Rausvasis vynas

Rožinis vynas arba rausvasis vynas (pranc. rosé; isp. rosado; it. rosato; angl. blush) yra vynas, kurio spalva gali būti įvairiausia – nuo vos blyškios, pilkšvos rožinės iki ryškios ir gilios, priklausomai nuo vynui gaminti naudojamų vynuogių ir maceracijos trukmės, t. y. to, kiek ilgai vynuogių odelės mirkomos vynuogių sultyse.

Kuo trumpesnė maceracija (ji gali siekti nuo vos kelių valandų iki kelių parų), tuo vynas bus šviesesnis, ir priešingai.

Rožiniai vynai gaminami saldūs, pusiau sausi ir sausi. Būtent pastarojo stiliaus yra dauguma Europos vynų.

Dauguma rožinių vynų gaminami iš raudonųjų vynuogių veislių. Dažnai – iš 'Pinot Noir', 'Syrah', 'Grenache', 'Merlot', 'Malbec', 'Cabernet Sauvignon', 'Tempranillo', 'Sangiovese', 'Zinfandel' ar mažai žinomų vietinių veislių, priklausomai nuo šalies ar regiono tradicijų.

Rožiniai vynai nėra skirti ilgai laikyti, jie trumpaamžiai. Gaiviausi – jauni, išlaikyti iki vienerių metų. Vėliau gali kisti ir spalva, ir aromatas, ir skonis.

Rožiniai putojantieji rosé, kaip ir rožinis šampanas, tradiciškai gaminami iš raudonųjų ir baltųjų veislių mišinių. Kartais taip gaminami ir tykieji vynai, tačiau rimti gamintojai šio metodo netaiko.

Rožiniai vynai patiekiami tik labai gerai atšaldyti, nuo 4 iki 8 °C.

Provanso kraštas pagal rožinio kiekį pirmauja pasaulyje. Kitaip nei ar , rožinis keliauja mažai: daugiausia jo išgeriama tame regione ar šalyje, kur jis padaromas.

Štai Provanso vyndariai eksportuoja į kitas šalis tik dešimtadalį savo produkcijos, ir tai – bene vien į kaimynines. Kone trečdalis pasaulyje rožinio pagaminama kaip tik Prancūzijoje, prancūzai kasmet jo išgeria maždaug 7 mln. hektolitrų.

Šaltiniai

1. Rožiniai vasaros vyno eskizai^{[neveikianti nuoroda]} Tekstas skelbtas 2011 m. liepos 29 d. „Verslo žinių“ priede „Savaitgalis“.