Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Riūkiū salos jap 琉球諸島 Ryūkyū shotō jap 琉球列島 Ryūkyū rettō okinavų kalba ルーチュー Rūchū virtinė Japonijos salų esančių tarp R
Riūkiū salynas
Riūkiū salos (jap. 琉球諸島 = Ryūkyū-shotō, jap. 琉球列島 = Ryūkyū-rettō, okinavų kalba: ルーチュー, Rūchū) – virtinė Japonijos salų, esančių tarp Ramiojo vandenyno ir Rytų Kinijos jūros, į pietvakarius nuo Kiūšiū.
| Rytų Azijos istorinis regionas Rūchū 琉球 | |
|---|---|
| Šalis | Japonija (Okinava) |
| Tautos | riūkiūjiečiai |
| Kalba | Riūkiū kalbos |
| Miestai | Naha |
| Riūkiū regionai: Amamis, Okinava, Mijako, Jaejama | |
Riūkiū yra savitas istorinis ir kultūrinis regionas, nuo seniausių laikų vystęsis atskirai nuo Japonijos valstybės ir išvystęs savitas kultūrines tradicijas. Riukiu salose vartojamos Riukiu kalbos: kiekvienoje iš pagrindinių salų susiformavo savita kalba, kuri skiriasi nuo kitų. Nuo XVII a. regione stiprėjo Japonijos įtaka, kas lėmė salų prijungimą prie Japonijos XIX a. viduryje, o vėliau pakartotinai 1972 m.
Pavadinimai
Salų pavadinimas pirmą kartą paminėtas 636 m. Kinijoje kaip Liučiu kin. 流求, pinyin: Liúqiú. Nėra iki galo sutariama, ar tikrai tekste yra aprašomos Riūkiū salos. Tikėtina, kad šiuo pavadinimu kinai vadindavo visas salas, esančias Rytų Kinijos jūroje, įskaitant ir Taivaną. Nors tai yra fonetinis svetimos kalbos užrašymas, neturintis prasmės kinų kalboje, nėra aišku, iš kokios kalbos ir kokio žodžio jis yra kilęs.
Vėliau kinų tekstuose buvo kartojamas tas pats pavadinimas, tik skirtingais užrašymais: 流求, 留仇, 流虬, 瑠求, 琉球. IX-XIII a. japonų budistų vienuoliai lankėsi šiose salose ir naudojo tuos pačius kiniškus pavadinimus (japonų kalboje jie tariami Ryūkyū).
Tik XIV a., kuomet Kinija pradėjo intensyvią prekybą su Okinavos saloje buvusiomis , galutinai nusistovėjo Liuqiu reikšmė, reiškianti būtent Riūkiū salyną. Kad atskirti nuo Taivano, Mingų Kinijoje Riūkiū karalystė dar buvo vadinama Didžiąją Liuqiu (kin. 大流求, pinyin: Da-Liuqiu), o Taivanas - Mažąja Liuqiu (kin. 小流求, pinyin: Xiao-Liuqiu). Nors oficialiuose dokumentuose Riūkiū karaliai įvardijo karalystę šiuo kinišku pavadinimu, atrodo, liaudyje šis pavadinimas nebuvo prigijęs kaip savivardis, ir gyventojai tapatindavo save su savo sala.
Pagal tarimą mandarinų kalboje salų pavadinimas įėjo ir į Vakarų kalbas. Portugalų keliautojas Albukerkė XVI a. naudoja užrašymą Lequios. Nuo maždaug 1829 m. iki XX a. vidurio Vakarų kalbose salos vadintos Liučiū (užrašymo variantai anglų kalba: Lew Chew, Lewchew, Luchu ir Loochoo, prancūzų kalba: Liou-tchou, olandų kalba: Lioe-kioe).
Siekiant išvengti istorinių Riūkiū karalystės prisiminimų, japoniškai kartais vadinamos Nansei salomis (jap. 南西諸島 = Nansei-shotō, pažodžiui – Pietvakarių salos).
Geografija
Salynas sudaro ilgą grandinę tarp Japonijos Kiūšiū salos šiaurėje ir Taivano salos pietuose. Šiauriausia sala yra Tanegašima, piečiausia - Hateruma, o vakariausia Jonagunis. Didžiausia sala – Okinava, kurioje yra didžiausia miestas Naha.
Grandinę sudaro mažesni salynai: Osumi salos, Tokara salos, Amami salos (pastarieji kartu vadinami ), Okinavos sala su šalia esančiomis Kerama salomis, Daito salos, Mijako salos, Jaejamos salos (pastarieji du kartu vadinami Sakišimos salomis). Beto, Riūkiū priskiriamos ir istoriškai negyvenamos Daito salos bei Senkaku salos.
Administraciškai šiauriausiai esančios priklauso Kagošimos prefektūrai, visos kitos salos – Okinavos prefektūrai. Istorine kultūrine prasme Riūkiū nepriskiriami Osumio ir Tokaros salynai, kurie vystėsi atskirai nuo Riūkiū karalystės. Linija tarp japonų ir Riūkiū kalbų irgi brėžiama į pietus nuo Tokara salų.
Salynui priklausančios didžiausios salos paprastai esti , mažosios – .
Salose vyrauja subtropinis klimatas su šiltomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Dažnai lyja, lietūs kartais tęsiasi mėnesiais ir praūžia taifūnai. Salose didžiulė gamtinė įvairovė, gausu endeminių augalų bei gyvūnų rūšių.
Istorija
| Riūkiū istorija |
| Hokudzanas, Čiūdzanas, Nandzanas |
| Riūkiū karalystė |
| (Šio dinastija) |
| Japonijos valstybė |
| (, Okinavos prefektūra) |
| Japonija () |
| Istoriniai regionai: |
| Amamis, Okinava, Mijakas, Jaejama |
Riūkiū salose klestėjo įvairios archeologinės kultūros, kurios nebuvo susiję su Japonijos salose vyravusia Džiomono kultūra. Archeologiniai radiniai rodo ryšius buvus tampresnius su Filipinų, Taivano, Kinijos gyventojais, nei su Džiomono kultūros kūrėjais. XII a. iš Japonijos salų (pietinio Kiūšiū) salas apgyvendino japoninėmis kalbomis kalbėję žmonės, kurie atsinešė žemdirbystės tradicijas. Tačiau su Heian laikotarpio Japonijos valstybe tiek politiniai tiek kultūriniai ryšiai buvo labai silpni. Vietoj to, salos palaikė kontaktus su žemynine Kinija, iš kurios randama daug keramikos, kitų artefaktų.
Riukiu karalystė senovėje buvo nepriklausoma valstybė, besidriekusi nuo Jonagunio pietuose iki šiaurėje. 1372 m. ji tapo Ming dinastijos vasale ir pradėjo mokėti duoklę.
1609 m. , Sacumos žemės valdytojas, įsiveržė į Riukiu su 13 džonkų ir 2,5 tūkst. samurajų ir primetė savo valdžią. Jiems niekas nesipriešino, nes vietiniai gyventojai nepasižymėjo karingumu ir karalius Šo Nei nusprendė nesipriešinti, kad neprarastų vertingų gyvybių. Nuo tada Riukiu mokėjo duoklę Japonijos šiogūnui ir Kinijos imperatoriui.
1879 m. Meidži vyriausybė oficialiai aneksavo Riukiu. Riukiūjiečių pasiuntiniai praklūpojo prieš Zongli Yamen, užsienio reikalų būstinę Pekine, tris dienas, norėdami, kad Riukiu nebūtų atskirta nuo Kinijos. Kinija, nusilpninta korupcijos ir kolonijinės okupacijos, atsisakė pasiųsti karinę pagalbą. Vietoj to ji ėmėsi diplomatinių priemonių ir paprašė buvusį JAV prezidentą teisėjauti Ulysses S. Grant. Grantas nusprendė, kad Japonijos pretenzijos stipresnės. Riukiečių norų nebuvo paisoma.
Aneksuojant Japonijos armija nužudė Riukiu kariškius ir civilius, kurie priešinosi okupacijai. Riukiu tapo Sacumos hano dalimi. Vėliau buvo sukurta atskira Okinavos prefektūra, kai hanų sistema buvo panaikinta. Riukiečių vaikai prievarta buvo mokinami japonų kultūros, kalbos ir tapatybės, vartoti gimtą kalbą buvo griežtai draudžiama.
