of Estonia“. Suarchyvuotas originalas 2016-10-19. Nuoroda tikrinta 2013-11-01.
Nuorodos
- Estijos nacionalinė rinkimų komisija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rinkimai Estijoje, Kas yra Rinkimai Estijoje? Ką reiškia Rinkimai Estijoje?
Rinkimai Estijoje Estijoje nacionaliniu lygmeniu organizuojami rinkimai kai isrenkami įstatymu leidziamosios valdzios atstovai Prieziura vykdo Estijos nacionaline rinkimu komisija Į salies parlamenta Riigikogu ketveriu metu kadencijai pagal proporcinio atstovavimo sistema renkamas 101 narys Valstybes vadovas prezidentas renkamas penkeriu metu kadencijai parlamente per pirma trecia sesijas arba rinkimu kolegijoje per ketvirta ir velesnes sesijas Savivaldybese Estija renka savivaldybiu tarybas kurios skiriasi nariu skaiciumi Rinkimu įstatymas nustato minimalu tarybos dydį priklausomai nuo savivaldybes dydzio Vietos valdzios tarybos taip pat renkamos proporcingai atstovaujant rinkeju skaiciu Minimalus tarybos nariu skaicius yra ne mazesnis kaip 7 vietos Daugiau nei 2000 gyventoju ne maziau kaip 13 vietu Daugiau nei 5000 gyventoju ne maziau kaip 17 vietu Daugiau nei 10 000 gyventoju ne maziau kaip 21 vieta Daugiau nei 50 000 gyventoju ne maziau kaip 31 vieta Daugiau nei 300 000 gyventoju ne maziau kaip 79 vietos Estijoje veikia daugiapartine politine sistema todel į parlamenta patenka įvairios politines jegos dazniausiai yra kuriama koalicine vyriausybe Minimali riba nustatyta politinei partijai patekti į parlamenta yra 5 rinkeju balsu Estijos parlamento rinkimaiPer 2019 m kovo 3 d rinkimus 5 balsu barjera perzengusios ir į parlamenta patekusios partijos Estijos reformu partija 28 8 34 vietos Estijos centro partija 23 0 26 vietos Konservatoriu liaudies partija 17 8 19 vietu Pro Patria 11 4 12 vietu Estijos socialdemokratu partija 9 8 10 vietuEuropos parlamento rinkimaiEstija rinko savo atstovus į Europos parlamenta 2004 2009 2014 2019 m Referendumaisuteikia Estijos parlamentui teise pateikti referendumui įstatymo projekta ar kita nacionalinį klausima Konstitucijos 105 str Balsavimo rezultatai yra privalomi Jei referendumui pateiktas įstatymo projektas negauna balsu daugumos Prezidentas paskelbia neeilinius rinkimus į parlamenta Yra keletas klausimu kurie negali buti pateikti referendumui susije su biudzetu mokesciais valstybes finansiniais įsipareigojimais tarptautiniu sutarciu ratifikavimu ir denonsavimu nepaprastosios padeties deklaravimu ar nutraukimu arba nacionaline gynyba 105 str Kai kurios Konstitucijos nuostatos skyriai Bendrosios nuostatos ir Konstitucijos pakeitimas gali buti keiciamos tik referendumu 162 str Likusi Konstitucija gali buti taisoma taip pat referendume dvieju paeiliui kadenciju parlamente skubos tvarka parlamente 163 str Referendumui del Konstitucijos pataisu surengti butina triju penktadaliu parlamento nariu balsu dauguma 164 str Iki 2019 m Estijos parlamentas surenge referendumus 2 kartus po to kai Estija atgavo nepriklausomybe nuo TSRS del naujos konstitucijos ir pilietybes 1992 m ir del Europos Sajungos narystes 2003 m Taip pat 1991 m vyko referendumas del Estijos nepriklausomybes atkurimo siekiant issivaduoti is TSRS Saltiniai Constitution of Estonia Suarchyvuotas originalas 2016 10 19 Nuoroda tikrinta 2013 11 01 NuorodosEstijos nacionaline rinkimu komisija