Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 33 9 05 š pl 21 19 2 25 r ilg 55 5525139 š pl 21 3172917 r ilg 55 5525139 21 3172917 Priekulės evangelikų liuteronų b
Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia
55°33′9.05″ š. pl. 21°19′2.25″ r. ilg. / 55.5525139°š. pl. 21.3172917°r. ilg.
| Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia | |
|---|---|
| Tikėjimo srovė | liuteronai |
| Savivaldybė | Klaipėdos rajonas |
| Gyvenvietė | Priekulė |
| Adresas | Pamarių g. 8 |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta | 1948 |
Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia – evangelikų liuteronų bažnyčia Priekulėje, Klaipėdos rajone. Išsaugota senosios bažnyčios vieta.
Parapijos bendruomenei priklauso apie 450 žmonių.
1878 m. parapijoje buvo 8 800 parapijiečių, iš jų lietuvininkų 8 000 (arba 91%), 1902 m. – 9 300 (lietuvininkų 7 080, t. y. 76,1%). Kairiuose įsteigus savarankišką parapiją ir pastačius Kairių evangelikų liuteronų bažnyčią, bendruomenė sumažėjo: 1921 m. buvo 6 935, 1926 m. – 6 845, 1936 m. – 6 477 žmonės.
Istorija
Koplyčia apkrikštytiems vietos gyventojams, kaip manoma, čia įrengta dar Ordino laikais, t. y. iki 1525 m. Priklausė ji Klaipėdos Šv. Mikalojaus bažnyčiai. Išlikęs oficialus dokumentas nurodo, kad koplyčioje dirbęs kunigas Kasparas Radunius mirė 1587 m. nėra žinoma, kelintas iš eilės dvasininkas jis čia buvo. Manytina, jog savarankiškos parapijos statusas Priekulės bendruomenei suteiktas 1587, o gal ir dar vėliau – 1628 ar net 1635 m.
1587–1590 m. čia kunigavo Andreas Paškaitis (arba Paskeitis, Poškaitis), po jo, 1590–1613, Friedrichas Masalskis. Pastarasis buvęs vienu didžiausiu to laiko lietuvių kalbos žinovų, jis vertino bei taisė Jono Bretkūno Biblijos į lietuvių kalbą vertimo rankraštį.
1613–1642 m. Priekulės koplyčioje kunigavo Klaipėdos lietuvininkų parapijos diakonas Johanas Aldas. Apsigyventi Priekulėje jis neskubėjo, vis dėlto apie 1620 m. persikėlė, buvo įpareigotas rūpintis dar Ventės bendruomenės dvasiniais reikalais. Bažnyčią statyti vis delsta, atidėliota. 1688 m., kunigaujant Wilhelmui Martiniui, pradėta statyti naujuosius maldos namus Priekulėje. Lėšas sukaupti padėjo aukščiausia Prūsijos bažnytinė valdžia – jas rinkti leista visose hercogystės bendruomenėse.
Prasidėjus Septynerių metų karui, Priekulę užėmė kazokų būrys, nusiaubęs bažnyčią, nužudęs ką tik pamaldas laikyti baigusį kunigą J. Wesselį. Po J. Wesselio kunigavo Augustas Wannowius (1757–1758 m.), Martinas Schimmelpfennigis (1758–1778), Heinrichas Trentovius (1779–1810), Ferdinandas Zippelis (1811-1815), Augustas Zippelis (1815–1874]]) m. 1855 m. A. Zippelio adjunktu buvo paskirtas Johannas Friedrichas Franzas Schröderis, spaustuvės įsteigėjas – tai įgalino Priekulę XIX a. antroje pusėje tapti reikšmingu ne tik Klaipėdos krašto, bet ir visos Mažosios Lietuvos kultūros centru.
1875–1897 m. kunigavo Gustavas Rudaitis, gavęs leidimą rekonstruoti per laiką kiek sumenkusius Priekulės maldos namus.
Iki Pirmojo pasaulinio karo kunigavo Louis Thielas (1898–1904 m.) ir Endrikis Endrulaitis (1904–1919 m.). Tarpukario bei Antrojo pasaulinio karo metais Priekulėje kunigavo Ernstas Ribaitis (1920–1927 m.), Martynas Keršys (1928–1930 m.), Martynas Vanagas (1930–1944 m.).
