Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Riūkiū karalystė okin 琉球國 Rūchū kuku jap 琉球国 Ryūkyū koku nepriklausoma valstybė XI XIX a egzistavusi Riūkiū salyne grand
Riūkiū karalystė
Riūkiū karalystė (okin. 琉球國, Rūchū-kuku, jap. 琉球国 = Ryūkyū-koku) – nepriklausoma valstybė, XI–XIX a. egzistavusi Riūkiū salyne, grandine besitęsiančiame tarp Japonijos Kiūšiū ir Taivano. Nuo XVII a. pradžios mokėjo Japonijai duoklę, o XIX a. pabaigoje buvo prijungta prie Japonijos. Dabar dauguma senosios karalystės teritorijos priklauso Japonijos Okinavos prefektūrai.
| 琉球國 Riūkiū karalystė | |||||
| Mingų ir Čingų duoklininkė¹ vasalė (nuo 1609 m.) | |||||
| |||||
| |||||
| Sostinė | Šiuri (Naha) | ||||
| Kalbos | Riukiu kalbos | ||||
| Religija | , budizmas, konfucianizmas, šintoizmas | ||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| Karalius (国王) | |||||
| 1429–1439 | Šio Hašis | ||||
| 1477–1526 | Šio Šinas | ||||
| 1587–1620 | Šio Nei | ||||
| 1848–1879 | Šio Tai | ||||
| Istorija | |||||
| - Suvienijimas | 1429 m. m. | ||||
| - | 1609 m. balandžio 5 d. | ||||
| - | 1872 m. | ||||
| - Japonijos imperijos aneksija | 1879 m. m. kovo 11 d. d. | ||||
| Plotas | 2 271 km² | ||||
| ¹ Mingų ir Čingų dinastijos. | |||||
Svarbiausia karalystės sala buvo Okinava, kur įsikūrusi sostinė Naha.
Valstybės naudotas herbas yra paplitęs japonų kultūroje simbolis . Jis yra vadinamas (jap. 左御紋 = Hidarigomon, Fijaigumun).
Gyventojai
Riūkiū karalystės gyventojai buvo Japonų kalbai giminingomis Riūkiū kalbomis kalbančios tautos (Riūkiū saliečiai), kurios susidarė XI-XII a. japonams iš Kiūšiū migruojant į Riūkiū salyną ir maišantis su senaisiais vietos gyventojais. Tarp saliečių Riūkiū karalystėje centrinį vaidmenį vaidino Okinavos salos gyventojai okinavai (učinančiu). Jų kalba buvo pagrindinė karalystės kalba.
Ideologiškai, nuo japonų nacionalizmo laikų Riūkiū saliečiai neretai laikomi japonų tautos dalimi, o jų kalbos - japonų kalbos dialektais (iki Antrojo pasaulinio karo taip buvo žiūrima ir į negiminingą korėjiečių kalbą). Šiais laikais mokslininkai Riūkiū kalbas ir jomis kalbančius žmones linkę traktuoti kaip keletą atskirų kalbų ir tautų.
Raida
Įkūrimas
Nuo XII a. salose buvo statomos gynybinės pilys , valdomos vietinių kunigaikščių , formavosi prekybinė sistema. XIV a. prasidėjo : Okinavos saloje susidarė trys atskiros karalystės – Hokudzanas, Čiūdzanas ir Nandzanas, prekiavusios su Mingų Kinija ir formaliai buvusios jos duoklininkės.
Aktyviausia iš trijų karalysčių buvo Čiūdzanas. Jos įkūrimas siejamas su , kurios pradininkas , pagal legendą pabėgėlis iš Idzu Ošima salos, 1187 m. apsistojo Okinavoje. Vėliau Čiūdzane į valdžią atėjo Šio klanas (尚). Jo atstovas 1429 m. užėmęs suvienijo visą Okinavos salą ir įkūrė Šio dinastiją. Jis dar kartą užsitikrino ryšius su Kinija, iš kurios imperatoriaus gavo mandatą valdyti.
