Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Proto filosofija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Sąmonės filosofija – filosofijos šaka, nagrinėjanti protą, mintis, sąmoningumą ir proto ryšį su kūnu, ypač smegenimis. Ko gero svarbiausias šios filosofijos srities nagrinėjamas klausimas yra sąmonės ir kūno santykio problema.
Sąmonės ir kūno santykio problema
Pagrindinis šioje srityje dirbančių filosofų tikslas yra išsiaiškinti proto prigimtį ir kaip protas veikia ir yra veikiamas kūno. Pačią problemą galima nusakyti šiais klausimais: Kaip tokios skirtingos sistemos, kaip protas ir sąmonė, gali sąveikauti tarpusavyje? Kokie yra jų sąveikos principai ir dėsniai? Kaip sąmoningos mintys ir jausmai gali atsirasti iš pilkos masės vadinamos smegenimis, kuriuose vyksta vien elektrocheminiai procesai? Kaip sprendimai, norai ar įsitikinimai gali priversti kūną judėti būtent taip, o ne kitaip? Ar sąmonė, ir jausmai yra kažkas šalia smegenyse vykstančių fizinių procesų, ar tai yra tie fiziniai procesai? Egzistuoja dvi pagrindinės filosofijos kryptys bandančios išspręsti šias problemas: ir monizmas.
Dualizmas
Dualizmas yra požiūris, kad sąmonėje vykstantys procesai kai kuriais aspektais nėra fiziniai. Dažniausiai naudojamas argumentas už dualizmą yra daugelio žmonių intuicija, kad jų asmenybė, siela ir protas yra kažkas daugiau nei vien smegenys. Sąmonė atrodo kaip kažkokios kitos formos materija, nes turi savybių, kurių joks kitas materialus daiktas neturi. Dauguma modernių filosofų mano, kad tokios intuicijos, kaip ir daug kitų, gali būti neteisingos ir todėl geriau yra pasikliauti empiriniais stebėjimais, kritiniu mąstymu, moksliniais metodais ir pan.
Renė Dekartas detaliau aprašė intuicija paremtą argumentą. Čia yra pateikiama sutrumpinta jo versija: Setas turi aiškią savo proto, kaip mąstančio daiktą, neturinčio jokios erdvinės išraiškos (jo negalima pamatuoti, kaip yra matuojamas ilgis, svoris ir pan.), idėją. Jis taip pat turi aiškią savo kūno, turinčio erdvinę išraišką, bet negalinčio mąstyti, idėją. Todėl kūnas ir sąmonė turi radikaliai skirtingas savybes ir yra du atskiri dalykai. Kai kurie filosofai kritikuoja šį argumentą, nes jis pasikliauna prielaida, kad Seto kūno ir proto kaip „aiškių ir skirtingų“ idėjų atskyrimas būtinai yra teisingas.
Kitas argumentas už dualizmą sako, kad jei protas būtų pilnai priklausomas nuo smegenų, o smegenys nuo biochemijos, o biochemija nuo bereikšmių atomų kitimų, mes neturėtume jokios priežasties manyti, kad mūsų mintys gali būti nuosekliai pagrįstos. Išeitų, kad net jei natūralizmas ir yra tiesa, nebūtų kaip to žinoti.
Vakarų filosofijoje ankstyviausios dualistinės idėjos yra randamos Platono ir Aristotelio raštuose, bet geriausiai žinomą versiją sukūrė Renė Dekartas. Jis taip pat suformulavo sąmonės ir kūno problemą tokia forma, kokia ji egzistuoja ir dabar.
Monizmas
Priešingai nei dualizmas, monizmas teigia, kad nėra fundamentalaus sąmonės ir kūno atsiskyrimo. Šiuo metu populiariausias yra fizikalistinis monizmas, kuris daro prielaidą, kad visa egzistuojanti materija yra fizinė, todėl ir sąmonę galima paaiškinti fiziniais procesais. Kai kurie šio požiūrio atstovai, kaip ir teigia, kad sąmonės įvykių rūšys (pvz., skausmas) yra identiškos smegenyse vykstančių fizinių procesų rūšims. Kitaip tariant, jausmas J yra vienas ir tas pats kaip smegenų būsena B. Pagrindinė šios teorijos kritika yra, kad ne tik žmonės, bet ir gyvūnai gali jausti tokius jausmus kaip skausmas. Atrodo neįtikima, kad visi šie skirtingi organizmai bejausdami skausmą turėtų identišką smegenų būseną.