Išlikę parapijiečiai bendruomenę užregistravo 1948 m. rugsėjo 15 d. Laikinuosius maldos namus įsirengė parapijos salėje (kareiviai čia buvo spėję įkeldinti savo remonto dirbtuves). Per keletą metų net kiek prasigyventa: 1951 m. sustatytas inventorizacijos aktas liudija, jog čia buvo altorius su aprėdu, sakykla, 4 liktoriai, Kristaus paveikslas, vargonėliai, 39 suolai, 1 kėdė, 1 stalas, dvi krosnys. Pamaldas laikė sakytojas Bertaitis (ar Bartaitis) iš Jokšų kaimo. Kai jį ištrėmė į Sibirą, jo vieton stojo M. Mickus, M. Kybelka, J. Sprogys. Nuo 1954 m. pamaldas Priekulėje laikė kun. J. Armonaitis, nuo 1990 m. – kun. Darius Petkūnas.
Senoji bažnyčia
Bažnyčia pastatyta ir pašventinta 1697 m., nors vėjarody, iškeltame ant stogo, buvo skaičius „1693“. Tai buvo plytinė, bebokštė, ištęsto stačiakampio formos (37 m ilgio, 17 m pločio), gražiais skliautuotais langais bažnyčia. Altorius ir sakykla buvo atskiri. Pastarąją puošė Išganytojo ir dviejų apaštalų statulos, įkomponuotos tarp korintiškų kolonų bei piliastrų, durys dvasininkui įeiti skoningai dekoruotos stiliaus ornamentika. Ant altoriaus staliuko stovėjo keturios žalvario žvakidės, Krucifiksas buvo už altoriaus suprojektuotame bažnyčios lange. Lubos medinės, gaubtos, užtikrinusios puikią patalpų akustiką. Į pamaldas kvietė du varpai, kabėję atskiroje varpinėje.
Bažnyčioje buvo suprojektuoti gilūs rūsiai. Juose dar tarpukario laikotarpiu dūlėjo keli masyvūs karstai, kas davė pagrindą tvirtinti, kad juose ilsėjosi apie 1885 m. atgabenti žymiausių Mažosios Lietuvos kunigų palaikai. Tačiau galėjo būti ir vietinių dvasininkų karstai, iki 1709–1711 m. maro laidoti bažnyčių rūsiuose nedrausta.
Apie 1885 m. bažnyčia buvo rekonstruota. Nemaža pakeitimų buvo padaryta ir anksčiau: 1780 m. sujungti sakykla ir altorius, 1821 m. nupirkti bei įrengti 18 registrų vargonai, turėję prašmatnių rokoko stiliaus puošybos elementų. Maždaug 40 m aukščio bokštas, matyt, išmūrytas baigiant vidaus rekonstrukcijos darbus. Jame įrengtas laikrodis, mušęs kas pusvalandį. Bokšto viršūnę vainikavo dvimetrinis kryžius.
Per karą bažnyčia apdegė, buvo susprogdintas bokštas. Pokaryje ji nebuvo atstatyta, o 1954 m. sulyginta buldozeriais su žeme. Dar prieš tai senieji Priekulės gyventojai kunigų palaikus, dūlėjusius bažnyčios rūsiuose, idant jie nebūtų niekinami, perkėlė į Elniškės kapelius.
1992 m. įrengtas paminklas, įamžinęs senosios Priekulės bažnyčios atminimą. Tai simboliškas altorius (aut. Marija ir Martynas Purvinai), pastatytas čia buvusių maldos namų altoriaus vietoje. Jo centre – atverstas Šventraštis su įrašu „Biblija, tatai esti wissas Schwentas Raschtas, lietuwischkai perguldytas per Joaną Bretkūną 159“, taip pagerbiant ir pirmąjį Biblijos vertėją į lietuvių kalbą. Abipus šio įrašo – tekstas lietuvių ir vokiečių kalbomis:
- Ant šios Wiets stovėjo nuo 1688 lig 1944
- Ewangelikų-Liuteronų Bažnycza, kur
- Diewo Žodį sake Lietuvininkų ir
- Wokyczių kalbomis.
- Paskutinį Sykį Pamaldos cze buvo
- 1. Oktoberį 1944.
- Baznycza tapo Karo Auka į Oktoberį 1944
- ir aną wisumai nugrowe 1954,
- Alle Diewo Wards pasiliks amžinai.
Naujoji evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta už privačias ir valdžios lėšas parapijos namų paskirčiai. Vieno aukšto, raudonų plytų mūro pastato architektūra atspindi Rytprūsių mūrinės architektūros XIX a. II p. – XX a. pr. tradicijas.
