Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Raguviškių senosios kapinėsKapinės ir kapinynas iš pietų nuo N Dariūtės g Raguviškių senosios kapinėsKoordinatės 55 52 0
Raguviškių senosios kapinės
| Raguviškių senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
| Raguviškių senosios kapinės | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | ||
| Plotas | 0,11 ha | ||
| Naudotas | XVIII–XX a. pr. | ||
| Žvalgytas | 1948, 1956, 1982, 1991, 1992, 1995, 1996 | ||
Raguviškių kaimo senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais, Markapiais (saugotinas kultūros paveldo objektas) – kapinės Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Raguviškių kaime (Žalgirio seniūnija), 1,2 km į šiaurės rytus nuo kaimo centro, 1,1 km į šiaurę nuo kelio Kretinga-Budriai, keliuko Raguviškiai-Rubuliai dešinėje pusėje, Minijos dešiniajame krante.
Vieta
Įrengtos Minijos slėnio terasos pakilumoje, esančioje apie 450 m į vakarus nuo upės vagos ir iškylančioje iki 2,63 m aukščio virš slėnio. Jos stačiakampio plano, pailgos šiaurės-pietų kryptimi, 55 m ilgio ir 20 m pločio, apjuostos iki 50 cm gylio griovio ir 50-70 cm aukščio žemių pylimo. Aptvaro vakarinėje dalyje nuo kelio pusės paliktas 1,5 m pločio įėjimas. Teritorijos plotas 0,11 ha.
Kapinės neveikiančios, apleistos, apaugusios spygliuočių mišku. Jose gausu buvusių bulviarūsių duobių. Šiaurės rytinėje dalyje ant stambaus plokščio akmens stovi koplytėlė, atsukta priekiu į vakarus.
Kapinių teritorijoje ir už jos ribų plyti Raguviškių II kapinynas. Į šiaurę nuo kapinių toje pačioje pakilumoje įrengtos Mišučių evangelikų liuteronų kapinės, o 200 m į pietus yra Raguviškių kapinynas. Priešingame Minijos krante stūkso Mišučių piliakalnis ir Mišučių dvaro sodyba.
Istorija
Įrengtos apie XVII-XVIII a., buvusio pagoniško kapinyno teritorijoje. Vietos gyventojų vadinamos Maro kapeliais, Markapiais. Pasakojama, kad jose laidoti nuo maro mirę žmonės. Nuo XIX a. čia buvo pakasami savižudžiai, nesantuokiniai ir nekrikštyti vaikai, choleros ir šiltinės aukos. 1916-1919 m. palaidoti nuo vidurių šiltinės mirę gyventojai.
Nuo seno kapinėse stovėjo keli kryžiai ir koplytėlė su šventųjų skulptūrėlėmis. XX a. 3 dešimtmetyje kaimo gyventojai kapines sutvarkė, apkasė jas grioviu ir žemių pylimu, atnaujino koplytėlę, kurią apkalė cinkuota skarda. Iš sunykusios senosios koplytėlės perkėlė XIX a. darytą Švč. Marijos Sopulingosios skulptūrą, kurią piktadariai 1950 m. buvo įmetę į Minijos upę, bet žmonės ją surado ir grąžino atgal. 1971 m. koplytėlė su Švč. Marijos Sopulingosios skulptūra buvo paskelbta vietinės reikšmės dailės paminklu (DV1590). Ją prižiūrėjo Cicilija Dirmeitienė. Skulptūrai dingus, 1987 m. koplytėlė buvo išbraukta iš istorijos ir kultūros paminklų sąrašo.
Kapinėse tarpukariu ir po II-jo pasaulinio karo gyventojai kasė duobes bulviarūsiams, kuriuose rasdavo įvairių senovės dirbinių. Dalis radinių pateko į kunigo kolekciją. Pokario metais kalva apaugo spygliuočiais medžiais.
1972 m. kapinės paskelbtos vietinės reikšmės archeologijos paminklu (AV549), o 1996 m. pateko į kultūros vertybės – Raguviškio II kapinyno (A65) teritoriją.
Tyrimai
1949 m. žvalgė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (tyrimų vadovas Pranas Kulikauskas), 1956 m. – kraštotyrininkas, Lietuvos teatro draugijos fotoatelje retušuotojas Vladas Šaulys, 1974-1976 m. kartografavo Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas. 1982 m. žvalgė Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), kartografavo Aerofotogeodezinių tyrinėjimų institutas. 1991 m. žvalgė Julius Kanarskas, 1992, 1995 ir 1996 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (1992 m. archeologijos žvalgymų vadovas Vilnius Morkūnas, 1995 m. istorijos žvalgymų vadovės Loreta Kazlavickienė ir Jadvyga Verksnienė, 1996 m. archeologijos žvalgymų vadovas Povilas Tebelškis), o teritorijos ribas 1992 m. patikslino Valstybinis žemėtvarkos institutas. Kartografinėje medžiagoje kapinių teritorija neišskiriama, o įjungta į Raguviškių II kapinyno plotą.
Šaltiniai
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 252.
- Valstybės žinios. 1996, Nr. 110, p. 25.
- Senkapis II, Raguviškių km., Žalgirio apyl. Archeologinio paminklo pasas. Surašė V. Šaulys, 1956, papildė J. Mickevičius, 1959. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 4, b. 7, l. 112-113.
- Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. Vilnius, 1976.
- Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai), l. 173.
- Julius Kanarskas. Kretingos rajono kultūros paveldo paminklų žvalgymas ir būklės patikrinimas 1991 metais. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 4, b. 146, p. 25, Nr. 92.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Raguviškių senosios kapinės, Kas yra Raguviškių senosios kapinės? Ką reiškia Raguviškių senosios kapinės?
