Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Radijo imtuvai Lietuvoje paplito maždaug nuo 1924 m ir kėlė didelį žmonių susidomėjimą bei nuostabą ypač provincijos gyv
Radijo imtuvai Lietuvoje
Radijo imtuvai Lietuvoje paplito maždaug nuo 1924 m. ir kėlė didelį žmonių susidomėjimą bei nuostabą, ypač provincijos gyventojams, pastarieji radiją laikė stebuklu. Radijo imtuvai suburdavo žmones kartu paklausyti žinių, dainų, šventinių transliacijų, bei kitų radijo laidų.
Labiausiai buvo paplitę detektoriniai imtuvai, vėliau atsirado ir lempinių. Nuo 1926 m., pradėjus veikti Kauno radijo stočiai, radijo imtuvų sparčiai daugėjo. Visi radijo imtuvai buvo registruojami kaip abonentai ir už juos mokėtas mokestis.
Pirmieji radijo aparatai
Pirmieji radijo imtuvai buvo brangūs. Lempinių radijo imtuvų su garsiakalbiu kaina 1926–1929 metais siekė nuo 1000 iki 2000 litų ir daugiau. Prie šios sumos dar prisidėjo baterijų kaina ir abonentinis mokestis, todėl radijo imtuvus galėjo sau leisti tik turtingesni. Mėnesinis mokestis už lempinį radijo imtuvą 1933 metais buvo 5 Lt miesto ir 3 Lt kaimo gyventojams.
Savadarbiai detektoriniai radijo imtuvai
Pigesnis būdas buvo naudoti detektorinį radijo aparatą su . Tokį detektorinį aparatą tuo metu buvo galima įsigyti už 100 litų. Šiems aparatams nereikėjo nei baterijų, nei elektros maitinimo, mokestis už tokio aparato naudojimą buvo tik 1 litas per mėnesį. Klausymui buvo reikalinga antena – ilgas varinis laidas, ištemptas tarp pastatų, karčių ar tarp medžių ir įžeminimo. Kaip tai įrengti, aprašė pirmas tuometinis radijui skirtas žurnalas – „Radio mėgėjas“. 1927 m. balandžio mėnesį jį pradėjo leisti Kauno aukštesniosios technikos mokyklos radijo mėgėjų būrelis, redagavo Antanas Mildažis. Taip pat aprašymų buvo knygelėje „Kaip pasidirbti radijo imtuvą“. 1927 m. Šiauliuose ją išleido vienas iš pirmųjų Lietuvos radistų – Stasys Brašiškis.
Mėgstantys radijo techniką detektorinius radijo aparatus gamino patys pagal aprašymus. Reikėjo nusipirkti ausines už 20 litų, vielos ritei susukti, dar kondensatorių už keletą litų bei specialų kristalą – . Ši detalė radijo bangų virpesius paverčia girdimais garsais. Kristalą buvo galima pasidaryti ir pačiam – kaitinant smulkintus sieros ir švino gabaliukus. Kaitinti reikėjo du kartus – pirmą - mėgintuvėlyje, antrą kartą – hermetiškai uždarius moliniame inde kuo didesnėje temperatūroje. Ataušus ir suskaldžius buvo gaunami galenito kristalai. Jie nebuvo labai kokybiški ir neprilygo pramonėje gaminamiems detektoriams, tačiau radijo imtuvai su tokiais savadarbiais detektoriais veikdavo palyginti neblogai. Su kokybiška antena detektorinis imtuvas tarpukario Kaune galėdavo priimti ne tik vietos bet ir galingesnių Europos radijo stočių bangas.
Radijo įrangos importas
Iki II pasaulinio karo didžioji dauguma radijo imtuvų į Lietuvą importuoti iš Europos šalių ir JAV. 1934–1936 m. už 300–600 litų galima buvo nusipirkti importinius radijo aparatus: olandišką Philips, dukterinių Philips kompanijų „Siera“, „Mediator“ radijas, vokišką , Telefunken, , austrų Minerva ar anglų . Dar pigiau kainavo amerikiečių imtuvas . Radijo aparatus Lietuvoje pardavinėjo latvių VEF ir kitų jų firmų atstovai. Buvo ir mažai žinomų bei nedideliais kiekiais gaminamų Italijos, Prancūzijos ir kitų šalių radijų. Prieš karą pasirodė ir radijo imtuvai su plokštelių grotuvais.