Karalystėje buvo pradėta diegti kiniško stiliaus administracija. Karalius pradėjo statydinti Šiuri rūmus, kurie tapo karalystės centru. Šalia įkurtas Nahos uostas. Kuomet Šio Hašio anūkas mirė nepalikęs vyriškos lyties įpėdinio, jo dvariškis užėmė sostą, pasiskelbė, kad yra įsūnytas mirusiojo karaliaus, ir įkūrė Antrąją Šio dinastiją, pasivadindamas .
Klestėjimas
Valdat Šio Eno sūnui (1477–1527) Riūkiū valstybė pasekė savo aukso amžių. Tuo metu Riūkiū salynas tapo tikra prekybine imperija, o sostinė Naha – prekybine jūrų sostine. Dėl savo padėties ši valstybė buvo prekybos tarpininkė tarp Kinijos, Korėjo, Japonijos ir Pietryčių Azijos.
Riūkiū laivai lankėsi ne tik Kinijos Fudžou (kur buvo įkurta karalystės atstovybė), et ir , Javoje, Džosone, Luzone, Malakoje, Patanyje, Sumatroje, Siame ir pan. Iš viso 1424-1630 m. karalystė surengė 150 prekybinių misijų Korėjiečiai, 1477 metais užklydę į Riūkiū salas, paliko savo rašytinių atsiminimų apie šią valstybę. Juos stebino Nahos tarptautiškumas: čia buvo galima sutikti kinų, japonų, javiečių, siamų, palembangų, sumatriečių, malajų, tautų iš visos Rytų ir Pietryčių Azijos. XVI a. pradžioje pro karalystę pakeliui į Japoniją praplaukė portugalai, kurių vadas Albukerkė aprašė lequios (riūkiūjiečius).
Iš Japonijos Riūkiū supirkdavo sidabrą, japoniškus kardus, lako dirbinius, širmas, iš Kinijos – kinų medicinos produktus, keramiką, audinius, monetas, o iš Pietryčių Azijos šalių – medieną, raganosių ragus, drambio kaulą, cukrų ir geležį.
Sustiprėjusi karalystė 1500 m. prisijungė Jaejamos salas pietuose, o 1571 m. Amamio salas šiaurėje. Tokiu būdu ji kontroliavo ilgą grandinę nuo Amami Ošimos šiaurėje iki Jonagunio pietuose.
Aktyvi prekyba su Kinija vyko nepaisant tuometinio Kinijos izoliavimosi nuo pasaulio (kin. 海禁, pinyin: Haijin), ir karalystei buvo suteikta reikšminga išimtis. Tačiau Riūkiū prekybinės galios apsilpo XVI a. pabaigoje, kuomet jie nesugebėjo susitvarkyti su japonų piratais, dėl ko prarado išskirtines teises.
Sacumos duoklininkė
Japonijos vienytojas Tojotomis Hidejošis XVI a. pabaigoje pasiūlė Riūkiū jungtis prie invazijos į Korėją, po to ketindamas rengti karinį žygį į Kiniją. Tačiau Kinijai ištikimas karalius atsisakė. XVII a. pradžioje Tokugavoms suvienijus Japoniją, jie atsigręžė į Riūkiū. 1609 m. kunigaikštis buvo pasiųstas užkariauti Riūkiū. Trumpos karinės ekspedicijos metu Sacuma patyrė laimėjimus Amamyje ir šiaurinėje Okinavoje. Tačiau pralaimėjo Nahos uoste. Nepaisant to, karalius pasidavė. Jis nugabentas į Edo, tačiau baiminantis Kinijos reakcijos, jam leista grįžti.