Kariniai veiksmai prieš ir per Antrąjį Pasaulinį karą, ypač , nuniokojo salas. Dėl didelio žuvusių civilių skaičiaus, riukiečiai mano, kad japonų ir amerikiečių armijos su jais elgėsi nepagrįstai blogai. Okinava net dabar yra ekonomiškai prasčiausiai išsivysčiusi prefektūra.
Po tarp JAV ir Japonijos, JAV atiteko pietinė Riukiu salų dalis. JAV armija pradėjo valdyti Okinavą 1945 m. įkūrus Okinavos Patariamąją Tarybą. Ši organizacija vėliau pavirto Riukiu salų vyriausybe, kuri egzistavo 1952–1972 m. Japonija salas atgavo 1972 m.
Kai kurie riukiečiai ir japonai mano, kad Riukiu gyventojai skiriasi nuo Jamato žmonių. Okinaviečiai mano, kad centrinė valdžia juos diskriminuoja, leisdama daugybei JAV kareivių būti salose, kai kitur Japonijoje jų kiekis mažas. Nors ne itin populiarus, egzistuoja siekiantis judėjimas.
Pagrindinės salos
Sąrašas pagrįstas šiuolaikiniais japonų geografiniais pavadinimais:
- Nansei salos
- Sacunano salos (Šiaurinė pusė)
- Osumi salos su:
- Tanegašima, Jakušima, Kučinoerabudžima, šiaurės rytų grupėje,
- , , šiaurės vakarų grupėje.
- Tokara salos (Shichi-tō): , , , , Akusekidžima, , ,
- Amami salos: , , , , , Tokunošima, Okinoerabudžima, Jorondžima
- Osumi salos su:
- Riukiu salų grupė (Pietinė pusė)
- Okinava salos (Centrinė grupė arba tikrieji Riukiu): Okinavos sala (kitaip Okinavos žemė, Okinawa hontō), Kumedžima, , Idzenadžima, Agunidžima, , (Iotorišima) [1]
- Kerama salos: Tokašikidžima, Dzamamidžima, Akadžima, Gerumadžima
- Daito salos: , ,
- Sakišima salos („Tolesnės salos“)
- Mijako salos: Mijakodžima, Ikema, , , Šimodži, , ,
- Jaejama salos: Iriomotė, Išigakis, Taketomis, , , , , , Hateruma, Jonagunis
- Senkaku salos (į šias salas pretenduoja Kinija ir Taivanas): , , , ,
- Okinava salos (Centrinė grupė arba tikrieji Riukiu): Okinavos sala (kitaip Okinavos žemė, Okinawa hontō), Kumedžima, , Idzenadžima, Agunidžima, , (Iotorišima) [1]
- Sacunano salos (Šiaurinė pusė)
Pastabos:
- Prie salos pavadinimo galūnė -džima, -šima ir -gašima, reiškianti „salą“ gali būti pridėta ar praleista. Salos, kur įmanoma, išvardytos iš šiaurės į pietus.
- „Šioto“ (諸島) pakeistas sąraše žodžiu „salos“ išskyrus Riukiu salų grupė (琉球諸島), nes jau yra „Riūkiū salos“. Šis japoniškas pavadinimas nurodo tik tas salas, kurios sudaro Okinavos prefektūrą, o lietuviškas pavadinimas – visą salų grandinę tarp Kiūšū ir Taivano.
- Riukiu Retto (琉球列島) reiškia teritoriją, kuri priklausė Riukiu karalystei, t. y.: Amami salos, Okinava salos, Mijako salos ir Jaejama salos.
Kultūra
- Riūkiū virtuvė
- Riūkiū kalbos
Išnašos
- Kodama Masatō 小玉正任 (2007). Ryūkyū to Okinawa no meishō no hensen 琉球と沖縄の名称の変遷 (in Japanese). Ryūkyū Shimpōsha 琉球新報社.
- Nagayama Shūichi 永山修一 (2011). "Kodai chūsei no Ryūkyū Kikaigashima" 古代・中世のリュウキュウ・キカイガシマ. In Takeda Kazuo 竹田和夫 (ed.). Kodai chūsei no kyōkai ishiki to bunka kōryū 古代中世の境界意識と文化交流 (in Japanese). Bensey Publishing.