Gamyba Lietuvoje
Nepriklausomoje Lietuvoje
Lietuvoje pirma radijo imtuvus nedideliais kiekiais pradėjo gaminti S. Brašiškio laboratorija Šiauliuose (1925–1931 m.), Šiaulių įmonė „Dubysa“, (STD) Kaune (1932 m.), AB "Radiotechnika" Kaune (1934 m.) ir , Kaune (1935–1937 m.). SSRS laikais „Karadi“ pavadinimas buvo kildinamas iš žodžių „KAimo RADIofikacija“ arba „KAuno RAdijo DIrbtuvės“, tačiau įtikinamesnė yra amžininkų atsiminimais grįsta versija: „Karadi“ savininkas buvo Isaakas Kaplanas, ir santrumpa reiškė „KAplano RADIja“. Iki mūsų dienų išlikę yra AB "Radiotechnika" (Laisvės al.36, Kaunas) ir "Karadi" (Kęstučio g. 36, Kaunas) gamintų radijo aparatų.
„Karadi“ tik surinkinėjo radijo aparatus iš pirktinių komponentų, daugiausia „Marconi“ firmos. Tai buvo gana kokybiški aparatai, kainavę 210–575 litų. Pigiausias vienos lempos imtuvas „Tautofonas” kainavo tik 65 litus. Už 210 Lt jau galima buvo nusipirkti modelį B2D, vadinamą „Liaudies imtuvu”, su garsiakalbiu. Iš importuojamų dalių buvo surenkama apie 15 skirtingų „Karadi” radijo aparatų modelių. 1936 m. Žemės Ūkio ir Pramonės Parodoje Kaune „Karadi” buvo apdovanotas aukso medaliu. Fabriko adresas tuo metu buvo Kęstučio g. 36, Kaunas.
Vėliau lietuviškus radijo aparatus „Karadi“ mažesne kaina nukonkuravo importuojami radijo aparatai. Amerikiečių gamybos tos pačios klasės radijo imtuvai „Zenith” buvo beveik perpus pigesni. Lietuviški gaminiai negalėjo konkuruoti su užsieniniais, ir kompanija „Karadi“ 1937 m. bankrutavo.
Apie radijo imtuvų reikšmę tarpukario Kauno miesto gyvenime galima spręsti pagal tai, jog Kaune 1936 m. buvo 86 radijo aparatų parduotuvės. Registruotų radijo abonentų nuo 7 1924 m. Lietuvoje padaugėjo iki 12381 1931 m., o 1939 m. jų jau buvo 77562. Dalis aparatų buvo neregistruoti, siekiant išvengti mokesčio – vadinamieji „radijo zuikiai“. Bet pagal radijų skaičių 1000 gyventojų 1939 m. Lietuva atsiliko nuo Latvijos tris kartus, nuo Estijos - du kartus.
Lietuvos vyriausybė tada jau turėjo planų plačiam Lietuvos radiofikavimui organizuojant pigių radijo imtuvų gamybą ir jų pardavimą išsimokėtinai per penkerius metus, bet tam sutrukdė prasidėjęs karas.
Vilniuje
1925-1939 m. Lenkijos okupuotame Vilniuje veikė didžiausia Lenkijos radijo aparatų gamykla „Elektrit”. Tai buvo vienintelė radijo imtuvų eksportuotoja iš Lenkijos tarpukario metais.
1937-1939 m. Vilniuje taip pat veikė nedidelė radijo aparatų gamykla „” – dukterinė koncerno „Philips“ įmonė.
Sovietų Lietuvoje
Po karo radijo imtuvus nuo 1957 m. gamino Kauno radijo gamykla. Joje buvo gaminami radijo imtuvai „Majak“, „Daina“, „Neringa“, „Vaiva“ ir „Minija“ (4 modeliai).
Radijo abonentai
Pagal iki XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigos Lietuvoje galiojusią tvarką kiekvienas nupirktas radijo imtuvas turėjo būti registruojamas pašto įstaigoje ir gaunamas leidimas jį naudoti. Radijo klausytojas su registruotu imtuvu buvo vadinamas radijo abonentu.
| Radijo abonentų skaičius Nepriklausomoje Lietuvoje 1924–1939 m. | |||||||||
| 1924 | 1925 | 1926 | 1927 | 1928 | 1929 | 1930 | 1931 | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 7 | 172 | 323 | 5 670 | 10 528 | 10 762 | 11 588 | 12 467 | ||
| 1932 | 1933 | 1934 | 1935 | 1936 | 1937 | 1938 | 1939 | ||
| 13 540 | 17 350 | 20 204 | 26 991 | 35 234 | 45 437 | 59 527 | 59 393 | ||
| * Nurodomas paskutinės metų dienos stovis (tik 1939 m. nurodomas spalio 1 d. stovis). * 1939 m. duomenys – jau be Klaipėdos krašto. | |||||||||
| |||||||||
Šaltiniai ir išnašos
- П. П. Виткевичюс. Развитие электро- и радиосвязи в Литве. Вильнюс : Минтис, 1971, 253 p.
