Prekinis vagonas

Krovininis vagonas (arba prekinis vagonas) – vagono tipas, skirtas traukiniais pervežti . Krovininiai vagonai būna bendrieji, cisterniniai, biraliniai, konteineriniai, pašto ir bagažo, refrižeratoriniai, savivarčiai, treileriniai ir kt. Pagal vežamų krovinių pobūdį ir rūšį klasifikuojami į dengtus, dviašius, keturašius, specialiuosius daugiaašius, atvirus pusvagonius, platformas, cisternas ir izoterminius vagonus. Yra ir kariniai vagonai, skirti išskirtinai tik karių reikmėms – tai yra kareivių vagonai ir skirtingi ginklų, amunicijos ir transporto priemonių vagonai.

Lietuvoje prekiniais vagonais laikomi vagonai kroviniams vežti: dengtieji, platforminiai, cisterniniai vagonai, pusvagoniai; specialios paskirties kroviniams vežti vagonai: bunkeriniai pusvagoniai, ledaininiai, izoterminiai vagonai, grūdvežiai, transporteriniai, konteinerių ir kiti vagonai. Tokiais vagonais Lietuvoje vežama iki 125 tonų krovinio iki 120 km/h greičiu; daugiausia vežama nafta, anglis, statybinės medžiagos.

Istorija

XIX a. pabaigoje Rusijos imperijoje vagonai turėjo atskirus dydžio standartus. Tuo metu dengti krovininiai vagonai talpindavo 40 žmonių arba 6 arklius, arba 8–10 galvijus. TSRS labiausiai paplitę krovininiai vagonai buvo keturašiai uždari 60–62 tonų talpos.

Klasifikacija

Prekiniai vagonai skirstomi į tokias grupes:

• Universalieji:
  • Dengtieji
  • Platforminiai
  • Pusvagoniai
  • Cisterniniai (šviesiems naftos produktams)
• Specialieji:
  • Biraliniai
  • Izoterminiai
  • Vagonai su specialia įranga
    • Specialieji dengtieji
    • Specialieji pusvagoniai
    • Specialieji platforminiai
    • Specialieji cisterniniai

• Dengtasis
• Platforminis
• Pusvagonis
• Cisterninis vagonas
• Biralinis
• Izoterminis

Numeracija

Prekinio vagono numerį sudaro 8 skaitmenys:

• pirmasis rodo vagono rūšį (2 – dengtasis, 4 – platforminis, 6 – pusvagonis, 8 – izoterminis, 3 ir 9 – kiti vagonai);
• antrasis rodo vagono ašinę charakteristiką (pvz., nuo 0 iki 8 – keturašis, 9 – aštuonašis, jei pirmasis skaitmuo 3, antrasis 6 – šešiaašis, jei pirmasis skaitmuo 3, antrasis 9 – transporteris; antrasis skaitmuo gali rodyti dengtojo vagono kėbulo tūrį, platforminio vagono platformos ilgį, ar pusvagonyje yra iškrovimo angos ir durys galuose, cisterninių vagonų paskirtį);
• trečiasis – papildomą vagono charakteristiką;
• ketvirtasis, penktasis, šeštasis – prasmės neturi;
• aštuntasis – kontrolinis, apskaičiuojamas pagal specialų algoritmą.

Šaltiniai

1. Vagonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-04-12).
2. Ambrazevičius, Algimantas (2008). Lietuvos transporto sistema (PDF). Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. p. 51. ISBN 978-9955-423-68-3.
3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas dėl techninio geležinkelių naudojimo nuostatų patvirtinimo. 1996 m. rugsėjo 20 d. Nr. 297.
4. Ambrazevičius, Algimantas (2008). Lietuvos transporto sistema (PDF). Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. p. 119. ISBN 978-9955-423-68-3.
5. Вагон. // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, 1890–1907.
6. Vagonas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 618 psl.
7. Gediminas Vaičiūnas, Lionginas Liudvinavičius, Gintautas Bureika, Rimantas Subačius, Viačeslav Petrenko, Jonas Butkevičius, Laura Černiauskaitė, Inesa Gailienė, Igoris Podagėlis, Kazys Sakalauskas. Geležinkeliai. Bendrasis kursas. – Vilnius, VGTU leidykla „Technika“, 2018. ISBN 978-609-476-093-8 // psl. 328
8. Gediminas Vaičiūnas, Lionginas Liudvinavičius, Gintautas Bureika, Rimantas Subačius, Viačeslav Petrenko, Jonas Butkevičius, Laura Černiauskaitė, Inesa Gailienė, Igoris Podagėlis, Kazys Sakalauskas. Geležinkeliai. Bendrasis kursas. – Vilnius, VGTU leidykla „Technika“, 2018. ISBN 978-609-476-093-8 // psl. 336