23 51 32 š pl 72 06 06 r ilg 23 85889 š pl 72 10167 r ilg 23 85889 72 10167 Karalienės laiptuotasis šulinysPasaulio pave
Raniki vavas

23°51′32″ š. pl. 72°06′06″ r. ilg. / 23.85889°š. pl. 72.10167°r. ilg.
Karalienės laiptuotasis šulinys | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Vieta | Indija, Gudžaratas |
Tipas | Kultūrinis |
Kriterijus | i, iv |
Nuoroda | (angl.) (pranc.): 922 |
Regionas** | Azija–Ramusis vandenynas |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 2014 (38 sesija) |
Karalienės laiptuotasis šulinys šalies/regiono žemėlapyje | |
Vikiteka: | Karalienės laiptuotasis šulinys |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Karalienės laiptuotasis šulinys (hind. रानी की वाव, IAST: Rānī kī vāv, gudž. રાણકી વાવ = Rāṇakī vāv) – vakarų Indijoje, Gudžarate, mieste, ant Sarasvatės upės kranto. Pastatytas XI a., valdant Gudžarato Čalukjams. Jo statyba rūpinosi karaliaus Bhymos I žmona Udajamatė. Apie tai minima XIV a. metraštininko Merutungos veikale Prabandha-cintāmaṇi. Vėliau šulinį užnešė upės dumblas. 1981–1987 m. Karalienės laiptuotasis šulinys buvo atkastas ir restauruotas. 2014 m. paskelbtas pasaulio paveldo objektu kaip puošniausias iš tokio tipo šulinių.
Karalienės laiptuotasis šulinys yra 65 m ilgio, 20 m pločio ir 28 m gylio. Statinio dugne yra 23 m gylio vandens rezervuaras. Statinys sudarytas iš 7 aukštų, įrengti koridoriai, juosiami kolonadų. Visos šulinio sienos, kolonos, nišos gausiai išpuoštos šventykloms būdingais bareljefais: religinėmis scenomis, dievų ir kitų mitinių būtybių atvaizdais (įvairios Višnaus hipostazės, Šiva, Brahma, Indra, Ganeša, Kubera, Lakšmė, Parvatė, Sarasvatė, , Apsaros, devynios planetos ir kt.), kasdieniškomis scenomis, geometriniais, augaliniais motyvais.
- Kolonados
- Višnus Kalkis
- Geometriniai raštai
- Apsarasė
Šaltiniai
- Mehta Bhatt, Purnima (2014). „7. Queen’s Stepwell (Rani ni Vav) – Patan, Gujarat“. Her Space, Her Story : Exploring the Stepwells of Gujarat. del Solar, Daniel. New Delhi: Zubaan. pp. 72–90.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Raniki vavas, Kas yra Raniki vavas? Ką reiškia Raniki vavas?
23 51 32 s pl 72 06 06 r ilg 23 85889 s pl 72 10167 r ilg 23 85889 72 10167 Karalienes laiptuotasis sulinysPasaulio paveldo sarasasVieta Indija GudzaratasTipas KulturinisKriterijus i ivNuoroda angl pranc 922Regionas Azija Ramusis vandenynasĮrasymo istorijaĮrasas 2014 38 sesija Karalienes laiptuotasis sulinys salies regiono zemelapyjeVikiteka Karalienes laiptuotasis sulinys Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Karalienes laiptuotasis sulinys hind र न क व व IAST Rani ki vav gudz ર ણક વ વ Raṇaki vav vakaru Indijoje Gudzarate mieste ant Sarasvates upes kranto Pastatytas XI a valdant Gudzarato Calukjams Jo statyba rupinosi karaliaus Bhymos I zmona Udajamate Apie tai minima XIV a metrastininko Merutungos veikale Prabandha cintamaṇi Veliau sulinį uznese upes dumblas 1981 1987 m Karalienes laiptuotasis sulinys buvo atkastas ir restauruotas 2014 m paskelbtas pasaulio paveldo objektu kaip puosniausias is tokio tipo suliniu Karalienes laiptuotasis sulinys yra 65 m ilgio 20 m plocio ir 28 m gylio Statinio dugne yra 23 m gylio vandens rezervuaras Statinys sudarytas is 7 aukstu įrengti koridoriai juosiami kolonadu Visos sulinio sienos kolonos nisos gausiai ispuostos sventykloms budingais bareljefais religinemis scenomis dievu ir kitu mitiniu butybiu atvaizdais įvairios Visnaus hipostazes Siva Brahma Indra Ganesa Kubera Laksme Parvate Sarasvate Apsaros devynios planetos ir kt kasdieniskomis scenomis geometriniais augaliniais motyvais Kolonados Visnus Kalkis Geometriniai rastai ApsaraseSaltiniaiMehta Bhatt Purnima 2014 7 Queen s Stepwell Rani ni Vav Patan Gujarat Her Space Her Story Exploring the Stepwells of Gujarat del Solar Daniel New Delhi Zubaan pp 72 90