Nacionalinis susivienijimas (pranc. Rassemblement national, RN), iki 2018 m. žinomas kaip Nacionalinis frontas (pranc. Front national, FN) – Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų politinė partija. Tai prieš imigraciją nusiteikusi partija, pasisakanti už reikšmingą legalios imigracijos mažinimą ir prancūzų tapatybės apsaugą bei griežtesnę nelegalios imigracijos kontrolę. Partija priešinosi Europos Sąjungai (ES) ir jos pirmtakėms. Ji taip pat remia Prancūzijos ekonominį intervencionizmą, protekcionizmą, taip pat visiško nepakantumo politiką teisėtvarkoje.
Nacionalinis susivienijimas Rassemblement national | |
|---|---|
| Pirmininkas | Jordan Bardella |
| Vicepirmininkai | Steeve Briois Louis Aliot David Rachline |
| Įkūrėjas | Jean-Marie Le Pen |
| Įkurta | 1972 m. spalio 5 d. |
| Būstinė | 76–78 Rue des Suisses, 92000 Nanteras, Aukštutinė Sena |
| Narių skaičius | 50 000 (2023) |
| Politinė ideologija | Prancūzų nacionalizmas Nacionalinis konservatizmas Ekonominis nacionalizmas Suverenizmas Protekcionizmas Dešinysis populizmas Prieš imigraciją Euroskepticizmas |
| Politinė pozicija | Kraštutinė dešinė |
| Europos Parlamento grupė | „Patriotai už Europą“ |
| Spalvos | Mėlyna |
| Nacionalinė Asamblėja | 126 / 577 |
| Senatas | 3 / 348 |
| Europos Parlamentas | 30 / 81 |
| Regionų tarybų pirmininkų | 0 / 17 |
| Regionų tarybų narių | 242 / 1 758 |
| Departamentų tarybų pirmininkų | 0 / 101 |
| Departamentų tarybų narių | 26 / 4 108 |
| Svetainė | |
| www | |
Ideologija ir tikslai
Nacionalinis susivienijimas siekia puoselėti tradicines vertybes, remti regionų kultūrinį savitumą, pasisako už didesnę Prancūzijos nepriklausomybę nuo Europos Sąjungos ir išstojimą iš euro zonos (grįžtant prie ankstesnės nacionalinės valiutos franko), mirties bausmės sugrąžinimą, protekcionizmą ekonomikoje, saugantį nuo pigaus importo. Partija aršiai priešinasi imigracijai, pirmiausia iš musulmoniškų Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių.
Veikla
Partija įkurta 1972 m., siekiant suvienyti Prancūzijos nacionalistinį judėjimą. Politinės partijos pažiūros yra nacionalistinės ir antiglobalistinės. Partiją įkūrė ir jai iki 2011 m. vadovavo Žanas Mari Le Penas. Nors pirmuosius dešimt metų partija kovojo kaip nežymi kraštutinė jėga, nuo 1984 m. ji buvo pagrindinė prancūzų nacionalizmo jėga. Partija iškėlė kandidatą visuose prezidento rinkimuose. 2002 m. prezidento rinkimų pirmame ture Le Penas užėmė antrąją vietą, tačiau antrajame gerokai nusileido išrinktam prezidentui Žakui Širakui. 2011 m. jo dukra Marin Le Pen buvo išrinkta eiti partijos pirmininkės pareigas. 2017 m. ji laikinai pasitraukė, kad galėtų sutelkti dėmesį kandidatūrai į prezidentus.
Nors jos tėvą žiniasklaida pravardžiavo „Respublikos velniu“ ir piktinosi dėl neapykantos kurstymo, įskaitant Holokausto neigimą ir islamofobiją, Marin Le Pen vykdė partijos „de-demonizacijos“ politiką, švelnindama jos įvaizdį. Marin Le Pen siekė atsiriboti nuo partijos kraštutinės dešinės šaknų, kritikavo radikaliausius partijos narius (tarp jų ir savo tėvą, kuris 2015 m. buvo pašalintas iš partijos). 2011 m. ją išrinkus partijos lydere, FN populiarumas išaugo. Iki 2015 m. FN įsitvirtino kaip viena pagrindinių Prancūzijos partijų.
2018 m. FN kongrese Marin Le Pen pasiūlė pervadinti partiją į „Rassemblement national“ (Nacionalinis susivienijimas) ir tai buvo padaryta po partijos narių balsavimo. Anksčiau buvęs labai euroskeptiškas, naujasis Nacionalinis susivienijimas 2019 m. pakeitė politiką, nusprendęs agituoti už ES reformą, o ne pasitraukti iš jos ir palikti eurą kaip pagrindinę Prancūzijos valiutą (kartu su CFP franku kai kurioms užjūrio bendrijoms). 2021 m. Le Pen paskelbė norinti likti Šengeno erdvėje, motyvuodama „prisirišimu prie europietiškos dvasios“, tačiau palikti laisvą judėjimą tik Europos Sąjungos piliečiams, o ne trečiųjų šalių piliečiams, gyvenantiems ar nelegaliai esantiems Šengeno šalyse.
