Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 224 444 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Pandžširo slėnis,  Afganistanas Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Reichstago gaisras (vok. Reichstagsbrand) – 1933 m. vasario 27 d. gaisras, kilęs padegus Reichstago pastatą, Vokietijos parlamento būstinę, Berlyne. Įvyko praėjus 4 savaitėms nuo Adolfo Hitlerio paskyrimo Vokietijos kancleriu. Padegimu apkaltintas olandų komunistas Marinus van der Lubbe. Naciai padegimą priskyrė grupei komunistų agitatorių, pateikė jį kaip komunistų rengiamo sąmokslo prieš Vokietijos vyriausybę įrodymą, ir ragino prezidentą Paulių fon Hindenburgą išleisti „Reichstago gaisro dekretą“ (juo panaikintos pilietinės laisvės) ir imtis „negailestingos konfrontacijos“ su komunistais. Gaisras žymėjo Veimaro respublikos pabaigą ir totalitarinio Trečiojo reicho pradžią. Apie gaisrą pranešta netrukus po 21 val., kai Berlyno ugniagesių stotis gavo pavojaus signalą. Atvykus policijai ir ugniagesiams pastatas jau skendėjo liepsnose. Policija nuodugniai apieškojo pastatą ir rado M. van der Lubbe, kuris buvo suimtas. Išleidus „Gaisro dekretą“ policija (jau kontroliuojama A. Hitlerio Nacionalsocialistų partijos) masiškai suiminėjo komunistus, įskaitant visus Komunistų partijos deputatus Reichstage. Tai smarkiai suvaržė komunistų dalyvavimą kovo 5 d. vykusiuose rinkimuose. Po rinkimų nelikus komunistų mandatų Nacionalsocialistų partija įgijo absoliučią daugumą Reichstage – tai padėjo naciams užgrobti visą valdžią. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

gruodžio 17 d. įvykiai Lietuvoje 1926 − įvyko perversmas, kurio metu nuverstas prezidentas Kazys Grinius, įvestas autoritarinis Antano Smetonos režimas. 1964 − užbaigtos elektrifikuoti visų kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenvietės. Pasaulyje 546 − ostrogotų karalius Totila užėmė Romą, papirkęs bizantiečių garnizoną. 1961 − Indija užėmė Portugalijos valdytą Goa miestą. 1989 − per FOX televiziją parodytas pirmasis Simpsonų animacinio serialo epizodas. Keisti

Savaitės iniciatyva Jonas Paulius I (lot. Johannes Paulus I, tikrasis vardas Albino Luciani; 1912 m. spalio 17 d. – 1978 m. rugsėjo 28 d.) – 263-asis popiežius, katalikų bažnyčios vadovas. Išrinktas popiežiumi 1978 m. rugpjūčio 26 d. Mirė po 33 dienų, tokiu būdu papildydamas trumpiausiai valdžiusių popiežių sąrašą. Jonas Paulius I – tai pirmasis popiežius, gimęs XX amžiuje ir paskutinis, miręs XX amžiuje. Italijoje jis prisimenamas kaip „Il Papa del Sorriso“ (Dievo šypsena). Tuo tarpu žurnalas „Time“ bei kiti leidiniai dėl trumpo valdymo laikotarpio popiežių vadino „Rugsėjo popiežiumi“. Albino Luciani gimė 1912 m. spalio 17 d. Forno di Kanalėje, Beluno provincijoje, šiaurės Italijoje, daugiavaikėje neturtingoje šeimoje. Tėvas Giovanni Luciani (1872?–1952) buvo nepataisomu socialistu ir antiklerikalu, o motina Bortola Tancon (1879?–1948) buvo karštai tikinti katalikė. Būtent jo motina ir kunigas Filippo Carli turėjo daugiausia įtakos jaunojo Albino tikėjimui ir vėlesniam gyvenimui. Be būsimojo popiežiaus, šeimoje augo sūnūs Federico (1915–1916) ir Edoardo (1917–2008) bei sesuo Antonia (1920–2009). Kartu su jais gyveno dvi seserys iš tėvo pirmosios santuokos. Šios savaitės iniciatyva yra Popiežiai. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Gruodžio 15 d. Čilės prezidento rinkimus laimėjo griežtai dešiniųjų pažiūrų kandidatas José Antonio Kast, antrajame ture įveikęs centro kairės koalicijos kandidatę komunistę Jeanette Jara.[1] Gruodžio 14 d. Australijoje, Sidnėjaus Bondajaus paplūdimyje, vykstant Chanukos renginiui, per šaudynes žuvo mažiausiai 10 žmonių.[2] Gruodžio 13 d. Baltarusija paleido 123 politinius kalinius.[3] Gruodžio 11 d. Po antikorupcinių protestų atsistatydino Bulgarijos vyriausybė.[4] Gruodžio 10 d. Suimtas buvęs Bolivijos prezidentas Luis Arce.[5] Gruodžio 10 d. Kambodžos ir Tailando pasienyje atsinaujinus susirėmimams, evakuota apie pusė milijono žmonių.[6] Gruodžio 8 d. Paviešinti 2025 m. Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.[7] Gruodžio 7 d. Benine mėginta surengti karinį perversmą.[8] Gruodžio 6 d. Indijos naktiniame klube kilus gaisrui žuvo 25 žmonės.[9] Gruodžio 4 d. Izraelis smogė taikiniams Pietų Libane.[10] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti