Remso Muro kraštas

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Remso-Muro apskritis (vok. Rems-Murr-Kreis) – administracinis teritorinis vienetas Vokietijoje, Badeno-Viurtenbergo žemėje. Administracinis centras – . Sudaryta 1973 m. iš buvusios Vaiblingeno apskrities, didesnės buvusios Baknano apskrities dalies, taip pat mažesnės Švabijos Gmiundo apskrities dalies. Apskritis pavadinta pagal šalia tekančias upes – ir . Plotas – 858,14 km².

Remso-Muro apskritis Rems-Murr-Kreis
Valstybė	Vokietija
Žemė	Badenas-Viurtembergas
Regionas
Administracinis centras
Gyventojų (2014)	414 016
Plotas	858,14 km²
Tankumas (2014)	482 žm./km²
Tinklalapis	Oficialus tinklalapis

Remso-Muro apskritis priklauso Štutgarto regionui, Štutgarto apygardai.

Geografija

Remso-Muro apskritis pietvakariuose ribojasi su Badeno-Viurtenbergo žemės sostine Štutgartu, taip pat , , , , ir apskritimis.

Centrinę ir vakarinę apskrities dalį dengia Švabijos-Frankonijos miško gamtinis regionas, kuriam priklauso apskrities teritorijoje esantys Velcheimo ir Murharto miškai, pietinė dalis Mainharto miškų bei Lėvenšteino kalvos. Miškų plotus pertraukia Muro, Vyslaufo, Lauterio ir Buchenbacho upių slėniai. Tarp Muro, Remso ir Vyslaufo slėnių iškilusios Bergleno kalvos. Vakaruose apskritis siekia Nekaro slėnį. Apskrities pietinėje dalyje teka Remsas, už jo stūkso Šurvaldo kalvos.

Daugiausia apskrities gyventojų susitelkę apskrities vakarinėje dalyje ir Remso slėnyje. Iš viso yra 510 gyvenviečių (miestų, kaimų, kaimelių, vienkiemių ir sodybų).

Istorija

Remso-Muro apskritis sudaryta per 1973 m. Badeno-Viurtenbergo žemės teritorinę administracinę reformą. Tada senoji Vaiblingeno apskritis buvo sujungta su didesne senosios Baknano apskrities dalimi ir naujasis darinys pavadintas Remso-Muro apskritimi. Vėliau buvo prijungtas ir Švabijos Gmiundui priklausantis .

1977 m. sausio 1 d. apsikeista nedidelėmis teritorijomis su Ostalbo apskritimi.

Pasibaigus teritorinei administracinei reformai, Remso-Muro apskritį sudarė 31 gyvenvietė, 8 miestai, iš jų 6 turi regiono didžiojo miesto (Große Kreisstadt ) statusą (, , , , ir ). Iš jų didžiausias miestas yra Vaiblingenas, mažiausia gyvenvietė Špygelbergas.

Gyventojai

Žemiau pateikti Remso-Muro apskrities gyventojų surašymo duomenys, kurie buvo oficialiai pateikti Badeno-Viurtenbergo statistikos departamento.

Data Gyventojai 1973 m. gruodžio 31 d. 351 470 1975 m. gruodžio 31 d. 349 139 1980 m. gruodžio 31 d. 356 142 1985 m. gruodžio 31 d. 356 198 1987 m. kovo 27 d. 360 634 1990 m. gruodžio 31 d. 380 813

Data Gyventojai 1995 m. gruodžio 31 d. 399 116 2000 m. gruodžio 31 d. 409 296 2005 m. gruodžio 31 d. 417 697 2010 m. gruodžio 31 d. 415 448

Savivalda

Apskritį valdo taryba (Kreistag) ir apskrities viršininkas (Landrat). Apskrities taryba yra renkama gyventojų penkeriems metams. Apskrities viršininką išrenka taryba aštuonerių metų kadencijai. Viršininkas atstovauja apskričiai ir ją reprezentuoja, taip pat ir pirmininkauja taryboje. Jis vadovauja apskrities biurui ir yra oficialus apskrities pareigūnas, atsakingas už tarybos ir komitetų posėdžių rengimą, vadovavimą jiems ir priimtų sprendimų vykdymą.

Apskrities vadovai

Baknano vadovai 1945–1972 m.: 1945:–1946 Josef Schäfer (laikinas) 1945–1946: Friedrich Tränkle (laikinas) 1946–1960: Karl Limbeck 1960–1972: Wilhelm Schippert

Vaiblingeno vadovai 1945–1972 m.: 1945–1946: Anton Schmidt 1947–1948: Fritzmartin Ascher 1948–1950: Karl Georg Pfleiderer, 1950–1973: Werner Bertheau, nepartinis

Remso-Muro vadovai nuo 1973 m.: 1973–2002: Horst Lässing, 2002–2015: Johannes Fuchs, FDP Nuo 2015: Richard Sigel, nepartinis

Herbas

Apskrities herbe pavaizduotas elnio ragas simbolizuoja Viurtembergų giminę, valdžiusią dabartinės apskrities didžiąją dalį nuo XIV a. Abi bangos simbolizuoja Remso ir Muro upes, nuo kurių kilo apskrities pavadinimas.

Partnerystė

Remso-Muro apskritis bendradarbiauja su Meiseno apskritimi Saksonijoje (nuo 1990 m.), su Baranijos komitetu Vengrijoje (nuo 1991 m.), su Dmitrovo miestu ir jo rajonu Rusijoje (nuo 1991 m.) ir su Pietų Hemptono miestu Didžiojoje Britanijoje (nuo 1991 m.).

Ekonomika ir infrastruktūra

Be „Ericsson“ ir „Tesat-Spacecom“ įmonių, dar yra dvi aukštųjų technologijų įmonės Baknane. Grandininių pjūklų ir mažos galios prietaisų gamintojo „ AG & Co. KG“ pagrindinė būstinė įsikūrusi Vaiblingene-Noištate. „“ turi dvi plastiko ir pakavimo gamyklas Vaiblingene, taip pat vieną Murhardte. Vinende yra valymo įrangos gamintojas „“. Amerikietiškų automobilių dalių įmonė „“ įkūrė savo oro pagalvių ir saugos diržų technologinį centrą Alfdorfe.

Transportas

Kelių transportas

Apskrityje nėra nei vieno greitkelio, o planų tiesti Odenvaldo-Nekaro-Albo (A 45) ir 85 greitkelius atsisakyta. 81 greitkelis Štutgartas–Viurcburgas vakarinėje apskrities dalyje kerta tik keletą kilometrų apskrities teritorijos. Mundelshaimo sankryžoje nuo jo atsišakoja šalikelis L 1115 į Baknaną.

Svarbiausi apskrities keliai yra keturių juostų Vaiblingeno-Aleno plentas (B 29) ir Štutgarto–Švabijos Halio plentas (B 14), kuris išsiplečia iki keturių juostų prie Nelmersbacho. Planuojama plentą pratęsti iki Baknano.

Geležinkelių transportas

Per apskritį driekiasi Štutgarto geležinkelio tinklas. Linija S2 nutiesta nuo Filderštato, kerta apskritį ties Felbachu, Vaiblingenu ir Šorndorfu. Tai dviejų eismo juostų, elektrifikuota linija, jungianti Štutgartą ir Aleną. Šia linija reguliariai kursuoja tarpmiestiniai traukiniai Karlsrūjė-Niurnbergas. Nuo Šorndorfo atsišakoja linija į Rudersbergą, kuria kursuoja Viurtembergo geležinkelių bendrovės (WEG) dyzeliniai traukiniai.

Šiltuoju metų laiku atidaromas reguliarus eismas turistiniu Švabijos Miško geležinkeliu. Dažniausiai juo važinėja garvežiai iš Rudersbergo iki Velchaimo.

Apskritį kerta S3 traukinio linija, einanti iš oro uosto per Štutgartą į Baknaną ir toliau iki Švabijos Halio. Linija elektrifikuota tik XX a. paskutiniame dešimtmetyje ir jungia Štutgartą su Niurnbergu. Iš Baknano atsišakoja S4 linija į Liudvigsburgą.

Felbacho miestą su gretimo Štutgarto centru jungia U1 tramvajaus linija.