Nuo to laiko Riūkiū karalystė buvo priversta mokėti duoklę Japonijai, o šiaurinės jos teritorijos (Amamio salos) prijungtos prie Sacumos. Šiuri rūmuose buvo įsteigta Sacumos atstovybė (jap. 大仮屋 = Ufukaiya), kuri prižiūrėjo reikalus valstybėje ir rūpinosi mokesčių rinkimu. Karalystė nebuvo traktuojama kaip Japonijos dalis, jai buvo suteikta didelė autonomija ir laisvė, tačiau Japonijos valdžia buvo jaučiama per įvairius apribojimus. Be to, Riūkiū privalėjo į Japonijos sostinę Edo miestą siųsti misijas, taip parodydama savo lojalumą.
Tuo pat metu Riūkiū mokėjo duoklę ir Čingų Kinijai, dėl ko susidarė didelė mokestinė našta valstiečiams. Japonija ne tik toleravo, bet ir skatino šią prekybą, nes tai buvo galimybė apeiti prekybos draudimus. Tuo metu ir Čingų Kinija ir Japonija buvo formaliai užsidariusios. Todėl tokia neformali tarpininkė kaip Riūkiū buvo labai patogi.
1852 m. amerikiečių laivas, vadovaujamas Matthew Perry aplankė Riūkiū karalystės sostinę Nahą. 1854 jis čia apsilankė dar kartą ir pasirašė sutartį su vyriausybe, atidarydamas Nahą tarptautinei prekybai. Vėliau panašias sutartis Riūkiū karalius pasirašė ir su Prancūzija bei Olandija.
Po Meidži reformų Japonijoje buvo sprendžiamas karalystės likimas. Riūkiū gyventojai išreiškė norą toliau likti su Kinija, tačiau ši buvo nusilpusi ir nebegalėjo ginti savo interesų. Agresyviai nusiteikusi Japonija vis aktyviau kišosi į Riūkiū reikalus. 1866 m. įvykus paskutinei duoklinei misijai į Kiniją, tolimesni ryšiai su Čingų Kinija buvo uždrausti.
1872 m. karalystė buvo paversta Japonijai pavaldžiu . 1879 m. karalystė galutinai prijungta prie Japonijos kaip Okinavos prefektūra.
Teritorija ir administracija
Didžiausio išsiplėtimo laikais karalystė apėmė salas nuo Amamio Ošimos šiaurėje iki Jonagunio pietvakariuose. Ši plačiai jūroje išsidriekusi teritorija buvo dalinama į administracinius vienetus, pagal kuriuos buvo skaičiuojami mokesčiai, kur buvo skiriami valdytojai.
Okinavos sala, centrinė valstybės teritorija, buvo dalinama į tris ho (jap. 方 = hō), kurių teritorijos atspindėjo karalysčių ribas. Šiaurinėje Okinavoje buvo Kunigamis (jap. 国頭方 = Kunigami-hō), centrinėje - (jap. 中頭方 = Nakagami-hō), pietinėje - (jap. 島尻方 = Shimajiri-hō). Toliau esančiuose salynuose buvo įsteigti trys (jap. 蔵元 = kuramoto): Jaejama, Mijakas ir Kumedžima. Kiekvienas kuramoto turėjo savo administracinį centrą, ir jame rezidavo vietininkai (jap. 頭 = kashira).
Smulkesni administraciniai vienetai (savivaldybės) buvo vadinami (jap. 間切 = magiri, majiri). Jais tapdavo nedidelės salos, o Ho buvo dalinami į kelioliką madžiri. Pavyzdžiui, Šimadžiryje buvo 12 madžiri. Madžiri buvo dalinami į kaimus (jap. 村 = mura).
Prekyba ir laivai
Riūkiū karalystėje naudoti kelių tipų laivai (džonkos). Patys didžiausi buvo šinkosen (jap. 進貢船 = shinkō-sen, dar vadinti tosen), kurie reguliariai plaukdavo į Kiniją mokėti duoklės ir kartu parsivežti kiniškų prekių. Kelons metu jie būdavo puošiami gausia heraldika. Nuėmus nuo jų kai kurias vėliavas, toks laivas virsdavo kaisen, ir buvo naudojamas prekybai su Japonija. Pats paprasčiausias buvo marasen, nedidelės džonkos skirtos susisiekimui tarp salų, t. y. vidaus prekybai.