- Ikeya Machiko 池谷望子 (2009). "Ryūkyū to min" 琉球と明. Ajia no umi no Ko-Ryūkyū: Higashi Ajia, Chōsen, Chūgoku 東アジアの海の古琉球: 東アジア・朝鮮・中国 (in Japanese). Yōju Shorin 榕樹書林. pp. 203–300.
- Dana Masayuki 田名真之 (2004). "Ko-Ryūkyū ōkoku no ōtō" 古琉球王国の王統. In Asato Susumu 安里進 (ed.). Okinawa-ken no rekishi 沖縄県の歴史 (in Japanese). pp. 59–96.
- "旧条約彙纂. 第３巻（朝鮮・琉球）" (in Japanese). National Diet Library. Retrieved 20 April 2021.
- Kerr, George H. (2000). Okinawa: the History of an Island People. (revised ed.) Boston: Tuttle Publishing.
Nuorodos
- Riukiu salų žemėlapis Archyvuota kopija 2007-10-27 iš Wayback Machine projekto.
- Okinavos šimtamečių studijos
26°19′58″ š. pl. 127°44′56″ r. ilg. / 26.33278°š. pl. 127.74889°r. ilg.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Riūkiū salynas, Kas yra Riūkiū salynas? Ką reiškia Riūkiū salynas?
Riukiu salos jap 琉球諸島 Ryukyu shotō jap 琉球列島 Ryukyu rettō okinavu kalba ルーチュー Ruchu virtine Japonijos salu esanciu tarp Ramiojo vandenyno ir Rytu Kinijos juros į pietvakarius nuo Kiusiu Rytu Azijos istorinis regionas Ruchu 琉球Salis Japonija Okinava Tautos riukiujieciaiKalba Riukiu kalbosMiestai NahaRiukiu regionai Amamis Okinava Mijako Jaejama Riukiu yra savitas istorinis ir kulturinis regionas nuo seniausiu laiku vystesis atskirai nuo Japonijos valstybes ir isvystes savitas kulturines tradicijas Riukiu salose vartojamos Riukiu kalbos kiekvienoje is pagrindiniu salu susiformavo savita kalba kuri skiriasi nuo kitu Nuo XVII a regione stiprejo Japonijos įtaka kas leme salu prijungima prie Japonijos XIX a viduryje o veliau pakartotinai 1972 m PavadinimaiSalu pavadinimas pirma karta paminetas 636 m Kinijoje kaip Liuciu kin 流求 pinyin Liuqiu Nera iki galo sutariama ar tikrai tekste yra aprasomos Riukiu salos Tiketina kad siuo pavadinimu kinai vadindavo visas salas esancias Rytu Kinijos juroje įskaitant ir Taivana Nors tai yra fonetinis svetimos kalbos uzrasymas neturintis prasmes kinu kalboje nera aisku is kokios kalbos ir kokio zodzio jis yra kiles Veliau kinu tekstuose buvo kartojamas tas pats pavadinimas tik skirtingais uzrasymais 流求 留仇 流虬 瑠求 琉球 IX XIII a japonu budistu vienuoliai lankesi siose salose ir naudojo tuos pacius kiniskus pavadinimus japonu kalboje jie tariami Ryukyu Tik XIV a kuomet Kinija pradejo intensyvia prekyba su Okinavos saloje buvusiomis galutinai nusistovejo Liuqiu reiksme reiskianti butent Riukiu salyna Kad atskirti nuo Taivano Mingu Kinijoje Riukiu karalyste dar buvo vadinama Didziaja Liuqiu kin 大流求 pinyin Da Liuqiu o Taivanas Mazaja Liuqiu kin 小流求 pinyin Xiao Liuqiu Nors oficialiuose dokumentuose Riukiu karaliai įvardijo karalyste siuo kinisku pavadinimu atrodo liaudyje sis pavadinimas nebuvo prigijes kaip savivardis ir gyventojai tapatindavo save su savo sala Pagal tarima mandarinu kalboje salu pavadinimas įejo ir į Vakaru kalbas Portugalu keliautojas Albukerke XVI a naudoja uzrasyma Lequios Nuo mazdaug 1829 m iki XX a vidurio Vakaru kalbose salos vadintos Liuciu uzrasymo variantai anglu kalba Lew Chew Lewchew Luchu ir Loochoo prancuzu kalba Liou tchou olandu kalba Lioe kioe Siekiant isvengti istoriniu Riukiu karalystes prisiminimu japoniskai kartais vadinamos Nansei salomis jap 南西諸島 Nansei shotō pazodziui