Eliminatyvinis materializmas teigia, kad mūsų tradicinis sąmonės supratimas („folk psichologija“) yra neteisingas ir kai kurios sąmonės būsenos, kuriomis daugelis žmonių tiki, tiesiog neegzistuoja. Todėl, pasak kai kurių šios pozicijos gynėjų, niekada nebus rastas aiškus mokslinis paaiškinimas tokiems „folk psichologijos“ terminams kaip tikėjimas ar troškimas, nes jie yra prastai apibrėžti. Dėl šių priežasčių prasmingiau yra psichologijos koncepcijas vertinti pagal tai, kaip gerai jos gali būti privestos prie biologijos, o ne atvirkščiai. Kai kurie eliminatyvinio materializmo šalininkai mano, kad „folk psichologija“ daro klaidą bandydama paaiškinti sąmonę lingvistiniais terminais ir kad ilgainiui kitokie nervų sistemos modeliai (pvz., sudaryti iš vektorių ir matricų) tiksliau paaiškins, kaip veikia smegenys.
Dvidešimtame amžiuje, ypač pirmoje pusėje, sąmonės filosofijoje dominavo biheviorizmas. Psichologijoje bihevioristinių teorijų atstovai teigia, kad vienintelis dalykas, kurį verta tirti yra žmogaus elgsena, tuo tarpu daryti prielaidas apie giluminius psichikos procesus negalima. Panašiai filosofijoje išsivystė teorija, kad teiginiai apie vidinį protinį gyvenimą yra nepatvirtinami ir bereikšmiai. Todėl bihevioristams sąmonės būsenos (pvz., džiaugsmas) yra tiktai elgesio apibūdinimas, o ne vidiniai išgyvenimai. Dvidešimto amžiaus antroje pusėje biheviorizmo įtaka sumažėjo dėl kelių suvoktų problemų. Pavyzdžiui, galvos skausmą patiriantis žmogus nebūtinai turi tai parodyti savo elgesiu, bet tai nereiškia, kad jam galvos neskauda.
Lingvistinė sąmonės ir kūno santykio problemos kritika
Kai kurie filosofai, kaip Ludwig Wittgenstein, atmeta sąmonės ir kūno santykio problemą kaip iliuzinę. Pasak jų, klausti, kaip sąmonė dera su biologinėmis būsenomis, yra klaidinga. Reiktų tiesiog priimti faktą, kad žmogaus patirtis gali būti nusakoma dviem būdais: sąmonės ir biologiniais žodynais. Bandant paaiškinti ką nors biologinio sąmonės žodynu (arba atvirkščiai) iškyla iliuzinių problemų, nes žodynas naudojamas netinkamame kontekste.
Sąmonės filosofija ir mokslas
Biologijoje, kaip ir apskritai moderniuose gamtos moksluose, vyrauja materializmas. Studijų objektai, visų pirma, yra fiziniai procesai, kurie yra laikomi elgsenos ir mąstymo pagrindu. Biologija vis sėkmingiau aiškina sąmonės reiškinius ir kol kas nėra empirinių reiškinių, kurie paneigtų fundamentalią kai kurių biologijos sričių prielaidą: "žmoguje negali būti pasikeitimų sąmonės būsenose be pasikeitimų smegenų būsenose. "
Kompiuterių mokslas taip pat yra susijęs su sąmonės filosofija. Nuo pat pradžių programuotojai kūrė programas, kurios leidžia kompiuteriui atlikti užduotis, kurių atlikimui organinės būtybės naudoja sąmonę. Paprastas pavyzdys būtų daugyba. Bet kompiuteris nenaudoja sąmonės daugybos veiksmui atlikti. Iškyla klausimas, ar kompiuteriai kada nors turės tai, ką mes vadiname sąmone?