Rinkimų rezultatai
Parlamento rinkimai
| Nacionalinė Asamblėja | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Rinkimai | Lyderis | I turas | II turas | Vietos | +/– | ||
| Balsai | % | Balsai | % | ||||
| 1973 | Jean-Marie Le Pen | 108 616 | 0,5 | — | — | 0 / 491 | |
| 1978 | 82 743 | 0,3 | — | — | 0 / 491 | ||
| 1981 | 44 414 | 0,2 | — | — | 0 / 491 | ||
| 1986 | 2 703 442 | 9,6 | — | — | 35 / 573 | 35 | |
| 1988 | 2 359 528 | 9,6 | — | — | 1 / 577 | 34 | |
| 1993 | 3 155 702 | 12,7 | 1 168 143 | 5,8 | 0 / 577 | 1 | |
| 1997 | 3 791 063 | 14,9 | 1 435 186 | 5,7 | 1 / 577 | 1 | |
| 2002 | 2 873 390 | 11,1 | 393 205 | 1,9 | 0 / 577 | 1 | |
| 2007 | 1 116 136 | 4,3 | 17 107 | 0,1 | 0 / 577 | ||
| 2012 | Marine Le Pen | 3 528 373 | 13,6 | 842 684 | 3,7 | 2 / 577 | 2 |
| 2017 | 2 990 454 | 13,2 | 1 590 858 | 8,8 | 8 / 577 | 6 | |
| 2022 | 4 248 626 | 18,7 | 3 589 465 | 17,3 | 89 / 577 | 81 | |
| 2024 | Jordan Bardella | 10 647 914 | 33,2 | 10 110 013 | 37,1 | 142 / 577 | 53 |
Prezidento rinkimai
| Rinkimai | Kandidatas | I turas | II turas | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Balsai | % | Vieta | Balsai | % | Vieta | ||
| 1974 | Jean-Marie Le Pen | 190 921 | 0,75 | 7 | — | ||
| 1981 | Nedalyvavo | ||||||
| 1988 | Jean-Marie Le Pen | 4 375 894 | 14,39 | 4 | — | ||
| 1995 | 4 570 838 | 15,00 | 4 | — | |||
| 2002 | 4 804 713 | 16,86 | 2 | 5 525 032 | 17,70 | 2 | |
| 2007 | 3 834 530 | 10,44 | 4 | — | |||
| 2012 | Marine Le Pen | 6 421 426 | 17,90 | 3 | — | ||
| 2017 | 7 678 491 | 21,30 | 2 | 10 638 475 | 33,90 | 2 | |
| 2022 | 8 133 828 | 23,15 | 2 | 13 288 686 | 41,45 | 2 | |
Regionų tarybų rinkimai
| Regionų tarybos | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Rinkimai | Lyderis | I turas | II turas | Vietos | Regionų tarybų pirmininkų | +/– | ||||
| Balsai | % | Balsai | % | |||||||
| 1986 | Jean-Marie Le Pen | 2 654 390 | 9,7 | — | — | 137 / 1 880 | 0 / 26 | |||
| 1992 | 3 396 141 | 13,9 | — | — | 239 / 1 880 | 0 / 26 | ||||
| 1998 | 3 270 118 | 15,3 | — | — | 275 / 1 880 | 0 / 26 | ||||
| 2004 | 3 564 064 | 14,7 | 3 200 194 | 12,4 | 156 / 1 880 | 0 / 26 | ||||
| 2010 | 2 223 800 | 11,4 | 1 943 307 | 9,2 | 118 / 1 749 | 0 / 26 | ||||
| 2015 | Marine Le Pen | 6 018 672 | 27,7 | 6 820 147 | 27,1 | 358 / 1 722 | 0 / 18 | |||
| 2021 | 2 743 497 | 18,7 | 2 908 253 | 19,1 | 252 / 1 926 | 0 / 18 | ||||
Europos Parlamento rinkimai
| Europos Parlamentas Taip pat žr. Europos Parlamento rinkimai | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Rinkimai | Lyderis | Balsai | % | Vietos | +/– | EP frakcija | ||
| 1984 | Jean-Marie Le Pen | 2 210 334 | 11,0 | 10 / 81 | 10 | ER | ||
| 1989 | 2 129 668 | 11,7 | 10 / 81 | |||||
| 1994 | 2 050 086 | 10,5 | 11 / 87 | 1 | — | |||
| 1999 | 1 005 113 | 5,7 | 5 / 87 | 6 | TGI | |||
| 2004 | 1 684 792 | 9,8 | 7 / 78 | 2 | — | |||
| 2009 | 1 091 691 | 6,3 | 3 / 74 | 4 | ||||
| 2014 | Marine Le Pen | 4 712 461 | 24,9 | 24 / 74 | 21 | ENF | ||
| 2019 | Jordan Bardella | 5 286 939 | 23,3 | 23 / 79 | 1 | ID | ||
| 2024 | 7 765 936 | 31,5 | 30 / 81 | 7 | PfE | |||
Pastabos
Literatūra
- Davies, Peter (2012). The National Front in France: Ideology, Discourse and Power. Routledge. ISBN 978-1-134-72530-4.
- DeClair, Edward G. (1999). Politics on the Fringe: The People, Policies, and Organization of the French National Front. Duke University. ISBN 978-0-8223-2139-2.
- Shields, James (2007). The Extreme Right in France: From Pétain to Le Pen. Routledge. ISBN 978-0-415-37200-8.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Nacionalinis susivienijimas (Prancūzija), Kas yra Nacionalinis susivienijimas (Prancūzija)? Ką reiškia Nacionalinis susivienijimas (Prancūzija)?