Rankinis olimpinėse žaidynėse

Rankinio varžybos vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą įvyko 1936 m. olimpiadoje.^[1] Nuo 1972 m. vasaros olimpinių žaidynių rankinis įtrauktas į pagrindinę olimpinę programą. Šiuo metu olimpinėje programoje vykdomos tik salės rankinio varžybos vyrų ir moterų kategorijose.^[2]

Rankinis olimpinėse žaidynėse Rungtys2 (vyrų: 1; moterų: 1)Žaidynės

1896 • 1900 • 1904 • 1908 • 1912 · 1920
1924 • 1928 • 1932 • 1936 • 1948 • 1952
1956 • 1960 • 1964 • 1968 • 1972 • 1976
1980 • 1984 • 1988 • 1992 • 1996 • 2000
2004 • 2008 • 2012 • 2016 • 2020 • 2024

Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti

Varžybų kvalifikaciją ir taisykles prižiūri Tarptautinė rankinio federacija.

Rusijos rankininkas Andrejus Lavrovas yra daugiausiai olimpinių medalių laimėjęs rankininkas – 3 aukso ir 1 bronzos.^[3]

Vyrų varžybos

redaguoti

Metai	Šeimininkai	Auksinis finalas			Bronzinis finalas			Komandų
Metai	Šeimininkai	Nugalėtojai	Rezultatas	2-oji vieta	3-oji vieta	Rezultatas	4-oji vieta	Komandų
1936	Berlynas	Vokietija		Austrija	Šveicarija		Vengrija	6
1972	Miunchenas	Jugoslavijos SFR	21–16	Čekoslovakija	Rumunija	19–16	Rytų Vokietija	16
1976	Montrealis	Sovietų Sąjunga	19–15	Rumunija	Lenkija	21–18	Vakarų Vokietija	11
1980	Maskva	Rytų Vokietija	23–22	Sovietų Sąjunga	Rumunija	20–18	Vengrija	12
1984	Los Andželas	Jugoslavijos SFR	18–17	Vakarų Vokietija	Rumunija	23–19	Danija	12
1988	Seulas	Sovietų Sąjunga	32–25	Pietų Korėja	Jugoslavijos SFR	27–23	Vengrija	12
1992	Barselona	Jungtinė komanda	22–20	Švedija	Prancūzija	24–20	Islandija	12
1996	Atlanta	Kroatija	27–26	Švedija	Ispanija	27–25	Prancūzija	12
2000	Sidnėjus	Rusija	28–26	Švedija	Ispanija	26–22	Serbija ir Juodkalnija	12
2004	Atėnai	Kroatija	26–24	Vokietija	Rusija	28–26	Vengrija	12
2008	Pekinas	Prancūzija	28–23	Islandija	Ispanija	35–29	Kroatija	12
2012	Londonas	Prancūzija	22–21	Švedija	Kroatija	33–26	Vengrija	12
2016	Rio	Danija	28–26	Prancūzija	Vokietija	31–25	Lenkija	12

Moterų varžybos

redaguoti

Metai	Šeimininkai	Auksinis finalas			Bronzinis finalas			Komandų
Metai	Šeimininkai	Nugalėtojos	Rezultatas	2-oji vieta	3-oji vieta	Rezultatas	4-oji vieta	Komandų
1976	Montrealis	Sovietų Sąjunga		Rytų Vokietija	Vengrija		Rumunija	6
1980	Maskva	Sovietų Sąjunga		Jugoslavijos SFR	Rytų Vokietija		Vengrija	6
1984	Los Andželas	Jugoslavijos SFR		Pietų Korėja	Kinijos LR		Vakarų Vokietija	6
1988	Seulas	Pietų Korėja		Norvegija	Sovietų Sąjunga		Jugoslavijos SFR	8
1992	Barselona	Pietų Korėja	28–21	Norvegija	Jungtinė komanda	24–20	Vokietija	8
1996	Atlanta	Danija	37–33	Pietų Korėja	Vengrija	20–18	Norvegija	8
2000	Sidnėjus	Danija	31–27	Vengrija	Norvegija	22–21	Pietų Korėja	10
2004	Atėnai	Danija	34–34	Pietų Korėja	Ukraina	21–18	Prancūzija	10
2008	Pekinas	Norvegija	34–27	Rusija	Pietų Korėja	33–28	Vengrija	12
2012	Londonas	Norvegija	26–23	Juodkalnija	Ispanija	31–29	Pietų Korėja	12
2016	Rio	Rusija	22–19	Prancūzija	Norvegija	36–26	Nyderlandai	12

. olympedia.org. Suarchyvuotas originalas 2020-12-01. Nuoroda tikrinta 2021-01-06.
„Paryžius 2024 rungtys“ (PDF). Tarptautinis olimpinis komitetas. Nuoroda tikrinta 2021-01-06.
„"This could be a golden generation" - Andrey Lavrov in interview“. handball-world.news. Nuoroda tikrinta 2021-01-06.^{[neveikianti nuoroda]}

[1] . olympedia.org. Suarchyvuotas originalas 2020-12-01. Nuoroda tikrinta 2021-01-06.

[2] „Paryžius 2024 rungtys“ (PDF). Tarptautinis olimpinis komitetas. Nuoroda tikrinta 2021-01-06.

[3] „"This could be a golden generation" - Andrey Lavrov in interview“. handball-world.news. Nuoroda tikrinta 2021-01-06.^{[neveikianti nuoroda]}

[1]

[2]

[3]