Taip pat kai kurie kompiuterių mokslininkai mano, kad dirbtinio intelekto tyrinėjimai gali padėti išspręsti sąmonės ir kūno santykio problemą. Jie tiki, kad nuolat kompiuteriuose vykstantis abipusis ryšys tarp techninės įrangos ir programinės įrangos yra panašus į ryšį tarp sąmonės ir kūno, todėl nauji atradimai kompiuterių moksle gali padėti išspręsti ir sąmonės ir kūno santykio problemą.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Proto filosofija, Kas yra Proto filosofija? Ką reiškia Proto filosofija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Samones filosofija filosofijos saka nagrinejanti prota mintis samoninguma ir proto rysį su kunu ypac smegenimis Ko gero svarbiausias sios filosofijos srities nagrinejamas klausimas yra samones ir kuno santykio problema Samones ir kuno santykio problemaPagrindinis sioje srityje dirbanciu filosofu tikslas yra issiaiskinti proto prigimtį ir kaip protas veikia ir yra veikiamas kuno Pacia problema galima nusakyti siais klausimais Kaip tokios skirtingos sistemos kaip protas ir samone gali saveikauti tarpusavyje Kokie yra ju saveikos principai ir desniai Kaip samoningos mintys ir jausmai gali atsirasti is pilkos mases vadinamos smegenimis kuriuose vyksta vien elektrocheminiai procesai Kaip sprendimai norai ar įsitikinimai gali priversti kuna judeti butent taip o ne kitaip Ar samone ir jausmai yra kazkas salia smegenyse vykstanciu fiziniu procesu ar tai yra tie fiziniai procesai Egzistuoja dvi pagrindines filosofijos kryptys bandancios isspresti sias problemas ir monizmas Dualizmas Rene Dekartas sukure placiausiai zinoma dualizmo versija Dualizmas yra poziuris kad samoneje vykstantys procesai kai kuriais aspektais nera fiziniai Dazniausiai naudojamas argumentas uz dualizma yra daugelio zmoniu intuicija kad ju asmenybe siela ir protas yra kazkas daugiau nei vien smegenys Samone atrodo kaip kazkokios kitos formos materija nes turi savybiu kuriu joks kitas materialus daiktas neturi Dauguma moderniu filosofu mano kad tokios intuicijos kaip ir daug kitu gali buti neteisingos ir todel geriau yra pasikliauti empiriniais stebejimais kritiniu mastymu moksliniais metodais ir pan Rene Dekartas detaliau aprase intuicija paremta argumenta Cia yra pateikiama sutrumpinta jo versija Setas turi aiskia savo proto kaip mastancio daikta neturincio jokios erdvines israiskos jo negalima pamatuoti kaip yra matuojamas ilgis svoris ir pan ideja Jis taip pat turi aiskia savo kuno turincio erdvine israiska bet negalincio mastyti ideja Todel kunas ir samone turi radikaliai skirtingas savybes ir yra du atskiri dalykai Kai kurie filosofai kritikuoja sį argumenta nes jis pasikliauna prielaida kad Seto kuno ir proto kaip aiskiu ir skirtingu ideju atskyrimas butinai yra teisingas Kitas argumentas uz dualizma sako kad jei protas butu pilnai priklausomas nuo smegenu o smegenys nuo biochemijos o biochemija nuo bereiksmiu atomu kitimu mes neturetume jokios priezasties manyti kad musu mintys gali buti nuosekliai pagrįstos Iseitu kad net jei naturalizmas ir yra tiesa nebutu kaip to zinoti Vakaru filosofijoje ankstyviausios dualistines idejos yra randamos Platono ir Aristotelio rastuose bet geriausiai zinoma versija sukure Rene Dekartas Jis taip pat suformulavo samones ir kuno problema tokia forma kokia ji egzistuoja ir dabar Monizmas Eliminatyvinis materializmas teigia kad dabartinis musu tikejimas samones reiskiniais yra analogiskas atgyvenusioms senoves teorijoms kaip Priesingai nei dualizmas monizmas teigia kad nera fundamentalaus samones ir kuno atsiskyrimo Siuo metu populiariausias yra fizikalistinis monizmas kuris daro prielaida kad visa egzistuojanti materija yra fizine todel ir samone galima paaiskinti fiziniais procesais Kai kurie sio poziurio atstovai kaip ir teigia kad samones įvykiu rusys pvz skausmas yra identiskos smegenyse vykstanciu fiziniu procesu rusims Kitaip tariant jausmas J yra vienas ir tas pats kaip smegenu busena B Pagrindine sios teorijos kritika yra kad ne tik zmones bet ir gyvunai gali jausti tokius jausmus kaip skausmas Atrodo neįtikima kad visi sie skirtingi organizmai bejausdami skausma turetu identiska smegenu busena Eliminatyvinis materializmas teigia kad musu tradicinis samones supratimas folk psichologija yra neteisingas ir kai kurios samones busenos kuriomis daugelis zmoniu tiki tiesiog neegzistuoja Todel pasak kai kuriu sios pozicijos gyneju niekada nebus rastas aiskus mokslinis paaiskinimas tokiems folk psichologijos terminams kaip tikejimas ar troskimas nes jie yra prastai apibrezti Del siu priezasciu prasmingiau yra psichologijos koncepcijas vertinti pagal tai kaip gerai jos gali buti privestos prie biologijos o ne atvirksciai Kai kurie eliminatyvinio materializmo salininkai mano kad folk psichologija daro klaida bandydama paaiskinti samone lingvistiniais terminais ir kad ilgainiui kitokie nervu sistemos modeliai pvz sudaryti is vektoriu ir matricu tiksliau paaiskins kaip veikia smegenys Dvidesimtame amziuje ypac pirmoje puseje samones filosofijoje dominavo biheviorizmas Psichologijoje bihevioristiniu teoriju atstovai teigia kad vienintelis dalykas kurį verta tirti yra zmogaus elgsena tuo tarpu daryti prielaidas apie giluminius psichikos procesus negalima Panasiai filosofijoje issivyste teorija kad teiginiai apie vidinį protinį gyvenima yra nepatvirtinami ir bereiksmiai Todel bihevioristams samones busenos pvz dziaugsmas yra tiktai elgesio apibudinimas o ne vidiniai isgyvenimai Dvidesimto amziaus antroje puseje biheviorizmo įtaka sumazejo del keliu suvoktu problemu Pavyzdziui galvos skausma patiriantis zmogus nebutinai turi tai parodyti savo elgesiu bet tai nereiskia kad jam galvos neskauda Lingvistine samones ir kuno santykio problemos kritika Kai kurie filosofai kaip Ludwig Wittgenstein atmeta samones ir kuno santykio problema kaip iliuzine Pasak ju klausti kaip samone dera su biologinemis busenomis yra klaidinga Reiktu tiesiog priimti fakta kad zmogaus patirtis gali buti nusakoma dviem budais samones ir biologiniais zodynais Bandant paaiskinti ka nors biologinio samones zodynu arba atvirksciai iskyla iliuziniu problemu nes zodynas naudojamas netinkamame kontekste Samones filosofija ir mokslasFrenologija buvo vienas is pirmuju bandymu susieti samones funkcijas su konkreciomis smegenu dalimis Biologijoje kaip ir apskritai moderniuose gamtos moksluose vyrauja materializmas Studiju objektai visu pirma yra fiziniai procesai kurie yra laikomi elgsenos ir mastymo pagrindu Biologija vis sekmingiau aiskina samones reiskinius ir kol kas nera empiriniu reiskiniu kurie paneigtu fundamentalia kai kuriu biologijos sriciu prielaida zmoguje negali buti pasikeitimu samones busenose be pasikeitimu smegenu busenose Kompiuteriu mokslas taip pat yra susijes su samones filosofija Nuo pat pradziu programuotojai kure programas kurios leidzia kompiuteriui atlikti uzduotis kuriu atlikimui organines butybes naudoja samone Paprastas pavyzdys butu daugyba Bet kompiuteris nenaudoja samones daugybos veiksmui atlikti Iskyla klausimas ar kompiuteriai kada nors tures tai ka mes vadiname samone Taip pat kai kurie kompiuteriu mokslininkai mano kad dirbtinio intelekto tyrinejimai gali padeti isspresti samones ir kuno santykio problema Jie tiki kad nuolat kompiuteriuose vykstantis abipusis rysys tarp technines įrangos ir programines įrangos yra panasus į rysį tarp samones ir kuno todel nauji atradimai kompiuteriu moksle gali padeti isspresti ir samones ir kuno santykio problema