Visuomenė
Visuomenė buvo skirstoma į tris luomus:
- Karališkasis – kuriam priklausė Šio dinastijos atstovai, princai odži ir jų palikuonys adži.
- Privilegijuotieji (šidzoku) – kuriam priklausė kunigaikščiai uekata, samurajai pečin, kaimų valdytojai satunuši ir čikudun.
- Paprastieji (heimin).
Kultūra
Karalystėje formavosi ir klestėjo savita , kuri absorbavo ir kūrybingai maišė įtakas iš Kinijos ir Japonijos.
Valstybinė kalba okinavų kalba (uchina) buvo fiksuojama naudojant kiniškus hieroglifus (kandži) ir japonišką kana, kuri buvo patogi fiksuoti gramatines galūnes ir žodžius, nesančius kinų kalboje.
Šia kalba buvo kuriama turtinga literatūra: epiniai kūriniai , (jap. 琉歌 = ryūka), maldos otakabe, liaudies dainos kuena, religiniai himnai niiri ir pan. Epiniai kūriniai buvo surinkti į rinkinį , užrašytą kanos ženklais. Be to, buvo parašyti istoriografiniai traktatai, tokie kaip ir kt.
buvo parvežta iš Kinijos, ir puikiai prigijo bei išsivystė salose. Joje naudojami muzikos instrumentai (kilęs iš kiniško ), būgnai (jap. 太鼓 = daiko), kastanjetės (jap. 三板 = sanba), parankū (パーランクー) ir pan. Šiuri rūmuose buvo suformuotas kamerinis orkestras , kuris grojo klasikinę muziką. XVIII a. susiformavo rūmų teatrinė tradicija kumi odoris, skirta linksminti pasiuntinius iš Kinijos.
Karalystė turėjo savitą religiją (), pagrįstą gamtos dievybių garbinimu, ir turinčią daug sąsajų su šintoizmu. Šventikės čia yra moterys, vadinamos noro. Maldyklos kuriamos gamtoje.
Vietinė mitybos tradicija (Riūkiū virtuvė) patyrė daugiau įtakų iš Kinijos, nei iš Japonijos. Skirtingai nei Japonijoje, čia buvo gausiai vartojama mėsos (kiaulienos, ožkienos), gerokai mažiau jūros produktų. Mėgstamos saldžiosios bulvės, cukranendrės ir pan.
Riūkiū susiformavo ir karatė sportas, kilęs tada, kai šalį kontroliuojant Sacumos žemės kunigaikščiams buvo draudžiama vietiniams samurajams pečin nešiotis ginklą.
Taip pat skaitykite
| Riūkiū istorija |
| Hokudzanas, Čiūdzanas, Nandzanas |
| Riūkiū karalystė |
| (Šio dinastija) |
| Japonijos valstybė |
| (, Okinavos prefektūra) |
| Japonija () |
| Istoriniai regionai: |
| Amamis, Okinava, Mijakas, Jaejama |
- Riūkiū salos
- Riūkiū saliečiai
- Okinavai
Nuorodos
- 本田惣一朗監修『日本の家紋大全』 梧桐書院、2008年
- Smits, Gregory (2019). Maritime Ryukyu, 1050–1650. Honolulu: University of Hawai'i Press. p. 137.
- Sakamaki, Shunzō (1964). "Ryukyu and Southeast Asia". Journal of Asian Studies. 23 (3): 382–384. doi:10.2307/2050757. JSTOR 2050757.
- 中島楽章「ゴーレス再考」『史淵』第150巻、九州大学大学院人文科学研究院、2013年3月、69-116頁、doi:10.15017/26231、ISSN 0386-9326、NAID 120005227295。
- Sakamaki, Shunzō (1964). "Ryukyu and Southeast Asia". Journal of Asian Studies. 23 (3): 382–384. doi:10.2307/2050757. JSTOR 2050757.