Šaltiniai
- „Senosios bažnyčios vieta“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- Priekulės parapija. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. III (Mec–Rag). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
Nuorodos
- Priekulės parapija Archyvuota kopija 2013-09-02 iš Wayback Machine projekto.
- Priekulės liuteronų parapija Archyvuota kopija 2007-10-27 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia, Kas yra Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia? Ką reiškia Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia?
55 33 9 05 s pl 21 19 2 25 r ilg 55 5525139 s pl 21 3172917 r ilg 55 5525139 21 3172917 Priekules evangeliku liuteronu baznyciaTikejimo srove liuteronaiSavivaldybe Klaipedos rajonasGyvenviete PriekuleAdresas Pamariu g 8Statybine medziaga plytu murasPastatyta 1948Galine dalis su bokstuSenosios baznycios pamatai Priekules evangeliku liuteronu baznycia evangeliku liuteronu baznycia Priekuleje Klaipedos rajone Issaugota senosios baznycios vieta Parapijos bendruomenei priklauso apie 450 zmoniu 1878 m parapijoje buvo 8 800 parapijieciu is ju lietuvininku 8 000 arba 91 1902 m 9 300 lietuvininku 7 080 t y 76 1 Kairiuose įsteigus savarankiska parapija ir pastacius Kairiu evangeliku liuteronu baznycia bendruomene sumazejo 1921 m buvo 6 935 1926 m 6 845 1936 m 6 477 zmones IstorijaKoplycia apkrikstytiems vietos gyventojams kaip manoma cia įrengta dar Ordino laikais t y iki 1525 m Priklause ji Klaipedos Sv Mikalojaus baznyciai Islikes oficialus dokumentas nurodo kad koplycioje dirbes kunigas Kasparas Radunius mire 1587 m nera zinoma kelintas is eiles dvasininkas jis cia buvo Manytina jog savarankiskos parapijos statusas Priekules bendruomenei suteiktas 1587 o gal ir dar veliau 1628 ar net 1635 m 1587 1590 m cia kunigavo Andreas Paskaitis arba Paskeitis Poskaitis po jo 1590 1613 Friedrichas Masalskis Pastarasis buves vienu didziausiu to laiko lietuviu kalbos zinovu jis vertino bei taise Jono Bretkuno Biblijos į lietuviu kalba vertimo rankrastį 1613 1642 m Priekules koplycioje kunigavo Klaipedos lietuvininku parapijos diakonas Johanas Aldas Apsigyventi Priekuleje jis neskubejo vis delto apie 1620 m persikele buvo įpareigotas rupintis dar Ventes bendruomenes dvasiniais reikalais Baznycia statyti vis delsta atideliota 1688 m kunigaujant Wilhelmui Martiniui pradeta statyti naujuosius maldos namus Priekuleje Lesas sukaupti padejo auksciausia Prusijos baznytine valdzia jas rinkti leista visose hercogystes bendruomenese Prasidejus Septyneriu metu karui Priekule uzeme kazoku burys nusiaubes baznycia nuzudes ka tik pamaldas laikyti baigusį kuniga J Wesselį Po J Wesselio kunigavo Augustas Wannowius 1757 1758 m Martinas Schimmelpfennigis 1758 1778 Heinrichas Trentovius 1779 1810 Ferdinandas Zippelis 1811 1815 Augustas Zippelis 1815 1874 m 1855 m A Zippelio adjunktu buvo paskirtas Johannas Friedrichas Franzas Schroderis spaustuves įsteigejas tai įgalino Priekule XIX a antroje puseje tapti reiksmingu ne tik Klaipedos krasto bet ir visos Mazosios Lietuvos kulturos centru 1875 1897 m kunigavo Gustavas Rudaitis gaves leidima rekonstruoti per laika kiek sumenkusius Priekules maldos namus Iki Pirmojo pasaulinio karo kunigavo Louis Thielas 1898 1904 m ir Endrikis Endrulaitis 1904 1919 m Tarpukario bei Antrojo pasaulinio karo metais Priekuleje kunigavo Ernstas Ribaitis 1920 1927 m Martynas Kersys 1928 1930 m Martynas Vanagas 1930 1944 m Islike parapijieciai bendruomene uzregistravo 1948 m rugsejo 15 d Laikinuosius maldos namus įsirenge parapijos