Problematika

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Problematika (gr. problematikos – susijęs su uždaviniu) – kurios nors srities , neišspręstų uždavinių, visuma. Pati problemos sąvokos traktuotė gali būti susijusi ir su neapibrėžta, tačiau intuityviai jaučiama problema, ir su gan aiškiai suvoktu ar suformuluotu uždaviniu. Problemos objektyvus buvimas, paprastai, suponuoja dar vieną – jos sprendimo problemą. Problemų sprendimui kuriami teoriniai situacijų modeliai, besiremiantys atitinkamomis mokslinėmis kategorijomis, sudaromi planai ir programos. Problemų egzistavimui objektyvų pagrindą sudaro reiškinių, procesų prieštaringumas ir sudėtingumas pasireiškiantis realiai egzistuojančiose sistemose. Sistemų identifikavimo, poveikio joms, jų valdymo, kai siekiama sistemai pasiekti tam tikrą būseną, atitinkančią problemos sprendinį – modelius tiria kibernetika. Skiriamos sistemos vidinės problemos bei išorinės, kurios paprastai būna susijusios. Problemų sprendimą, kai konkuruoja bent keletas pusių, formaliai aprašo matematikos sritis – lošimų teorija. Neapibrėžtumas aprašyti naudojamos tikimybinės, arba neryškių aibių (fuzzy) logikos. Siekis spręsti problemą paprastai būna susijęs su tam tikru blogybės, pavojaus ar grėsmės konstatavimu, bei kelių jai įveikti numatymu. Problemas gali sukurti pati gamta – tada, paprastai, apeliuojama į jų objektyvumą, arba konkretus žmonės, ar jų grupė. Galimas ir mišrus variantas – pvz., ekologinės problemos. Problemos gali kilti mokslinėje, politinėje, ekonominėje, socialinėje, buitinėje, organizacinėje, asmeninėje plotmėse ir būti viena su kita susijusios į problemų seką, ratą ar sudėtingesnės konfigūracijos darinį.

Literatūra

• П. Юцявичене. Теория и практика модульного обучения. Каунас, Швиеса, 1989