- Okamoto, Hiromichi (2008), "Foreign Policy and Maritime Trade in the Early Ming Period Focusing on the Ryukyu Kingdom", Acta Asiatica, 95.
- Kang, David C. (2010), East Asia Before the West: Five Centuries of Trade and Tribute, New York, NY: Columbia University Press, ISBN 978-0-23115318-8, OCLC 562768984.
- K. Sakai, Robert (1964). "The Satsuma-Ryukyu Trade and the Tokugawa Seclusion Policy". The Journal of Asian Studies. 23 (3): 391–403. doi:10.2307/2050758. JSTOR 2050758.
- Hamashita, Takeshi. Okinawa Nyūmon (沖縄入門, "Introduction to Okinawa"). Tokyo: Chikuma Shobō, 2000, pp. 207–13.
- 中江淳一「明治前期沖縄封建農業の構成」『土地制度史学』第16巻第3号、政治経済学・経済史学会、1974年、43-53頁
- Okinavos istorija
- Trumpa učinaančiu (okinavų) istorija Archyvuota kopija 2016-08-25 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Riūkiū karalystė, Kas yra Riūkiū karalystė? Ką reiškia Riūkiū karalystė?
Riukiu karalyste okin 琉球國 Ruchu kuku jap 琉球国 Ryukyu koku nepriklausoma valstybe XI XIX a egzistavusi Riukiu salyne grandine besitesianciame tarp Japonijos Kiusiu ir Taivano Nuo XVII a pradzios mokejo Japonijai duokle o XIX a pabaigoje buvo prijungta prie Japonijos Dabar dauguma senosios karalystes teritorijos priklauso Japonijos Okinavos prefekturai 琉球國 Riukiu karalysteMingu ir Cingu duoklininke vasale nuo 1609 m 1429 m 1879 m Veliava HerbasLocation of RiukiuSostine Siuri Naha Kalbos Riukiu kalbosReligija budizmas konfucianizmas sintoizmasValdymo forma monarchijaKaralius 国王 1429 1439 Sio Hasis 1477 1526 Sio Sinas 1587 1620 Sio Nei 1848 1879 Sio TaiIstorija Suvienijimas 1429 m m 1609 m balandzio 5 d 1872 m Japonijos imperijos aneksija 1879 m m kovo 11 d d Plotas 2 271 km Mingu ir Cingu dinastijos Svarbiausia karalystes sala buvo Okinava kur įsikurusi sostine Naha Valstybes naudotas herbas yra paplites japonu kulturoje simbolis Jis yra vadinamas jap 左御紋 Hidarigomon Fijaigumun GyventojaiRiukiu karalystes gyventojai buvo Japonu kalbai giminingomis Riukiu kalbomis kalbancios tautos Riukiu salieciai kurios susidare XI XII a japonams is Kiusiu migruojant į Riukiu salyna ir maisantis su senaisiais vietos gyventojais Tarp salieciu Riukiu karalysteje centrinį vaidmenį vaidino Okinavos salos gyventojai okinavai ucinanciu Ju kalba buvo pagrindine karalystes kalba Ideologiskai nuo japonu nacionalizmo laiku Riukiu salieciai neretai laikomi japonu tautos dalimi o ju kalbos japonu kalbos dialektais iki Antrojo pasaulinio karo taip buvo ziurima ir į negimininga korejieciu kalba Siais laikais mokslininkai Riukiu kalbas ir jomis kalbancius zmones linke traktuoti kaip keleta atskiru kalbu ir tautu RaidaĮkurimas Nuo XII a salose buvo statomos gynybines pilys valdomos vietiniu kunigaiksciu formavosi prekybine sistema XIV a prasidejo Okinavos saloje susidare trys atskiros karalystes Hokudzanas Ciudzanas ir Nandzanas prekiavusios su Mingu Kinija ir formaliai buvusios jos duoklininkes Aktyviausia is triju karalysciu buvo Ciudzanas Jos įkurimas siejamas su kurios pradininkas pagal legenda pabegelis is Idzu Osima salos 1187 m apsistojo Okinavoje Veliau Ciudzane