saleje kareiviai cia buvo speje įkeldinti savo remonto dirbtuves Per keleta metu net kiek prasigyventa 1951 m sustatytas inventorizacijos aktas liudija jog cia buvo altorius su apredu sakykla 4 liktoriai Kristaus paveikslas vargoneliai 39 suolai 1 kede 1 stalas dvi krosnys Pamaldas laike sakytojas Bertaitis ar Bartaitis is Joksu kaimo Kai jį istreme į Sibira jo vieton stojo M Mickus M Kybelka J Sprogys Nuo 1954 m pamaldas Priekuleje laike kun J Armonaitis nuo 1990 m kun Darius Petkunas Senoji baznycia Baznycia pastatyta ir pasventinta 1697 m nors vejarody iskeltame ant stogo buvo skaicius 1693 Tai buvo plytine bebokste istesto staciakampio formos 37 m ilgio 17 m plocio graziais skliautuotais langais baznycia Altorius ir sakykla buvo atskiri Pastaraja puose Isganytojo ir dvieju apastalu statulos įkomponuotos tarp korintisku kolonu bei piliastru durys dvasininkui įeiti skoningai dekoruotos stiliaus ornamentika Ant altoriaus staliuko stovejo keturios zalvario zvakides Krucifiksas buvo uz altoriaus suprojektuotame baznycios lange Lubos medines gaubtos uztikrinusios puikia patalpu akustika Į pamaldas kviete du varpai kabeje atskiroje varpineje Baznycioje buvo suprojektuoti gilus rusiai Juose dar tarpukario laikotarpiu dulejo keli masyvus karstai kas dave pagrinda tvirtinti kad juose ilsejosi apie 1885 m atgabenti zymiausiu Mazosios Lietuvos kunigu palaikai Taciau galejo buti ir vietiniu dvasininku karstai iki 1709 1711 m maro laidoti baznyciu rusiuose nedrausta Apie 1885 m baznycia buvo rekonstruota Nemaza pakeitimu buvo padaryta ir anksciau 1780 m sujungti sakykla ir altorius 1821 m nupirkti bei įrengti 18 registru vargonai tureje prasmatniu rokoko stiliaus puosybos elementu Mazdaug 40 m aukscio bokstas matyt ismurytas baigiant vidaus rekonstrukcijos darbus Jame įrengtas laikrodis muses kas pusvalandį Boksto virsune vainikavo dvimetrinis kryzius Per kara baznycia apdege buvo susprogdintas bokstas Pokaryje ji nebuvo atstatyta o 1954 m sulyginta buldozeriais su zeme Dar pries tai senieji Priekules gyventojai kunigu palaikus dulejusius baznycios rusiuose idant jie nebutu niekinami perkele į Elniskes kapelius 1992 m įrengtas paminklas įamzines senosios Priekules baznycios atminima Tai simboliskas altorius aut Marija ir Martynas Purvinai pastatytas cia buvusiu maldos namu altoriaus vietoje Jo centre atverstas Sventrastis su įrasu Biblija tatai esti wissas Schwentas Raschtas lietuwischkai perguldytas per Joana Bretkuna 159 taip pagerbiant ir pirmajį Biblijos verteja į lietuviu kalba Abipus sio įraso tekstas lietuviu ir vokieciu kalbomis Ant sios Wiets stovejo nuo 1688 lig 1944 Ewangeliku Liuteronu Baznycza kur Diewo Zodį sake Lietuvininku ir Wokycziu kalbomis Paskutinį Sykį Pamaldos cze buvo 1 Oktoberį 1944 Baznycza tapo Karo Auka į Oktoberį 1944 ir ana wisumai nugrowe 1954 Alle Diewo Wards pasiliks amzinai Naujoji evangeliku liuteronu baznycia pastatyta uz privacias ir valdzios lesas parapijos namu paskirciai Vieno auksto raudonu plytu muro pastato architektura atspindi Rytprusiu murines architekturos XIX a II p XX a pr tradicijas Saltiniai Senosios baznycios vieta Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Priekules parapija Mazosios Lietuvos enciklopedija T III Mec Rag Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006NuorodosVikiteka Priekules evangeliku liuteronu baznycia vaizdine ir garsine medziagaPriekules parapija Archyvuota kopija 2013 09 02 is Wayback Machine projekto Priekules liuteronu parapija Archyvuota kopija 2007 10 27 is Wayback Machine projekto