Pietvakariu salos GeografijaVelyviausias saulelydis Japonijoje matomas Jonaguni saloje Salynas sudaro ilga grandine tarp Japonijos Kiusiu salos siaureje ir Taivano salos pietuose Siauriausia sala yra Tanegasima pieciausia Hateruma o vakariausia Jonagunis Didziausia sala Okinava kurioje yra didziausia miestas Naha Grandine sudaro mazesni salynai Osumi salos Tokara salos Amami salos pastarieji kartu vadinami Okinavos sala su salia esanciomis Kerama salomis Daito salos Mijako salos Jaejamos salos pastarieji du kartu vadinami Sakisimos salomis Beto Riukiu priskiriamos ir istoriskai negyvenamos Daito salos bei Senkaku salos Administraciskai siauriausiai esancios priklauso Kagosimos prefekturai visos kitos salos Okinavos prefekturai Istorine kulturine prasme Riukiu nepriskiriami Osumio ir Tokaros salynai kurie vystesi atskirai nuo Riukiu karalystes Linija tarp japonu ir Riukiu kalbu irgi breziama į pietus nuo Tokara salu Salynui priklausancios didziausios salos paprastai esti mazosios Salose vyrauja subtropinis klimatas su siltomis ziemomis ir karstomis vasaromis Daznai lyja lietus kartais tesiasi menesiais ir prauzia taifunai Salose didziule gamtine įvairove gausu endeminiu augalu bei gyvunu rusiu IstorijaRiukiu istorijaHokudzanas Ciudzanas NandzanasRiukiu karalyste Sio dinastija Japonijos valstybe Okinavos prefektura Japonija Istoriniai regionai Amamis Okinava Mijakas JaejamaPagrindinis straipsnis Riukiu istorija Riukiu salose klestejo įvairios archeologines kulturos kurios nebuvo susije su Japonijos salose vyravusia Dziomono kultura Archeologiniai radiniai rodo rysius buvus tampresnius su Filipinu Taivano Kinijos gyventojais nei su Dziomono kulturos kurejais XII a is Japonijos salu pietinio Kiusiu salas apgyvendino japoninemis kalbomis kalbeje zmones kurie atsinese zemdirbystes tradicijas Taciau su Heian laikotarpio Japonijos valstybe tiek politiniai tiek kulturiniai rysiai buvo labai silpni Vietoj to salos palaike kontaktus su zemynine Kinija is kurios randama daug keramikos kitu artefaktu Riukiu karalyste senoveje buvo nepriklausoma valstybe besidriekusi nuo Jonagunio pietuose iki siaureje 1372 m ji tapo Ming dinastijos vasale ir pradejo moketi duokle 1609 m Sacumos zemes valdytojas įsiverze į Riukiu su 13 dzonku ir 2 5 tukst samuraju ir primete savo valdzia Jiems niekas nesipriesino nes vietiniai gyventojai nepasizymejo karingumu ir karalius So Nei nusprende nesipriesinti kad neprarastu vertingu gyvybiu Nuo tada Riukiu mokejo duokle Japonijos siogunui ir Kinijos imperatoriui 1879 m Meidzi vyriausybe oficialiai aneksavo Riukiu Riukiujieciu pasiuntiniai praklupojo pries Zongli Yamen uzsienio reikalu bustine Pekine tris dienas noredami kad Riukiu nebutu atskirta nuo Kinijos Kinija nusilpninta korupcijos ir kolonijines okupacijos atsisake pasiusti karine pagalba Vietoj to ji emesi diplomatiniu priemoniu ir paprase buvusį JAV prezidenta teisejauti Ulysses S Grant Grantas nusprende kad Japonijos pretenzijos stipresnes Riukieciu noru nebuvo paisoma Aneksuojant Japonijos armija nuzude Riukiu kariskius ir civilius kurie priesinosi okupacijai Riukiu tapo Sacumos hano dalimi Veliau buvo sukurta atskira Okinavos prefektura kai hanu sistema buvo panaikinta