- J. Rimantas. Radijo problema Lietuvoje. Kaunas : Spaudos Fondas, 1940, 33 p.
Nuorodos
- „Karadi“ radijo imtuvai Archyvuota kopija 2013-10-29 iš Wayback Machine projekto.
- Apie senovinius radijo aparatus Archyvuota kopija 2011-09-03 iš Wayback Machine projekto.
- Kauno Radijo gamyklos produkcija Archyvuota kopija 2017-08-23 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos radijo gamintojai ir produktai
Taip pat skaitykite
- Abonementinis radijo taškas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Radijo imtuvai Lietuvoje, Kas yra Radijo imtuvai Lietuvoje? Ką reiškia Radijo imtuvai Lietuvoje?
Radijo imtuvai Lietuvoje paplito mazdaug nuo 1924 m ir kele didelį zmoniu susidomejima bei nuostaba ypac provincijos gyventojams pastarieji radija laike stebuklu Radijo imtuvai suburdavo zmones kartu paklausyti ziniu dainu sventiniu transliaciju bei kitu radijo laidu 1937 metu baterinis lietuviskas radijo imtuvas KARADI B37 Labiausiai buvo paplite detektoriniai imtuvai veliau atsirado ir lempiniu Nuo 1926 m pradejus veikti Kauno radijo stociai radijo imtuvu sparciai daugejo Visi radijo imtuvai buvo registruojami kaip abonentai ir uz juos moketas mokestis Pirmieji radijo aparataiPirmieji radijo imtuvai buvo brangus Lempiniu radijo imtuvu su garsiakalbiu kaina 1926 1929 metais sieke nuo 1000 iki 2000 litu ir daugiau Prie sios sumos dar prisidejo bateriju kaina ir abonentinis mokestis todel radijo imtuvus galejo sau leisti tik turtingesni Menesinis mokestis uz lempinį radijo imtuva 1933 metais buvo 5 Lt miesto ir 3 Lt kaimo gyventojams Savadarbiai detektoriniai radijo imtuvai Pigesnis budas buvo naudoti detektorinį radijo aparata su Tokį detektorinį aparata tuo metu buvo galima įsigyti uz 100 litu Siems aparatams nereikejo nei bateriju nei elektros maitinimo mokestis uz tokio aparato naudojima buvo tik 1 litas per menesį Klausymui buvo reikalinga antena ilgas varinis laidas istemptas tarp pastatu karciu ar tarp medziu ir įzeminimo Kaip tai įrengti aprase pirmas tuometinis radijui skirtas zurnalas Radio megejas 1927 m balandzio menesį jį pradejo leisti Kauno aukstesniosios technikos mokyklos radijo megeju burelis redagavo Antanas Mildazis Taip pat aprasymu buvo knygeleje Kaip pasidirbti radijo imtuva 1927 m Siauliuose ja isleido vienas is pirmuju Lietuvos radistu Stasys Brasiskis Megstantys radijo technika detektorinius radijo aparatus gamino patys pagal aprasymus Reikejo nusipirkti ausines uz 20 litu vielos ritei susukti dar kondensatoriu uz keleta litu bei specialu kristala Si detale radijo bangu virpesius pavercia girdimais garsais Kristala buvo galima pasidaryti ir paciam kaitinant smulkintus sieros ir svino gabaliukus Kaitinti reikejo du kartus pirma megintuvelyje antra karta hermetiskai uzdarius moliniame inde kuo didesneje temperaturoje Atausus ir suskaldzius buvo gaunami galenito kristalai Jie nebuvo labai kokybiski ir neprilygo pramoneje gaminamiems detektoriams taciau radijo imtuvai su tokiais savadarbiais detektoriais veikdavo palyginti neblogai Su kokybiska antena detektorinis imtuvas tarpukario Kaune galedavo priimti ne tik vietos bet ir galingesniu Europos radijo stociu bangas Radijo įrangos importasIki II pasaulinio karo didzioji dauguma radijo imtuvu į Lietuva importuoti is Europos saliu ir JAV 1934 1936 m uz 300 600 litu galima buvo nusipirkti importinius radijo aparatus olandiska Philips dukteriniu Philips kompaniju Siera Mediator radijas vokiska Telefunken austru Minerva ar anglu Dar pigiau kainavo amerikieciu imtuvas Radijo aparatus Lietuvoje pardavinejo latviu VEF ir kitu ju firmu atstovai Buvo ir mazai zinomu bei nedideliais kiekiais gaminamu Italijos Prancuzijos ir kitu saliu radiju Pries kara pasirode ir radijo imtuvai