Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ylavos apskritis vok Landkreis Preußisch Eylau 1818 1871 m Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos 1871 1918 m Vok
Prūsų Ylavos apskritis
Ylavos apskritis (vok. Landkreis Preußisch Eylau) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje, Aistmarių pakrantėje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Prūsų Ylava.
| Prūsų Ylavos apskritis Preußisch Eylau | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Apskritis Karaliaučiaus apygardoje (žalia) po 1905 m. | ||||
| Valstybė | Prūsijos karalystė | |||
| Apygarda | Karaliaučiaus apygarda | |||
| Administracinis centras | Prūsų Ylava | |||
| Valsčius | 10 (1818) | |||
| Plotas | 1 200 km² | |||
Istorija
Apskrities teritorijoje būta daug gamtos paminklų, baltų dievų kultui skirtų šventųjų ąžuolų, liepų. Vien Toravos apylinkėse iki 1945 m. buvo 417 senų liepų. Gausu aukų, arba velnio, akmenų.
1818 m. apskrities plotas buvo 1200 km², 1939 m. 1228 km². Apskrityje buvo 3 miestai: Prūsų Ylava, ir , 10 valsčių, 111 seniūnijų.
1945 m. diduma apskrities teritorijos atiteko TSRS, joje sudarytas Kaliningrado srities Bagrationovsko rajonas, pietinis pakraštys atiteko Lenkijai.
Gyventojai
Gyventojų surašymo duomenimis, 1871 m. apskrityje gyveno 50 269 žmonės. Įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:
| Metai | Gyventojai | Evangelikai | Katalikai | Žydai |
| 1890 | 52 924 | 51 027 | 1 094 | 139 |
| 1900 | 50 607 | 48 606 | 1 208 | |
| 1910 | 48 746 | 46 492 | 1 496 | |
| 1925 | 48 405 | 46 626 | 1 525 | 79 |
| 1933 | 49 774 | 47 646 | 1 979 | 56 |
| 1939 | 53 209 | 49 304 | 2 610 | 19 |
Lietuviai
Iki XVI a. apskrities teritorijoje gyventojų daugumą sudarė prūsai notangai, kuriems bažnyčiose pamokslai būdavo verčiami į gimtąją kalbą. Vėliau daugėjo kolonistų vokiečių. Nuo XVI a. apskrityje, daugiausia jos šiaurėje, apsigyveno lietuvininkai nadruviai, dalis notangų virto lietuvininkais, jiems pamaldos, pvz., Almenhausene, Miuhlhausene, Toravoje laikytos lietuvių kalba. XVI a.- XVIII a. pradžioje dalis prūsų sulietuvėjo, vėliau dauguma vietos gyventojų suvokietėjo. Vokiečiai daugiausia įsikūrė apskrities vakaruose, lenkai – pietuose.
Šaltiniai
- Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2008-01-09 iš Wayback Machine projekto.
- Algirdas Matulevičius, Vilius Pėteraitis. Ylavos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 763 psl.
Nuorodos
- Notangai (vokiečių kalba)
- Kraštiečių tinklalapis
- Gyvenvietės ir gyventojai 1900 m. Archyvuota kopija 2015-11-03 iš Wayback Machine projekto.
- Ylavos apskritis GenWiki
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Prūsų Ylavos apskritis, Kas yra Prūsų Ylavos apskritis? Ką reiškia Prūsų Ylavos apskritis?
Ylavos apskritis vok Landkreis Preussisch Eylau 1818 1871 m Prusijos karalystes Rytu Prusijos provincijos 1871 1918 m Vokietijos imperijos 1918 1933 m Veimaro respublikos 1933 1945 m Treciojo reicho Karaliauciaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Mazojoje Lietuvoje Aistmariu pakranteje Sudaryta po Vienos kongreso per 1815 1818 m vykdyta reforma smulkinant Rytu Prusijos apskritis Centras Prusu Ylava Prusu Ylavos apskritis Preussisch Eylau 1818 1945 Apskritis Karaliauciaus apygardoje zalia po 1905 m Valstybe Prusijos karalysteApygarda Karaliauciaus apygardaAdministracinis centras Prusu YlavaValscius 10 1818 Plotas 1 200 km IstorijaApskrities teritorijoje buta daug gamtos paminklu baltu dievu kultui skirtu sventuju azuolu liepu Vien Toravos apylinkese iki 1945 m buvo 417 senu liepu Gausu auku arba velnio akmenu 1818 m apskrities plotas buvo 1200 km 1939 m 1228 km Apskrityje buvo 3 miestai Prusu Ylava ir 10 valsciu 111 seniuniju 1945 m diduma apskrities teritorijos atiteko TSRS joje sudarytas Kaliningrado srities Bagrationovsko rajonas pietinis pakrastys atiteko Lenkijai GyventojaiGyventoju surasymo duomenimis 1871 m apskrityje gyveno 50 269 zmones Įskaitant nuo 1885 m dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariskius apskrityje gyveno Metai Gyventojai Evangelikai Katalikai Zydai1890 52 924 51 027 1 094 1391900 50 607 48 606 1 2081910 48 746 46 492 1 4961925 48 405 46 626 1 525 791933 49 774 47 646 1 979 561939 53 209 49 304 2 610 19LietuviaiIki XVI a apskrities teritorijoje gyventoju dauguma sudare prusai notangai kuriems baznyciose pamokslai budavo verciami į gimtaja kalba Veliau daugejo kolonistu vokieciu Nuo XVI a apskrityje daugiausia jos siaureje apsigyveno lietuvininkai nadruviai dalis notangu virto lietuvininkais jiems pamaldos pvz Almenhausene Miuhlhausene Toravoje laikytos lietuviu kalba XVI a XVIII a pradzioje dalis prusu sulietuvejo veliau dauguma vietos gyventoju suvokietejo Vokieciai daugiausia įsikure apskrities vakaruose lenkai pietuose SaltiniaiRinkimu istorija Archyvuota kopija 2008 01 09 is Wayback Machine projekto Algirdas Matulevicius Vilius Peteraitis Ylavos apskritis Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 763 psl NuorodosNotangai vokieciu kalba Krastieciu tinklalapis Gyvenvietes ir gyventojai 1900 m Archyvuota kopija 2015 11 03 is Wayback Machine projekto Ylavos apskritis GenWiki