Raguviskiu senosios kapinesKapines ir kapinynas is pietu nuo N Dariutes g Raguviskiu senosios kapinesKoordinates 55 52 09 s pl 21 23 30 r ilg 55 869233 s pl 21 391567 r ilg 55 869233 21 391567Vieta Kretingos rajono savivaldybeSeniunija Zalgirio seniunijaPlotas 0 11 haNaudotas XVIII XX a pr Zvalgytas 1948 1956 1982 1991 1992 1995 1996 Raguviskiu kaimo senosios kapines vadinamos Maro kapeliais Markapiais saugotinas kulturos paveldo objektas kapines Kretingos rajono savivaldybes teritorijoje Raguviskiu kaime Zalgirio seniunija 1 2 km į siaures rytus nuo kaimo centro 1 1 km į siaure nuo kelio Kretinga Budriai keliuko Raguviskiai Rubuliai desineje puseje Minijos desiniajame krante Koplytele kapineseVietaĮrengtos Minijos slenio terasos pakilumoje esancioje apie 450 m į vakarus nuo upes vagos ir iskylancioje iki 2 63 m aukscio virs slenio Jos staciakampio plano pailgos siaures pietu kryptimi 55 m ilgio ir 20 m plocio apjuostos iki 50 cm gylio griovio ir 50 70 cm aukscio zemiu pylimo Aptvaro vakarineje dalyje nuo kelio puses paliktas 1 5 m plocio įejimas Teritorijos plotas 0 11 ha Kapines neveikiancios apleistos apaugusios spygliuociu misku Jose gausu buvusiu bulviarusiu duobiu Siaures rytineje dalyje ant stambaus plokscio akmens stovi koplytele atsukta priekiu į vakarus Kapiniu teritorijoje ir uz jos ribu plyti Raguviskiu II kapinynas Į siaure nuo kapiniu toje pacioje pakilumoje įrengtos Misuciu evangeliku liuteronu kapines o 200 m į pietus yra Raguviskiu kapinynas Priesingame Minijos krante stukso Misuciu piliakalnis ir Misuciu dvaro sodyba IstorijaSenoji kapiniu koplytele 1997 m Įrengtos apie XVII XVIII a buvusio pagonisko kapinyno teritorijoje Vietos gyventoju vadinamos Maro kapeliais Markapiais Pasakojama kad jose laidoti nuo maro mire zmones Nuo XIX a cia buvo pakasami savizudziai nesantuokiniai ir nekrikstyti vaikai choleros ir siltines aukos 1916 1919 m palaidoti nuo viduriu siltines mire gyventojai Nuo seno kapinese stovejo keli kryziai ir koplytele su sventuju skulpturelemis XX a 3 desimtmetyje kaimo gyventojai kapines sutvarke apkase jas grioviu ir zemiu pylimu atnaujino koplytele kuria apkale cinkuota skarda Is sunykusios senosios koplyteles perkele XIX a daryta Svc Marijos Sopulingosios skulptura kuria piktadariai 1950 m buvo įmete į Minijos upe bet zmones ja surado ir grazino atgal 1971 m koplytele su Svc Marijos Sopulingosios skulptura buvo paskelbta vietines reiksmes dailes paminklu DV1590 Ja priziurejo Cicilija Dirmeitiene Skulpturai dingus 1987 m koplytele buvo isbraukta is istorijos ir kulturos paminklu saraso Kapinese tarpukariu ir po II jo pasaulinio karo gyventojai kase duobes bulviarusiams kuriuose rasdavo įvairiu senoves dirbiniu Dalis radiniu pateko į kunigo kolekcija Pokario metais kalva apaugo spygliuociais medziais 1972 m kapines paskelbtos vietines reiksmes archeologijos paminklu AV549 o 1996 m pateko į kulturos vertybes Raguviskio II kapinyno A65 teritorija Tyrimai1949 m zvalge Lietuvos mokslu akademijos Istorijos institutas tyrimu vadovas Pranas Kulikauskas 1956 m krastotyrininkas Lietuvos teatro draugijos fotoatelje retusuotojas Vladas Saulys 1974 1976 m kartografavo Respublikinis zemetvarkos projektavimo institutas 1982 m zvalge Moksline metodine kulturos paminklu apsaugos taryba tyrimu vadovas Romas Olisauskas kartografavo Aerofotogeodeziniu tyrinejimu institutas 1991 m zvalge Julius Kanarskas 1992 1995 ir 1996 m Lietuvos kulturos paveldo mokslinis centras 1992 m archeologijos zvalgymu vadovas Vilnius Morkunas 1995 m istorijos zvalgymu vadoves Loreta Kazlavickiene ir Jadvyga Verksniene 1996 m archeologijos zvalgymu vadovas Povilas Tebelskis o teritorijos ribas 1992 m patikslino Valstybinis zemetvarkos institutas Kartografineje medziagoje kapiniu teritorija neisskiriama o įjungta į Raguviskiu II kapinyno plota SaltiniaiLietuvos TSR kulturos paminklu sarasas Vilnius 1973 p 252 Valstybes zinios 1996 Nr 110 p 25 Senkapis II Raguviskiu km Zalgirio apyl Archeologinio paminklo pasas Surase V Saulys 1956 papilde J Mickevicius 1959 Kretingos muziejaus mokslinis archyvas f 4 b 7 l 112 113 Kretingos rajono gamtos ir kulturos paminklu ir saugotinu objektu katalogas Vilnius 1976 Kretingos rajono kapiniu apskaitos duomenys 1982 m lauko darbai l 173 Julius Kanarskas Kretingos rajono kulturos paveldo paminklu zvalgymas ir bukles patikrinimas 1991 metais Kretingos muziejaus mokslinis archyvas f 4 b 146 p 25 Nr 92