su ploksteliu grotuvais Gamyba LietuvojeNepriklausomoje Lietuvoje Lietuvoje pirma radijo imtuvus nedideliais kiekiais pradejo gaminti S Brasiskio laboratorija Siauliuose 1925 1931 m Siauliu įmone Dubysa STD Kaune 1932 m AB Radiotechnika Kaune 1934 m ir Kaune 1935 1937 m SSRS laikais Karadi pavadinimas buvo kildinamas is zodziu KAimo RADIofikacija arba KAuno RAdijo DIrbtuves taciau įtikinamesne yra amzininku atsiminimais grįsta versija Karadi savininkas buvo Isaakas Kaplanas ir santrumpa reiske KAplano RADIja Iki musu dienu islike yra AB Radiotechnika Laisves al 36 Kaunas ir Karadi Kestucio g 36 Kaunas gamintu radijo aparatu Karadi tik surinkinejo radijo aparatus is pirktiniu komponentu daugiausia Marconi firmos Tai buvo gana kokybiski aparatai kainave 210 575 litu Pigiausias vienos lempos imtuvas Tautofonas kainavo tik 65 litus Uz 210 Lt jau galima buvo nusipirkti modelį B2D vadinama Liaudies imtuvu su garsiakalbiu Is importuojamu daliu buvo surenkama apie 15 skirtingu Karadi radijo aparatu modeliu 1936 m Zemes ukio ir Pramones Parodoje Kaune Karadi buvo apdovanotas aukso medaliu Fabriko adresas tuo metu buvo Kestucio g 36 Kaunas Veliau lietuviskus radijo aparatus Karadi mazesne kaina nukonkuravo importuojami radijo aparatai Amerikieciu gamybos tos pacios klases radijo imtuvai Zenith buvo beveik perpus pigesni Lietuviski gaminiai negalejo konkuruoti su uzsieniniais ir kompanija Karadi 1937 m bankrutavo Apie radijo imtuvu reiksme tarpukario Kauno miesto gyvenime galima spresti pagal tai jog Kaune 1936 m buvo 86 radijo aparatu parduotuves Registruotu radijo abonentu nuo 7 1924 m Lietuvoje padaugejo iki 12381 1931 m o 1939 m ju jau buvo 77562 Dalis aparatu buvo neregistruoti siekiant isvengti mokescio vadinamieji radijo zuikiai Bet pagal radiju skaiciu 1000 gyventoju 1939 m Lietuva atsiliko nuo Latvijos tris kartus nuo Estijos du kartus Lietuvos vyriausybe tada jau turejo planu placiam Lietuvos radiofikavimui organizuojant pigiu radijo imtuvu gamyba ir ju pardavima issimoketinai per penkerius metus bet tam sutrukde prasidejes karas Vilniuje Elektrit imtuvas Viktorija 1925 1939 m Lenkijos okupuotame Vilniuje veike didziausia Lenkijos radijo aparatu gamykla Elektrit Tai buvo vienintele radijo imtuvu eksportuotoja is Lenkijos tarpukario metais 1937 1939 m Vilniuje taip pat veike nedidele radijo aparatu gamykla dukterine koncerno Philips įmone Sovietu Lietuvoje Po karo radijo imtuvus nuo 1957 m gamino Kauno radijo gamykla Joje buvo gaminami radijo imtuvai Majak Daina Neringa Vaiva ir Minija 4 modeliai Radijo abonentaiPagal iki XX a sestojo desimtmecio pabaigos Lietuvoje galiojusia tvarka kiekvienas nupirktas radijo imtuvas turejo buti registruojamas pasto įstaigoje ir gaunamas leidimas jį naudoti Radijo klausytojas su registruotu imtuvu buvo vadinamas radijo abonentu Radijo abonentu skaicius Nepriklausomoje Lietuvoje 1924 1939 m 1924 1925 1926 1927 1928 1929 1930 19317 172 323 5 670 10 528 10 762 11 588 12 4671932 1933 1934 1935 1936 1937 1938 193913 540 17 350 20 204 26 991 35 234 45 437 59 527 59 393 Nurodomas paskutines metu dienos stovis tik 1939 m nurodomas spalio 1 d stovis 1939 m duomenys jau be Klaipedos krasto HistogramaSaltiniai ir isnasosP P Vitkevichyus Razvitie elektro i radiosvyazi v Litve Vilnyus Mintis 1971 253 p J Rimantas Radijo problema Lietuvoje Kaunas Spaudos Fondas 1940 33 p Nuorodos Karadi radijo imtuvai Archyvuota kopija 2013 10 29 is Wayback Machine projekto Apie senovinius radijo aparatus Archyvuota kopija 2011 09 03 is Wayback Machine projekto Kauno Radijo gamyklos produkcija Archyvuota kopija 2017 08 23 is Wayback Machine projekto Lietuvos radijo gamintojai ir produktaiTaip pat skaitykiteAbonementinis radijo taskas