Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Afarų sultonatas RahaitaŠalis Pietinė Raudonoji JūraTautos afaraiLaikotarpis dabarValstybės SultonatasMiestaiValdovai de
Rahaitos sultonatas
| Afarų sultonatas: Rahaita | |
|---|---|
| Šalis | Pietinė Raudonoji Jūra |
| Tautos | afarai |
| Laikotarpis | ???–dabar |
| Valstybės | Sultonatas |
| Miestai | |
| Valdovai | derder |
Rahaitos sultonatas – istorinė musulmonų afarų valstybė Afarų įduboje, dab. Eritrėjos Pietinės Raudonosios Jūros pietuose. Jos centras buvo Rahaitos miestas į pietus nuo Asebo. Šiuo metu čia likęs mažas kaimelis, kurį nuo XIX a. užgožė išaugęs Asebas.
Istorija
Laikoma, kad su centru Rahaitoje jau nuo XII a. egzistavo afarų valstybė Ankala, kurią vėliau nukariavo Adalio sultonatas. Šiam žlugus XVI a., atsikūrė Rahaitos sultonatas, kurio valdovai titulavosi derder. Jis buvo vienas iš penkių afarų sultonatų, pripažinęs Ausos viršenybę.
Nuo XVI a. sultonatas priklausė Osmanų imperijos Habešo provincijai, vėliau perduotas . XIX a. viduryje sultonatu domėjosi prancūzai, kurie sudarė su sultonu draugystės sutartį. 1869 m. italų kompanija Societa Rubattino pasirašė sutartį su sultonais Ibrahimu Ahmedu ir Hassanu Ahmedu, pagal kurią gavo nedidelę pajūrio teritoriją, kur įsteigė Asebo miestą. 1882 m. jis perduotas Italijai ir tapo Italijos kolonizacijos pradžia. 1890 m. Asebas ir Rahaitos sultonatas buvo prijungtas prie Italijos Eritrėjos ir įjungtas į Denkalijos provinciją.
Derderai
Sultonate išlaikyta vietinė dinastija. Šiuo metu valdantis derderis Abdel Kadir Dawud yra laikomas šešioliktuoju sultonų eilėje.
- apie 1600 m. – Gibdi Ahmad,
- apie 1630 m. – Abdulli,
- apie 1660 m. – Kamil,
- apie 1690 m. – Ad’allom Ahmad,
- apie 1705 m. – Dini bin Ad’allom Ahmad,
- apie 1755 m. – Hamad bin Burhan,
- apie 1755 m. – Burhan bin Dini,
- apie 1780 m. – Burhan Saddik bin Hamad,
- apie 1815 m. – Mahammad bin Burhan bin Dini,
- apie 1839 m. – Mahammad bin Burhan Saddik,
- 1862–1863 m. – Dini bin Mahammad,
- 1863–1884 m. – Burhan said Asa Dardar,
- 1887–1910 m. – Hummad bin Mahammad bin Burhan,
- 1936 m. – Kadda Mahammad bin Burhan,
- 1936–1944 m. – Hamad bin Hummad,
- 1945–1950 m. – Abdo bin Kadda Mahammad,
- 1951–1984? m. – Dawud bin Mahammad,
- 1984? m. – Obkari bin Abdo,
- ??? m. – Abdel Kadir Dawud.
Nuorodos
- Apsilankymo pas sultoną aprašymas Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rahaitos sultonatas, Kas yra Rahaitos sultonatas? Ką reiškia Rahaitos sultonatas?
Afaru sultonatas RahaitaSalis Pietine Raudonoji JuraTautos afaraiLaikotarpis dabarValstybes SultonatasMiestaiValdovai derder Rahaitos sultonatas istorine musulmonu afaru valstybe Afaru įduboje dab Eritrejos Pietines Raudonosios Juros pietuose Jos centras buvo Rahaitos miestas į pietus nuo Asebo Siuo metu cia likes mazas kaimelis kurį nuo XIX a uzgoze isauges Asebas IstorijaLaikoma kad su centru Rahaitoje jau nuo XII a egzistavo afaru valstybe Ankala kuria veliau nukariavo Adalio sultonatas Siam zlugus XVI a atsikure Rahaitos sultonatas kurio valdovai titulavosi derder Jis buvo vienas is penkiu afaru sultonatu pripazines Ausos virsenybe Nuo XVI a sultonatas priklause Osmanu imperijos Habeso provincijai veliau perduotas XIX a viduryje sultonatu domejosi prancuzai kurie sudare su sultonu draugystes sutartį 1869 m italu kompanija Societa Rubattino pasirase sutartį su sultonais Ibrahimu Ahmedu ir Hassanu Ahmedu pagal kuria gavo nedidele pajurio teritorija kur įsteige Asebo miesta 1882 m jis perduotas Italijai ir tapo Italijos kolonizacijos pradzia 1890 m Asebas ir Rahaitos sultonatas buvo prijungtas prie Italijos Eritrejos ir įjungtas į Denkalijos provincija DerderaiSultonate islaikyta vietine dinastija Siuo metu valdantis derderis Abdel Kadir Dawud yra laikomas sesioliktuoju sultonu eileje apie 1600 m Gibdi Ahmad apie 1630 m Abdulli apie 1660 m Kamil apie 1690 m Ad allom Ahmad apie 1705 m Dini bin Ad allom Ahmad apie 1755 m Hamad bin Burhan apie 1755 m Burhan bin Dini apie 1780 m Burhan Saddik bin Hamad apie 1815 m Mahammad bin Burhan bin Dini apie 1839 m Mahammad bin Burhan Saddik 1862 1863 m Dini bin Mahammad 1863 1884 m Burhan said Asa Dardar 1887 1910 m Hummad bin Mahammad bin Burhan 1936 m Kadda Mahammad bin Burhan 1936 1944 m Hamad bin Hummad 1945 1950 m Abdo bin Kadda Mahammad 1951 1984 m Dawud bin Mahammad 1984 m Obkari bin Abdo m Abdel Kadir Dawud NuorodosApsilankymo pas sultona aprasymas Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto