Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Proletariatas (partija)

  • Pagrindinis puslapis
  • Proletariatas (partija)
Proletariatas (partija)
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Proletariatas – Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje veikusių darbininkų politinių partijų pavadinimas.

I Proletariatas

Tarptautinė socialinė revoliucinė partija „Proletariatas" (Internacjonalistyczna Partia Socjalno-Rewolucyjna Proletariat) – pirmoji Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje veikusi darbininkų politinė partija.

Istorija

Įkurta 1883 m. sausio mėn. Vilniuje vykusiame lenkų socialistų suvažiavime. Iniciatorius – vienas iš pirmųjų lenkų socialistų judėjimo pradininkų Liudvikas Varynskis. Jis dar 1882 m. vasarą subūrė Varšuvoje veikusias socialistų organizacijas į Darbo komitetą, kuris parengė ir 1882 m. rugsėjo mėn. paskelbė partijos programą.

Partijos ideologija rėmėsi Pirmojo Internacionalo principais. Siekė demokratinių žmogaus ir piliečio teisių, tautų lygiateisiškumo, gamybos priemonių suvisuomeninimo. Taikė revoliucinius, tačiau ne teroristinius veiklos metodus. Tokios lenkų socialistų pažiūros turėjo įtakos Georgijaus Plechanovo kiek vėliau įkurtos „Darbo išvadavimo" grupės ideologijai, jos atsiribojimui nuo teroristinės veiklos.

Jau 1883 m. surengė pirmąjį Varšuvos darbininkų streiką, 1885 m. masinę demonstraciją. Tačiau pagrindine veiklos forma pasirinko darbininkų švietimą ir organizavimą. 1883–1885 m. leido laikraštį „Proletariat“, 1884–1887 m. teorinį žurnalą „Wałka klass“. Pogrindinėje spaustuvėje išspausdino apie 30 atsišaukimų. Vieną jų – „Manifestas artojams" išvertė į lietuvių kalbą ir išleido šioje spaustuvėje Jonas Šliūpas ir Liudvikas Janavičius.

Lietuvoje veikė daugiausia Vilniuje, Gardine, Kaune ir Šiauliuose. Žymiausi veikėjai – H. Kovalevskis, L. Rimkevičius, B. Burbaitė – Eidukevičienė, V. Karpavičiūtė – Rechnevskienė, Vladimiras Zubovas, Vincas Kudirka, Jonas Šliūpas, , tapęs prototipu savo žmonos knygos „Gylys“ herojui.

Rusijos caro žandarai žiauriai susidorojo su „Proletariato" partija. Jau 1883 m. buvo suimtas ir uždarytas į Varšuvos citadelę Liudvikas Varynskis. 1885 m. buvo suimti ir nuteisti įvairų laiką kalėti 29 partijos lyderiai. Keturi iš jų 1886 m. sausio 28 d. buvo nužudyti Varšuvos citadelėje. Po šio smūgio partija praktiškai nustojo egzistavusi.

Vadovai

  • 1883 m. – L. Varynskis, E. Ploskis, K. Puchevičius.
  • 1883–1884 m. – H. Dulemba, S. Kunickis.
  • 1884 m. – L. Janavičius, Z. Plaskovicka – Dziankovska.
  • 1884–1885 m. – M. Bohuševič.
  • 1885–1886 m. – M. Ulrichas, V. Vislockis, V. Bukšnys.

II Proletariatas

Socialinė revoliucinė partija „Proletariatas" (Polska Partia Socjalno-Rewolucyjna Proletariat (II Proletariat) – Lenkijos politinė partija, veikusi 1888–1893 m. Įkūrė L. Kulčickis ir M. Kaspšakas, tęsdami I Proletariato partijos veiklą.

Tačiau nuo savo pirmtakės skyrėsi radikalesniais politinės kovos metodais ir netgi teroristine veikla. Propagavo Lenkijos autonomijos Rusijos imperijos sudėtyje idėją ir palaikė glaudžius santylius su rusų teroristinėmis organizacijomis.

1891 m. liepos mėn. didžioji dalis partijos narių, nepritariančių tokiai veiklai, vadovaujami Julijano Marchlevskio įkūrė Lenkijos darbininkų sąjungą, kuri 1893 m. įsiliejo į naują socialdemokratinės krypties partiją – Lenkijos socialistų partiją ir Lenkijos karalystės socialdemokratija.

III Proletariatas

Lenkijos socialistų partija „Proletariatas" (Polska Partia Socjalisticzna Proletariat) – Lenkijos darbininkų revoliucinė partija, veikusi 1900–1909 m. Vakarų Lenkijoje. Susidarė iš Lenkijos socialistų partijos Lvovo organizacijos.

Partijos maksimalių siekių programoje buvo numatyta socialistinė revoliucija, tačiau minimaliai būtų pasitenkinusi ir Lenkijos autonomija, Rusijos konstitucija, 8 valandų darbo diena. Turėjo apie 1000 narių, kurie ypač aktyviai veikė per 1905–1907 m. revoliuciją.

