Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Pueblų kultūra
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pueblų kultūra arba pueblų indėnais vadinamos puebluose gyvenančios Šiaurės Amerikos indėnų tautos.
Pueblų kultūrai priklauso hopiai (Hopi), , , , zuniai ir jų protėviai anasaziai.
Tarp žinomesnių pueblų centrų yra Mesa Verdė Kolorade, Čiako kanjonas Naujojoje Meksikoje ir Čelio kanjonas Arizonoje.
Kalba ir gyvenama teritorija
Pueblo indėnai gyvena šiaurinėje Meksikoje ir dabartinėse JAV valstijose Arizonoje bei Naujojoje Meksikoje, Kolorado plynaukštėje, prie Rio Grandės ir jos intakų. Maždaug 90-yje kaimų gyveno apie 40 000 žmonių. Iki šių laikų išliko gyvenamos tik apie 30 gyvenviečių.
Pueblo indėnai kalba keletu skiringų kalbų:
- Didžiausia kalbinė grupė yra Tano, priskiriama Kiowa-Tano kalbų šeimai. Tano sudaro trys pagrindinės kalbos: Tiwa, Tewa ir Towa.
- Tiwa kalba , , ir gyventojai.
- Tewa yra , , , , ir pueblų kalba.
- yra vienintelis išlikęs pueblas, kuriame kalbama towa kalba.
- Kitą kalbų grupę sudaro Keres. Tarp kalbančių Tano prie Rio Grandės ir jos intakų yra išsimėtę Keres kaimai , Santo Domingo, , Santa Ana ir ir toliau į vakarus – ir .
- Dar toliau vakaruose yra pueblas, kuriame kalbama Zuni kalba. Zuni priklauso Penuti kalbų šeimai ir nėra susijusi su jokia kita pietvakarių kalba, nes kiti Penuti kalba kalbantys indėnai gyvena Kalifornijoje. Šiaurinėje Arizonoje, Kolorado plokštikalnėje gyvena hopiai, kalbine prasme priklausantys Uto - actekų kalbų šeimos šošonų šakai.
Pueblų indėnus pagal jų kaimų išsidėstymą galima skirstyti į dvi grupes. Rytiniai pueblai (kalbantys Tano ir Keres kalbomis) gyvena prie Rio Grandės ir jos intakų ir turi nuolatinį vandens šaltinį, o tai leidžia jiems užsiimti drėkinamąja žemdirbyste. Vakariniai pueblai (hopiai, zuni, Acoma ir Laguna) dėl sunkiau prieinamo vandens užsiima paprasta žemdirbyste.
Vystymasis
Pueblų kultūros pirmtake laikoma „Krepšių pynėjų“ kultūra. Iš pradžių tai buvo medžiotojų ir rankiotojų gentys, bet maždaug nuo 750 m. jų gyvenimo būdas pasikeitė pradėjus užsiiminėti žemdirbyste. Aiškus ir užtikrintas maisto šaltinis leido ilgą laiką pasilikti vienoje vietoje. Pradėti statyti pirmieji tvirti namai, vadinami Pithouses (žeminės). Tai buvo pusiaužeminės, piramidės pagrindo formos pastatai.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pueblų kultūra, Kas yra Pueblų kultūra? Ką reiškia Pueblų kultūra?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Pueblu kultura arba pueblu indenais vadinamos puebluose gyvenancios Siaures Amerikos indenu tautos Pueblu kulturai priklauso hopiai Hopi zuniai ir ju proteviai anasaziai Tarp zinomesniu pueblu centru yra Mesa Verde Kolorade Ciako kanjonas Naujojoje Meksikoje ir Celio kanjonas Arizonoje Kalba ir gyvenama teritorijaPueblo indenai gyvena siaurineje Meksikoje ir dabartinese JAV valstijose Arizonoje bei Naujojoje Meksikoje Kolorado plynauksteje prie Rio Grandes ir jos intaku Mazdaug 90 yje kaimu gyveno apie 40 000 zmoniu Iki siu laiku isliko gyvenamos tik apie 30 gyvenvieciu Pueblo indenai kalba keletu skiringu kalbu Didziausia kalbine grupe yra Tano priskiriama Kiowa Tano kalbu seimai Tano sudaro trys pagrindines kalbos Tiwa Tewa ir Towa Tiwa kalba ir gyventojai Tewa yra ir pueblu kalba yra vienintelis islikes pueblas kuriame kalbama towa kalba Kita kalbu grupe sudaro Keres Tarp kalbanciu Tano prie Rio Grandes ir jos intaku yra issimete Keres kaimai Santo Domingo Santa Ana ir ir toliau į vakarus ir Dar toliau vakaruose yra pueblas kuriame kalbama Zuni kalba Zuni priklauso Penuti kalbu seimai ir nera susijusi su jokia kita pietvakariu kalba nes kiti Penuti kalba kalbantys indenai gyvena Kalifornijoje Siaurineje Arizonoje Kolorado plokstikalneje gyvena hopiai kalbine prasme priklausantys Uto acteku kalbu seimos sosonu sakai Pueblu indenus pagal ju kaimu issidestyma galima skirstyti į dvi grupes Rytiniai pueblai kalbantys Tano ir Keres kalbomis gyvena prie Rio Grandes ir jos intaku ir turi nuolatinį vandens saltinį o tai leidzia jiems uzsiimti drekinamaja zemdirbyste Vakariniai pueblai hopiai zuni Acoma ir Laguna del sunkiau prieinamo vandens uzsiima paprasta zemdirbyste VystymasisDalis hopiu pueblo Arizonoje Pueblu kulturos pirmtake laikoma Krepsiu pyneju kultura Is pradziu tai buvo medziotoju ir rankiotoju gentys bet mazdaug nuo 750 m ju gyvenimo budas pasikeite pradejus uzsiimineti zemdirbyste Aiskus ir uztikrintas maisto saltinis leido ilga laika pasilikti vienoje vietoje Pradeti statyti pirmieji tvirti namai vadinami Pithouses zemines Tai buvo pusiauzemines piramides pagrindo formos pastatai Vikiteka Pueblai vaizdine ir garsine medziaga