Apskrities įstaigos

Mokyklos

Remso-Muro apskrityje yra kelios profesinės mokyklos: Amatų, Eduardo Broiningerio (prekybos) ir Anos Hag (namų ūkio) mokyklos Baknane, Grafenbergo (amatų) ir Johano Filipo Palmo (prekybos mokykla) mokyklos Šorndorfe, Amatų, Prekybos ir Marijos Merian (namų ūkio) mokyklos Vaiblingene. Taip pat yra specializuotų mokyklų vaikams, turintiems fizinių ar psichinių sutrikimų. Tokios mokyklos yra Felbache-Šmidene, Murhardte, Kerner Štetene (Teodoro Dyrlamo mokykla), Šorndorfe. Vaiblingene, Šorndorfe ir Zulcbache veikia krikščioniška mokykla kalbos negalią turintiems vaikams Vaiblingene – mokykla vaikams, daug laiko praleidusiems ligoninėse.

Ligoninės

Pagrindinės apskrities ligoninės veikia Šorndorfe ir Vinendene. Taip pat yra Vinendeno psichiatrijos klinika (visuomeninė institucija), privati Centrinė Vaiblingeno klinika ir speciali klinika gydyti priklausomybes nuo alkoholio ir medikamentų Vilhelmshaime.

2008 m. liepos 14 d. apskrities taryba nutarė perimti trijų iki tol savarankiškai veikusių ligoninių Vaiblingene, Baknane ir Šorndorfe administravimą. Tame pačiame nutarime buvo nuspręsta pastatyti naują apskrities ligoninę Vinendene. Ligoninės statybos kainavo apie 266 milijonus eurų, kiek daugiau nei tikėtasi prieš pradedant statybas. 2014 m. liepą atidarius šią ligoninę Vinendene, buvo uždarytos ligoninės Vaiblingene ir Baknane.

Kitos

Gamtos paminklų apsauga rūpinasi apskrities biuras, kuris, skirtingai nei kitur Vokietijoje, išlaiko Kraštovaizdžio priežiūros grupę (Landschaftspflegetrupp) su vienu etatiniu darbuotoju ir keturiais savanoriais.

2008 m. rugsėjo 23 d. Remso-Muro apskričiai Federalinė valdžia suteikė „Kultūrinės įvairovės vietos“ (Ort der Vielfalt) titulą.

Miestai ir bendruomenės

Miestai:

1. Velchaimas

Komunos:

1. Loitenbachas (Viurtenbergas)

Automobilių numeriai

Nuo 1973 m. sausio 1 d. Remso-Muro apskričiai skirtas skiriamasis ženklas WN, kuris naudotas Vaiblingeno apskrityje nuo 1956 m. sausio 1 d.

Nuo 2013 m. gruodžio 2 d. apskričiai leista naudoti ir buvusios Baknano apskrities skiriamąjį ženklą BK. Nuo 2007 m. BK ženklą naudoja ir į vakarus nuo Magdeburgo esanti Saksonijoje-Anhalte. Kad atskirti abiejų apskričių numerius, kiekvienai apskričiai skirtos tam tikros skaičių ir raidžių kombinacijos.

Literatūra

• Horst Lässing (Hrsg.) – Der Rems-Murr-Kreis, Konrad Theiss Verlag, Stuttgart 1980, ISBN 3-8062-0243-5.
• Das Land Baden-Württemberg – Amtliche Beschreibung nach Kreisen und Gemeinden (in acht Bänden); Hrsg. von der Landesarchivdirektion Baden-Württemberg; Band III: Regierungsbezirk Stuttgart – Regionalverband Mittlerer Neckar, Stuttgart 1978, ISBN 3-17-004758-2.
• Reinhard Wolf (Hrsg.) – Die Naturschutzgebiete im Regierungsbezirk Stuttgart. Jan Thorbecke Verlag, Stuttgart 2002. ISBN 3-7995-5173-5.

Išnašos

1. Stuttgarter Nachrichten 2010: Johannes Fuchs bleibt Rems-Murr-Landrat^{[neveikianti nuoroda]}
2. [1]
3. Remso-Muro istorija ir herbai Archyvuota kopija 2016-08-14 iš Wayback Machine projekto.
4. http://www.waiblinger-kreiszeitung.de/indexWN.php?&kat=347&artikel=48 Archyvuota kopija 2009-03-18 iš Wayback Machine projekto. Apskrities tarybos sprendimas dėl naujo ligoninės pastato Vinendene
5. http://winnenden.de/site/Winnenden_Internet/node/6835034/Lde/14-07-04_er_ffnungsfeier_rems-murr-klinikum_winnenden.html Archyvuota kopija 2014-09-03 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Vikiteka: Remso-Muro apskritis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Oficiali svetainė