Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Priešybių vienovės ir kovos dėsnis vienas pagrindinių dialektikos dėsnių Jis aiškina vystymosi savaimingumo prielaidas D
Priešybių vienovės ir kovos dėsnis
Priešybių vienovės ir kovos dėsnis – vienas pagrindinių dialektikos dėsnių. Jis aiškina vystymosi savaimingumo prielaidas.
Dėsnio apibūdinimas
Dialektika, nustatydama, kad vystymasis esąs tikrovės rūšių kaita, sąlygojama struktūros kitimo (sąlygotumą skirtingais aspektais apibūdina ir ), drauge atskleidžia to kitimo objektyvumą. Kadangi visi reiškiniai esą sąryšingi, struktūra (vidinės sąlygos) kinta, sąveikaudama su aplinka (išorinėmis sąlygomis): aplinka veikia kokybę per jos struktūrą, o kokybė įgauna struktūrinį apibrėžtumą tik tam tikrų aplinkos sąlygų atžvilgiu. Todėl vidinės ir išorinės reiškinių egzistavimo sąlygos skiriamos tik reliatyviai. Aiškinant tai, kaip šios sąlygos sąveikauja visuotinės sąlygos požiūriu, išryškėja kokybės egzistavimo .
Kokybės struktūra ir aplinkos sąlygos atitinka viena kitą (kiek aplinkos sąlygoms būdinga reliatyvus pastovumas) ir neatitinka (kiek aplinkos sąlygų pastovumas dėl visuotinės reiškinių sąveikos yra tik reliatyvus). Dėl to kokybė kartu ir egzistuoja (reliatyvaus jos struktūros apibrėžtumo prasme), ir neegzistuoja (nuolatinio jos struktūros kitimo dėl išorės poveikio prasme). Kadangi kokybė kartu turinti savo struktūrines ir buvimo, ir išnykimo prielaidas, jos egzistavimas esąs senybės ir naujybės sąveikavimas. Kintant aplinkai, tas sąveikavimas galįs suteikti kokybės struktūrai tokį neapibrėžtumą, kuris tampa naujo struktūrinio apibrėžtumo prielaida. Tada naujybė įveikianti senybę (kaip savo priešybę) ir kartu ją apimanti (kaip savo sąlygą). Tad naujos kokybės atsiradimas ir senos išnykimas esą tik reliatyviai skiriami visuotinės reiškinių sąveikos momentai. Pasak Lenino, naujos kokybės susidarymas esąs vienovės susidvejinimas į priešybes, kurios viena kitą atmeta, ir jų tarpusavio santykis.
Istorija
Priešybių sąveikavimą būties, drauge ir tikrovės įvairovės srityje konstatavo nemažai senovės Rytų ir antikos filosofinių mokyklų. Būties prieštaringumą ypač detaliai aptarė Heraklitas, kuris parodė, jog kitimas esąs natūrali, priešybių kovos sąlygojama tikrovės reiškinių būsena, apimanti atsiradimo ir išnykimo vienovę. Platono manymu, prieštaravimas esąs mąstymui būtina sielos aktyvumo sąlyga. Priešybių sutapimo idėją kėlė renesanso mąstytojai, tokie kaip Nikolajus Kuzietis, Dž. Brunas. Prieštaravimų reikšmę visuomenės istorijoje analizavo Ž. Ž. Ruso, D. Didro. Klasikinis vokiečių idealizmas įvairiais aspektais ryškino priešybių sąveikavimo vaidmenį, aiškinant būties vienovę. G. V. Hėgelis pirmasis priešybių sąveikavimo turinyje įžvelgė fundamentalią tikrovės charakteristiką, kuri esą leidžia paaiškinti būties savaimingumą. Šiuo dėsniu G. V. Hėgelis apibūdino absoliuto loginės saviraiškos objektyvumą.
Šaltiniai
- Priešybių vienovės ir kovos dėsnis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 201 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Priešybių vienovės ir kovos dėsnis, Kas yra Priešybių vienovės ir kovos dėsnis? Ką reiškia Priešybių vienovės ir kovos dėsnis?
Priesybiu vienoves ir kovos desnis vienas pagrindiniu dialektikos desniu Jis aiskina vystymosi savaimingumo prielaidas Desnio apibudinimasDialektika nustatydama kad vystymasis esas tikroves rusiu kaita salygojama strukturos kitimo salygotuma skirtingais aspektais apibudina ir drauge atskleidzia to kitimo objektyvuma Kadangi visi reiskiniai esa sarysingi struktura vidines salygos kinta saveikaudama su aplinka isorinemis salygomis aplinka veikia kokybe per jos struktura o kokybe įgauna strukturinį apibreztuma tik tam tikru aplinkos salygu atzvilgiu Todel vidines ir isorines reiskiniu egzistavimo salygos skiriamos tik reliatyviai Aiskinant tai kaip sios salygos saveikauja visuotines salygos poziuriu isryskeja kokybes egzistavimo Kokybes struktura ir aplinkos salygos atitinka viena kita kiek aplinkos salygoms budinga reliatyvus pastovumas ir neatitinka kiek aplinkos salygu pastovumas del visuotines reiskiniu saveikos yra tik reliatyvus Del to kokybe kartu ir egzistuoja reliatyvaus jos strukturos apibreztumo prasme ir neegzistuoja nuolatinio jos strukturos kitimo del isores poveikio prasme Kadangi kokybe kartu turinti savo strukturines ir buvimo ir isnykimo prielaidas jos egzistavimas esas senybes ir naujybes saveikavimas Kintant aplinkai tas saveikavimas galįs suteikti kokybes strukturai tokį neapibreztuma kuris tampa naujo strukturinio apibreztumo prielaida Tada naujybe įveikianti senybe kaip savo priesybe ir kartu ja apimanti kaip savo salyga Tad naujos kokybes atsiradimas ir senos isnykimas esa tik reliatyviai skiriami visuotines reiskiniu saveikos momentai Pasak Lenino naujos kokybes susidarymas esas vienoves susidvejinimas į priesybes kurios viena kita atmeta ir ju tarpusavio santykis IstorijaPriesybiu saveikavima buties drauge ir tikroves įvairoves srityje konstatavo nemazai senoves Rytu ir antikos filosofiniu mokyklu Buties priestaringuma ypac detaliai aptare Heraklitas kuris parode jog kitimas esas naturali priesybiu kovos salygojama tikroves reiskiniu busena apimanti atsiradimo ir isnykimo vienove Platono manymu priestaravimas esas mastymui butina sielos aktyvumo salyga Priesybiu sutapimo ideja kele renesanso mastytojai tokie kaip Nikolajus Kuzietis Dz Brunas Priestaravimu reiksme visuomenes istorijoje analizavo Z Z Ruso D Didro Klasikinis vokieciu idealizmas įvairiais aspektais ryskino priesybiu saveikavimo vaidmenį aiskinant buties vienove G V Hegelis pirmasis priesybiu saveikavimo turinyje įzvelge fundamentalia tikroves charakteristika kuri esa leidzia paaiskinti buties savaiminguma Siuo desniu G V Hegelis apibudino absoliuto logines saviraiskos objektyvuma SaltiniaiPriesybiu vienoves ir kovos desnis Lietuviskoji tarybine enciklopedija IX t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1982 T IX Pintuves Samneris 201 psl Sis straipsnis yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį Si zyme yra bendra neskirta naudojimui prasome naudoti konkretesne zyme