į valdzia atejo Sio klanas 尚 Jo atstovas 1429 m uzemes suvienijo visa Okinavos sala ir įkure Sio dinastija Jis dar karta uzsitikrino rysius su Kinija is kurios imperatoriaus gavo mandata valdyti Karalysteje buvo pradeta diegti kinisko stiliaus administracija Karalius pradejo statydinti Siuri rumus kurie tapo karalystes centru Salia įkurtas Nahos uostas Kuomet Sio Hasio anukas mire nepalikes vyriskos lyties įpedinio jo dvariskis uzeme sosta pasiskelbe kad yra įsunytas mirusiojo karaliaus ir įkure Antraja Sio dinastija pasivadindamas Klestejimas Nahos uosto vaizdas Valdat Sio Eno sunui 1477 1527 Riukiu valstybe paseke savo aukso amziu Tuo metu Riukiu salynas tapo tikra prekybine imperija o sostine Naha prekybine juru sostine Del savo padeties si valstybe buvo prekybos tarpininke tarp Kinijos Korejo Japonijos ir Pietryciu Azijos Riukiu laivai lankesi ne tik Kinijos Fudzou kur buvo įkurta karalystes atstovybe et ir Javoje Dzosone Luzone Malakoje Patanyje Sumatroje Siame ir pan Is viso 1424 1630 m karalyste surenge 150 prekybiniu misiju Korejieciai 1477 metais uzklyde į Riukiu salas paliko savo rasytiniu atsiminimu apie sia valstybe Juos stebino Nahos tarptautiskumas cia buvo galima sutikti kinu japonu javieciu siamu palembangu sumatrieciu malaju tautu is visos Rytu ir Pietryciu Azijos XVI a pradzioje pro karalyste pakeliui į Japonija praplauke portugalai kuriu vadas Albukerke aprase lequios riukiujiecius Is Japonijos Riukiu supirkdavo sidabra japoniskus kardus lako dirbinius sirmas is Kinijos kinu medicinos produktus keramika audinius monetas o is Pietryciu Azijos saliu mediena raganosiu ragus drambio kaula cukru ir gelezį Sustiprejusi karalyste 1500 m prisijunge Jaejamos salas pietuose o 1571 m Amamio salas siaureje Tokiu budu ji kontroliavo ilga grandine nuo Amami Osimos siaureje iki Jonagunio pietuose Aktyvi prekyba su Kinija vyko nepaisant tuometinio Kinijos izoliavimosi nuo pasaulio kin 海禁 pinyin Haijin ir karalystei buvo suteikta reiksminga isimtis Taciau Riukiu prekybines galios apsilpo XVI a pabaigoje kuomet jie nesugebejo susitvarkyti su japonu piratais del ko prarado isskirtines teises Sacumos duoklininke Pirmoji Riukiu misija į Edo Japonijos vienytojas Tojotomis Hidejosis XVI a pabaigoje pasiule Riukiu jungtis prie invazijos į Koreja po to ketindamas rengti karinį zygį į Kinija Taciau Kinijai istikimas karalius atsisake XVII a pradzioje Tokugavoms suvienijus Japonija jie atsigreze į Riukiu 1609 m kunigaikstis buvo pasiustas uzkariauti Riukiu Trumpos karines ekspedicijos metu Sacuma patyre laimejimus Amamyje ir siaurineje Okinavoje Taciau pralaimejo Nahos uoste Nepaisant to karalius pasidave Jis nugabentas į Edo taciau baiminantis Kinijos reakcijos jam leista grįzti Nuo to laiko Riukiu karalyste buvo priversta moketi duokle Japonijai o siaurines jos teritorijos Amamio salos prijungtos prie Sacumos Siuri rumuose buvo įsteigta Sacumos atstovybe jap 大仮屋 Ufukaiya kuri priziurejo reikalus valstybeje ir rupinosi mokesciu rinkimu Karalyste nebuvo traktuojama kaip Japonijos dalis jai