Žymiausi veikėjai – L. Kulčickis, B. Drobneris, A. Borovinskis, V. Jurgelevičius.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 05 Lie, 2025 / 11:05

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Proletariatas (partija), Kas yra Proletariatas (partija)? Ką reiškia Proletariatas (partija)?

Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Proletariatas Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje veikusiu darbininku politiniu partiju pavadinimas I ProletariatasTarptautine socialine revoliucine partija Proletariatas Internacjonalistyczna Partia Socjalno Rewolucyjna Proletariat pirmoji Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje veikusi darbininku politine partija Istorija Įkurta 1883 m sausio men Vilniuje vykusiame lenku socialistu suvaziavime Iniciatorius vienas is pirmuju lenku socialistu judejimo pradininku Liudvikas Varynskis Jis dar 1882 m vasara subure Varsuvoje veikusias socialistu organizacijas į Darbo komiteta kuris parenge ir 1882 m rugsejo men paskelbe partijos programa Partijos ideologija remesi Pirmojo Internacionalo principais Sieke demokratiniu zmogaus ir piliecio teisiu tautu lygiateisiskumo gamybos priemoniu suvisuomeninimo Taike revoliucinius taciau ne teroristinius veiklos metodus Tokios lenku socialistu paziuros turejo įtakos Georgijaus Plechanovo kiek veliau įkurtos Darbo isvadavimo grupes ideologijai jos atsiribojimui nuo teroristines veiklos Jau 1883 m surenge pirmajį Varsuvos darbininku streika 1885 m masine demonstracija Taciau pagrindine veiklos forma pasirinko darbininku svietima ir organizavima 1883 1885 m leido laikrastį Proletariat 1884 1887 m teorinį zurnala Walka klass Pogrindineje spaustuveje isspausdino apie 30 atsisaukimu Viena ju Manifestas artojams isverte į lietuviu kalba ir isleido sioje spaustuveje Jonas Sliupas ir Liudvikas Janavicius Lietuvoje veike daugiausia Vilniuje Gardine Kaune ir Siauliuose Zymiausi veikejai H Kovalevskis L Rimkevicius B Burbaite Eidukeviciene V Karpaviciute Rechnevskiene Vladimiras Zubovas Vincas Kudirka Jonas Sliupas tapes prototipu savo zmonos knygos Gylys herojui Rusijos caro zandarai ziauriai susidorojo su Proletariato partija Jau 1883 m buvo suimtas ir uzdarytas į Varsuvos citadele Liudvikas Varynskis 1885 m buvo suimti ir nuteisti įvairu laika kaleti 29 partijos lyderiai Keturi is ju 1886 m sausio 28 d buvo nuzudyti Varsuvos citadeleje Po sio smugio partija praktiskai nustojo egzistavusi Vadovai 1883 m L Varynskis E Ploskis K Puchevicius 1883 1884 m H Dulemba S Kunickis 1884 m L Janavicius Z Plaskovicka Dziankovska 1884 1885 m M Bohusevic 1885 1886 m M Ulrichas V Vislockis V Buksnys II ProletariatasSocialine revoliucine partija Proletariatas Polska Partia Socjalno Rewolucyjna Proletariat II Proletariat Lenkijos politine partija veikusi 1888 1893 m Įkure L Kulcickis ir M Kaspsakas tesdami I Proletariato partijos veikla Taciau nuo savo pirmtakes skyresi radikalesniais politines kovos metodais ir netgi teroristine veikla Propagavo Lenkijos autonomijos Rusijos imperijos sudetyje ideja ir palaike glaudzius santylius su rusu teroristinemis organizacijomis 1891 m liepos men didzioji dalis partijos nariu nepritarianciu tokiai veiklai vadovaujami Julijano Marchlevskio įkure Lenkijos darbininku sajunga kuri 1893 m įsiliejo į nauja socialdemokratines krypties partija Lenkijos socialistu partija ir Lenkijos karalystes socialdemokratija III ProletariatasLenkijos socialistu partija Proletariatas Polska Partia Socjalisticzna Proletariat Lenkijos darbininku revoliucine partija veikusi 1900 1909 m Vakaru Lenkijoje Susidare is Lenkijos socialistu partijos Lvovo organizacijos Partijos maksimaliu siekiu programoje buvo numatyta socialistine revoliucija taciau minimaliai butu pasitenkinusi ir Lenkijos autonomija Rusijos konstitucija 8 valandu darbo diena Turejo apie 1000 nariu kurie ypac aktyviai veike per 1905 1907 m revoliucija Zymiausi veikejai L Kulcickis B Drobneris A Borovinskis V Jurgelevicius

Naujausi straipsniai
  • Liepa 04, 2025

    Glotalizacija

  • Liepa 05, 2025

    Gintarėlis

  • Liepa 05, 2025

    Gimdos kaklelis

  • Liepa 04, 2025

    Gerosios Vilties kyšulys

  • Liepa 05, 2025

    Geoterminė energija

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje