Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Prancūzų fregatų sekluma angl French Frigate Shoals hav Mokupapapa didžiausias Havajų Šiaurės Vakarų salų atolas Koordin
Prancūzų fregatų sekluma
Prancūzų fregatų sekluma (angl. French Frigate Shoals, hav. Mokupapapa) – didžiausias Havajų Šiaurės Vakarų salų atolas. Koordinatės – 23° 52′ 8.04″ N, 166° 17′ 9.6″ W (902 km į š.v. nuo Honolulu).
Pavadinimo kilmė
Atolui pavadinimą suteikė prancūzų keliautojas Žanas Fransua Laperūzas (Jean-François de Lapérouse), šioje vietoje vos nepraradęs savo ekspedicijos fregatų „Boussole“ ir „Astrolabe“, kai 1786 m. lapkričio 6 naktį jūreiviai pastebėjo bangų mūšą, ir abu laivai paskutiniu momentu pasuko šalin bei išvengė sudužimo.
Atolą sudaro 32 km ilgio pusmėnulio formos rifas, dvylika smėlio sėklių ir 36 m aukščio Laperūzo uola – vienintelis virš vandens iškilęs ugnikalnio likutis. Bendra koralinio rifo teritorija 939 km², visas sausumos plotas 24,891 ha, iš kurių 10,53 ha užima Terno sala – maždaug vieno kilometro ilgio sausumos plotelis, kuriame nuolatos gyvena keletas žmonių ir kuriame yra įrengtas nusileidimo – pakilimo takas. Čia įrengta Havajų salų nacionalinio draustinio stebėjimo stotis.
Prancūzų fregatų sekluma yra Havajų valstijos dalis ir priklauso Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Fauna ir flora
Atolas paskelbtas gamtos draustiniu. Jame auga 41 koralų rūšis, tarp kurios iš jų neaptinkamos kitose Havajų salyno vietose. Rifuose gyvena ~150 rūšių dumblių, virš 600 rūšių bestuburių, iš kurių dauguma yra endemikai, didelė žuvų įvairovė.
Prancūzų fregatų seklumoje neršia dauguma Havajų žaliųjų vėžlių (Chelonia Mydas), gyvena didžiausia Havajų ruonių vienuolių populiacija.
Atolo salelėse gausu paukščių kolonijų. Čia peri 18 paukščių rūšių (dauguma Terno saloje) – juodakojai albatrosai (Phoebastria nigripes), tamsianugariai albatrosai (Phoebastria immutabilis), audrapaukščiai (Pterodroma hypoleuca ir Bulweria bulwerii), audronašos (Puffinus pacificus ir Puffinus nativitatis), audrašaukliai (Oceanodroma tristrami), Phaethon rubricauda, kaukėtieji padūkėliai (Sula dactylatra), raudonkojai padūkėliai (Sula sula), rudieji smigikai (Sula leucogaster), didžiosios fregatos (Fregata minor), žuvėdros (Onychoprion lunatus, Onychoprion fuscatus, Procelsterna cerulea), rudieji nodžiai (Anous stolidus) ir juodieji nodžiai (Anous minutus), gygiai (Gygis alba), žiemoja kelios rūšys sėjikinių.
Mokslinė ekspedicija 2006 m. aptiko apie 100 anksčiau šiame regione neaptiktų rūšių, kai kurios iš jų apskritai mokslui dar nebuvo žinomos.
Nuorodos
- Trumpa atolo istorija Archyvuota kopija 2008-07-04 iš Wayback Machine projekto.
- Prancūzų fregatų seklumai skirtas puslapis Archyvuota kopija 2013-11-30 iš Wayback Machine projekto.
- Terno salai skirtas puslapis Archyvuota kopija 2005-09-06 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Prancūzų fregatų sekluma, Kas yra Prancūzų fregatų sekluma? Ką reiškia Prancūzų fregatų sekluma?
Prancuzu fregatu sekluma angl French Frigate Shoals hav Mokupapapa didziausias Havaju Siaures Vakaru salu atolas Koordinates 23 52 8 04 N 166 17 9 6 W 902 km į s v nuo Honolulu Prancuzu fregatu seklumos zemelapisPavadinimo kilmeAtolui pavadinima suteike prancuzu keliautojas Zanas Fransua Laperuzas Jean Francois de Laperouse sioje vietoje vos neprarades savo ekspedicijos fregatu Boussole ir Astrolabe kai 1786 m lapkricio 6 naktį jureiviai pastebejo bangu musa ir abu laivai paskutiniu momentu pasuko salin bei isvenge suduzimo Atola sudaro 32 km ilgio pusmenulio formos rifas dvylika smelio sekliu ir 36 m aukscio Laperuzo uola vienintelis virs vandens iskiles ugnikalnio likutis Bendra koralinio rifo teritorija 939 km visas sausumos plotas 24 891 ha is kuriu 10 53 ha uzima Terno sala mazdaug vieno kilometro ilgio sausumos plotelis kuriame nuolatos gyvena keletas zmoniu ir kuriame yra įrengtas nusileidimo pakilimo takas Cia įrengta Havaju salu nacionalinio draustinio stebejimo stotis Prancuzu fregatu sekluma yra Havaju valstijos dalis ir priklauso Jungtinems Amerikos Valstijoms Atole gyvena didele Havaju ruoniu vienuoliu populiacijaFauna ir floraAtolas paskelbtas gamtos draustiniu Jame auga 41 koralu rusis tarp kurios is ju neaptinkamos kitose Havaju salyno vietose Rifuose gyvena 150 rusiu dumbliu virs 600 rusiu bestuburiu is kuriu dauguma yra endemikai didele zuvu įvairove Prancuzu fregatu seklumoje nersia dauguma Havaju zaliuju vezliu Chelonia Mydas gyvena didziausia Havaju ruoniu vienuoliu populiacija Atolo salelese gausu pauksciu koloniju Cia peri 18 pauksciu rusiu dauguma Terno saloje juodakojai albatrosai Phoebastria nigripes tamsianugariai albatrosai Phoebastria immutabilis audrapauksciai Pterodroma hypoleuca ir Bulweria bulwerii audronasos Puffinus pacificus ir Puffinus nativitatis audrasaukliai Oceanodroma tristrami Phaethon rubricauda kauketieji padukeliai Sula dactylatra raudonkojai padukeliai Sula sula rudieji smigikai Sula leucogaster didziosios fregatos Fregata minor zuvedros Onychoprion lunatus Onychoprion fuscatus Procelsterna cerulea rudieji nodziai Anous stolidus ir juodieji nodziai Anous minutus gygiai Gygis alba ziemoja kelios rusys sejikiniu Moksline ekspedicija 2006 m aptiko apie 100 anksciau siame regione neaptiktu rusiu kai kurios is ju apskritai mokslui dar nebuvo zinomos NuorodosTrumpa atolo istorija Archyvuota kopija 2008 07 04 is Wayback Machine projekto Prancuzu fregatu seklumai skirtas puslapis Archyvuota kopija 2013 11 30 is Wayback Machine projekto Terno salai skirtas puslapis Archyvuota kopija 2005 09 06 is Wayback Machine projekto