buvo suteikta didele autonomija ir laisve taciau Japonijos valdzia buvo jauciama per įvairius apribojimus Be to Riukiu privalejo į Japonijos sostine Edo miesta siusti misijas taip parodydama savo lojaluma Tuo pat metu Riukiu mokejo duokle ir Cingu Kinijai del ko susidare didele mokestine nasta valstieciams Japonija ne tik toleravo bet ir skatino sia prekyba nes tai buvo galimybe apeiti prekybos draudimus Tuo metu ir Cingu Kinija ir Japonija buvo formaliai uzsidariusios Todel tokia neformali tarpininke kaip Riukiu buvo labai patogi 1852 m amerikieciu laivas vadovaujamas Matthew Perry aplanke Riukiu karalystes sostine Naha 1854 jis cia apsilanke dar karta ir pasirase sutartį su vyriausybe atidarydamas Naha tarptautinei prekybai Veliau panasias sutartis Riukiu karalius pasirase ir su Prancuzija bei Olandija Po Meidzi reformu Japonijoje buvo sprendziamas karalystes likimas Riukiu gyventojai isreiske nora toliau likti su Kinija taciau si buvo nusilpusi ir nebegalejo ginti savo interesu Agresyviai nusiteikusi Japonija vis aktyviau kisosi į Riukiu reikalus 1866 m įvykus paskutinei duoklinei misijai į Kinija tolimesni rysiai su Cingu Kinija buvo uzdrausti 1872 m karalyste buvo paversta Japonijai pavaldziu 1879 m karalyste galutinai prijungta prie Japonijos kaip Okinavos prefektura Teritorija ir administracijaSiuri rumai Nahoje is kuriu valde Sio dinastija Didziausio issipletimo laikais karalyste apeme salas nuo Amamio Osimos siaureje iki Jonagunio pietvakariuose Si placiai juroje issidriekusi teritorija buvo dalinama į administracinius vienetus pagal kuriuos buvo skaiciuojami mokesciai kur buvo skiriami valdytojai Okinavos sala centrine valstybes teritorija buvo dalinama į tris ho jap 方 hō kuriu teritorijos atspindejo karalysciu ribas Siaurineje Okinavoje buvo Kunigamis jap 国頭方 Kunigami hō centrineje jap 中頭方 Nakagami hō pietineje jap 島尻方 Shimajiri hō Toliau esanciuose salynuose buvo įsteigti trys jap 蔵元 kuramoto Jaejama Mijakas ir Kumedzima Kiekvienas kuramoto turejo savo administracinį centra ir jame rezidavo vietininkai jap 頭 kashira Smulkesni administraciniai vienetai savivaldybes buvo vadinami jap 間切 magiri majiri Jais tapdavo nedideles salos o Ho buvo dalinami į keliolika madziri Pavyzdziui Simadziryje buvo 12 madziri Madziri buvo dalinami į kaimus jap 村 mura Prekyba ir laivaiShinkosen laivas plaukiantis į Kinija Riukiu karalysteje naudoti keliu tipu laivai dzonkos Patys didziausi buvo sinkosen jap 進貢船 shinkō sen dar vadinti tosen kurie reguliariai plaukdavo į Kinija moketi duokles ir kartu parsivezti kinisku prekiu Kelons metu jie budavo puosiami gausia heraldika Nuemus nuo ju kai kurias veliavas toks laivas virsdavo kaisen ir buvo naudojamas prekybai su Japonija Pats paprasciausias buvo marasen nedideles dzonkos skirtos susisiekimui tarp salu t y vidaus prekybai VisuomeneVisuomene buvo skirstoma į tris luomus Karaliskasis kuriam priklause Sio dinastijos atstovai princai odzi ir ju palikuonys adzi Privilegijuotieji sidzoku kuriam priklause kunigaiksciai uekata samurajai pecin kaimu valdytojai