Riukieciu vaikai prievarta buvo mokinami japonu kulturos kalbos ir tapatybes vartoti gimta kalba buvo grieztai draudziama Kariniai veiksmai pries ir per Antrajį Pasaulinį kara ypac nuniokojo salas Del didelio zuvusiu civiliu skaiciaus riukieciai mano kad japonu ir amerikieciu armijos su jais elgesi nepagrįstai blogai Okinava net dabar yra ekonomiskai prasciausiai issivysciusi prefektura Po tarp JAV ir Japonijos JAV atiteko pietine Riukiu salu dalis JAV armija pradejo valdyti Okinava 1945 m įkurus Okinavos Patariamaja Taryba Si organizacija veliau pavirto Riukiu salu vyriausybe kuri egzistavo 1952 1972 m Japonija salas atgavo 1972 m Kai kurie riukieciai ir japonai mano kad Riukiu gyventojai skiriasi nuo Jamato zmoniu Okinavieciai mano kad centrine valdzia juos diskriminuoja leisdama daugybei JAV kareiviu buti salose kai kitur Japonijoje ju kiekis mazas Nors ne itin populiarus egzistuoja siekiantis judejimas Pagrindines salosSarasas pagrįstas siuolaikiniais japonu geografiniais pavadinimais Nansei salos Sacunano salos Siaurine puse Osumi salos su Tanegasima Jakusima Kucinoerabudzima siaures rytu grupeje siaures vakaru grupeje Tokara salos Shichi tō Akusekidzima Amami salos Tokunosima Okinoerabudzima Jorondzima Riukiu salu grupe Pietine puse Okinava salos Centrine grupe arba tikrieji Riukiu Okinavos sala kitaip Okinavos zeme Okinawa hontō Kumedzima Idzenadzima Agunidzima Iotorisima 1 Kerama salos Tokasikidzima Dzamamidzima Akadzima Gerumadzima Daito salos Sakisima salos Tolesnes salos Mijako salos Mijakodzima Ikema Simodzi Jaejama salos Iriomote Isigakis Taketomis Hateruma Jonagunis Senkaku salos į sias salas pretenduoja Kinija ir Taivanas Pastabos Prie salos pavadinimo galune dzima sima ir gasima reiskianti sala gali buti prideta ar praleista Salos kur įmanoma isvardytos is siaures į pietus Sioto 諸島 pakeistas sarase zodziu salos isskyrus Riukiu salu grupe 琉球諸島 nes jau yra Riukiu salos Sis japoniskas pavadinimas nurodo tik tas salas kurios sudaro Okinavos prefektura o lietuviskas pavadinimas visa salu grandine tarp Kiusu ir Taivano Riukiu Retto 琉球列島 reiskia teritorija kuri priklause Riukiu karalystei t y Amami salos Okinava salos Mijako salos ir Jaejama salos KulturaRiukiu virtuve Riukiu kalbosIsnasosKodama Masatō 小玉正任 2007 Ryukyu to Okinawa no meishō no hensen 琉球と沖縄の名称の変遷 in Japanese Ryukyu Shimpōsha 琉球新報社 Nagayama Shuichi 永山修一 2011 Kodai chusei no Ryukyu Kikaigashima 古代 中世のリュウキュウ キカイガシマ In Takeda Kazuo 竹田和夫 ed Kodai chusei no kyōkai ishiki to bunka kōryu 古代中世の境界意識と文化交流 in Japanese Bensey Publishing Ikeya Machiko 池谷望子 2009 Ryukyu to min 琉球と明 Ajia no umi no Ko Ryukyu Higashi Ajia Chōsen Chugoku 東アジアの海の古琉球 東アジア 朝鮮 中国 in Japanese Yōju Shorin 榕樹書林 pp 203 300 Dana Masayuki 田名真之 2004 Ko Ryukyu ōkoku no ōtō 古琉球王国の王統 In Asato Susumu 安里進 ed Okinawa ken no rekishi 沖縄県の歴史 in Japanese pp 59 96 旧条約彙纂 第３巻 朝鮮 琉球 in Japanese National Diet Library Retrieved 20 April 2021 Kerr George H 2000 Okinawa the History of an Island People revised ed Boston Tuttle Publishing NuorodosRiukiu salu zemelapis Archyvuota kopija 2007 10 27 is Wayback Machine projekto Okinavos simtameciu studijos 26 19 58 s pl 127 44 56 r ilg 26 33278 s pl 127 74889 r ilg 26 33278 127 74889