Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
CoelacanthiformesLatimeria chalumnaeMokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Potipis S
Riešapelekės
| Coelacanthiformes | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Latimeria chalumnae | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||
| Coelacanthiformes Huxley, 1861 | ||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||
Išlikusių dviejų riešapelekių rūšių natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulio vandenynuose |
Riešapelekės (Coelacanthiformes) – mėsingapelekių klasės žuvų būrys.
Riešapelekės kaip atskiras taksonas išsivystė prieš daugiau kaip 400 mln. metų, tačiau jų fosilijos neaptinkamos maždaug nuo to meto, kai išnyko dinozaurai.
Iki 1938 m. riešapelekės buvo žinomos tik iš fosilijų. Mokslininkai manė, kad visi riešapelekėms priklausančios pobūrio taksonai išnyko prieš daugiau nei 65 mln. metų. Bet 1938 m. atsitiktinai prie Pietų Afrikos krantų vakarų Indijos vandenyne buvo rasta išlikusi Latimeria chalumnae rūšis. Toks netikėtas latimerijų (Latimeria) genties atradimas reiškia, kad jos yra vadinamojo rūšis, ir dabar latimerijos dažnai vadinamos „gyvosiomis iškasenomis“.
Šiuo metu žinomos dvi iki mūsų dienų išlikusios riešapelekių būrio rūšys – Latimeria chalumnae (atrasta 1938 m.) ir Latimeria menadoensis (aprašyta 1999 m.).
Šios senovinės kaulinės žuvys dienas leidžia slėpdamosios vandenyno urvuose, o naktimis išlenda maitintis. Jos gali užaugti iki 2 metrų ilgio ir sverti iki 90 kilogramų.
2021 m. tyrėjai, naudodami pažangų amžiaus nustatymo metodą, ant riešapelekių žvynų suskaičiavo kalcifikuotas struktūras – tarsi skaičiuotų medžio augimo žiedus – ir nustatė, kad šios žuvys gali išgyventi iki 100 metų. Tyrimas taip pat parodė, kad jos lėtai pasiekia lytinę brandą: patinai pradeda daugintis nuo 40 metų, o patelės – nuo 58 metų. Be to, patelių nėštumo laikotarpis yra ilgiausias iš visų žinomų stuburinių – jis trunka penkerius metus.
Šaltiniai
- sciencedirect.com / New data on the coelacanth fish-fauna (Mawsoniidae) from the Late Jurassic and Early Cretaceous of Araripe Basin, Brazil; Thatiany Alencar Batista, Renan Alfredo Machado Bantim, Flaviana Jorge de Lima, Edilson Bezerra dos Santos Filho, Antônio Álamo Feitosa Saraiva; Journal of South American Earth Sciences | Volume 95, November 2019, 102280
- livescience.com / West Indian Ocean coelacanth: The once-'extinct' Lazarus fish that can live for 100 years; By Megan Shersby | 19.08.2023
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Riešapelekės, Kas yra Riešapelekės? Ką reiškia Riešapelekės?
CoelacanthiformesLatimeria chalumnaeMoksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Potipis Stuburiniai Vertebrata Antklasis Kaulines zuvys Osteichthyes Klase Mesingapelekes zuvys Sarcopterygii Burys Riesapelekes Coelacanthiformes BinomasCoelacanthiformes Huxley 1861PaplitimasIslikusiu dvieju riesapelekiu rusiu naturalus apytikslis paplitimo arealas pasaulio vandenynuose Riesapelekes Coelacanthiformes mesingapelekiu klases zuvu burys Riesapelekes kaip atskiras taksonas issivyste pries daugiau kaip 400 mln metu taciau ju fosilijos neaptinkamos mazdaug nuo to meto kai isnyko dinozaurai Iki 1938 m riesapelekes buvo zinomos tik is fosiliju Mokslininkai mane kad visi riesapelekems priklausancios poburio taksonai isnyko pries daugiau nei 65 mln metu Bet 1938 m atsitiktinai prie Pietu Afrikos krantu vakaru Indijos vandenyne buvo rasta islikusi Latimeria chalumnae rusis Toks netiketas latimeriju Latimeria genties atradimas reiskia kad jos yra vadinamojo rusis ir dabar latimerijos daznai vadinamos gyvosiomis iskasenomis Siuo metu zinomos dvi iki musu dienu islikusios riesapelekiu burio rusys Latimeria chalumnae atrasta 1938 m ir Latimeria menadoensis aprasyta 1999 m Sios senovines kaulines zuvys dienas leidzia slepdamosios vandenyno urvuose o naktimis islenda maitintis Jos gali uzaugti iki 2 metru ilgio ir sverti iki 90 kilogramu 2021 m tyrejai naudodami pazangu amziaus nustatymo metoda ant riesapelekiu zvynu suskaiciavo kalcifikuotas strukturas tarsi skaiciuotu medzio augimo ziedus ir nustate kad sios zuvys gali isgyventi iki 100 metu Tyrimas taip pat parode kad jos letai pasiekia lytine branda patinai pradeda daugintis nuo 40 metu o pateles nuo 58 metu Be to pateliu nestumo laikotarpis yra ilgiausias is visu zinomu stuburiniu jis trunka penkerius metus Saltiniaisciencedirect com New data on the coelacanth fish fauna Mawsoniidae from the Late Jurassic and Early Cretaceous of Araripe Basin Brazil Thatiany Alencar Batista Renan Alfredo Machado Bantim Flaviana Jorge de Lima Edilson Bezerra dos Santos Filho Antonio Alamo Feitosa Saraiva Journal of South American Earth Sciences Volume 95 November 2019 102280 livescience com West Indian Ocean coelacanth The once extinct Lazarus fish that can live for 100 years By Megan Shersby 19 08 2023