satunusi ir cikudun Paprastieji heimin KulturaDailininko Gusukuma Seiho XVII a paveikslasRiukiu kmerinis orkestras udzagaku Karalysteje formavosi ir klestejo savita kuri absorbavo ir kurybingai maise įtakas is Kinijos ir Japonijos Valstybine kalba okinavu kalba uchina buvo fiksuojama naudojant kiniskus hieroglifus kandzi ir japoniska kana kuri buvo patogi fiksuoti gramatines galunes ir zodzius nesancius kinu kalboje Sia kalba buvo kuriama turtinga literatura epiniai kuriniai jap 琉歌 ryuka maldos otakabe liaudies dainos kuena religiniai himnai niiri ir pan Epiniai kuriniai buvo surinkti į rinkinį uzrasyta kanos zenklais Be to buvo parasyti istoriografiniai traktatai tokie kaip ir kt buvo parvezta is Kinijos ir puikiai prigijo bei issivyste salose Joje naudojami muzikos instrumentai kiles is kinisko bugnai jap 太鼓 daiko kastanjetes jap 三板 sanba paranku パーランクー ir pan Siuri rumuose buvo suformuotas kamerinis orkestras kuris grojo klasikine muzika XVIII a susiformavo rumu teatrine tradicija kumi odoris skirta linksminti pasiuntinius is Kinijos Karalyste turejo savita religija pagrįsta gamtos dievybiu garbinimu ir turincia daug sasaju su sintoizmu Sventikes cia yra moterys vadinamos noro Maldyklos kuriamos gamtoje Vietine mitybos tradicija Riukiu virtuve patyre daugiau įtaku is Kinijos nei is Japonijos Skirtingai nei Japonijoje cia buvo gausiai vartojama mesos kiaulienos ozkienos gerokai maziau juros produktu Megstamos saldziosios bulves cukranendres ir pan Riukiu susiformavo ir karate sportas kiles tada kai salį kontroliuojant Sacumos zemes kunigaiksciams buvo draudziama vietiniams samurajams pecin nesiotis ginkla Taip pat skaitykiteRiukiu istorijaHokudzanas Ciudzanas NandzanasRiukiu karalyste Sio dinastija Japonijos valstybe Okinavos prefektura Japonija Istoriniai regionai Amamis Okinava Mijakas JaejamaRiukiu salos Riukiu salieciai OkinavaiNuorodos本田惣一朗監修 日本の家紋大全 梧桐書院 2008年 Smits Gregory 2019 Maritime Ryukyu 1050 1650 Honolulu University of Hawai i Press p 137 Sakamaki Shunzō 1964 Ryukyu and Southeast Asia Journal of Asian Studies 23 3 382 384 doi 10 2307 2050757 JSTOR 2050757 中島楽章 ゴーレス再考 史淵 第150巻 九州大学大学院人文科学研究院 2013年3月 69 116頁 doi 10 15017 26231 ISSN 0386 9326 NAID 120005227295 Sakamaki Shunzō 1964 Ryukyu and Southeast Asia Journal of Asian Studies 23 3 382 384 doi 10 2307 2050757 JSTOR 2050757 Okamoto Hiromichi 2008 Foreign Policy and Maritime Trade in the Early Ming Period Focusing on the Ryukyu Kingdom Acta Asiatica 95 Kang David C 2010 East Asia Before the West Five Centuries of Trade and Tribute New York NY Columbia University Press ISBN 978 0 23115318 8 OCLC 562768984 K Sakai Robert 1964 The Satsuma Ryukyu Trade and the Tokugawa Seclusion Policy The Journal of Asian Studies 23 3 391 403 doi 10 2307 2050758 JSTOR 2050758 Hamashita Takeshi Okinawa Nyumon 沖縄入門 Introduction to Okinawa Tokyo Chikuma Shobō 2000 pp 207 13 中江淳一 明治前期沖縄封建農業の構成 土地制度史学 第16巻第3号 政治経済学 経済史学会 1974年 43 53頁 Okinavos istorija Trumpa ucinaanciu okinavu istorija Archyvuota kopija 2016 08 25 is Wayback Machine projekto