Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Poznanės didžioji kunigaikštystė vok Großherzogtum Posen lenk Wielkie Księstwo Poznańskie Prūsijos karalystės pusiau aut
Poznanės didžioji kunigaikštystė
Poznanės didžioji kunigaikštystė (vok. Großherzogtum Posen, lenk. Wielkie Księstwo Poznańskie) – Prūsijos karalystės pusiau autonominė provincija, įkurta 1815 m. po Napoleono karų. Administracinis centras – Poznanė.
| Poznanės didžioji kunigaikštystė vok. Großherzogtum Posen lenk. Wielkie Księstwo Poznańskie | |||||
| Prūsijai pavaldi teritorija | |||||
| |||||
| |||||
| Poznanės didžiosios kunigaikštystės teritorija Prūsijos karalystėje | |||||
| Sostinė | Poznanė | ||||
| Kalbos | lenkų, vokiečių | ||||
| Valdymo forma | absoliutinė monarchija | ||||
| Didysis kunigaikštis | |||||
| 1815–1840 | Frydrichas Vilhelmas III | ||||
| 1840–1848 | Frydrichas Vilhelmas IV | ||||
| Gubernatorius | |||||
| 1815–1830 | Antanas Henrikas Radvila | ||||
| 1830–1841 | Eduard Heinrich Flottwell | ||||
| 1841–1848 | Adolf Heinrich von Arnim-Boitzenburg | ||||
| Era | XIX a. | ||||
| - Įkurta (Vienos kongresas) | 1815 m. birželio 9 d. | ||||
| - Didžiosios Lenkijos sukilimas | 1848 m. kovo 19 d. | ||||
| - Autonomija panaikinta | 1848 m. gruodžio 5 d. | ||||
| Gyventojai | |||||
| - 1848 | 1 350 000 | ||||
| Šiuo metu priklauso: | Lenkija | ||||
| Lenkijos istorija |
| Germanija |
| Slavų Germanija: |
| Baltieji chorvatai, Mozūrai, , Pamarėnai, , Lendai, |
| Lenkijos karalystė (Piastai) |
| Jogailaičiai |
| Abiejų Tautų Respublika |
| ATR padalijimai |
| Prūsijos karalystė |
| Varšuvos kunigaikštystė |
| Kongreso karalystė, Poznanės kunigaikštystė, Krokuva |
| Rusijos imperija () |
| Antroji Respublika |
| Trečiasis Reichas |
| Socialistinė Lenkija |
| Trečioji Respublika |
| Istoriniai regionai |
| Didžioji Lenkija, Mažoji Lenkija, Silezija, Galicija, Pomeranija, Pomerelija, Mazovija, Kujavija, Palenkė |
Ją sudarė teritorijos, kurias Prūsija aneksavo po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Pagal Vienos kongreso susitarimus provincija turėjo turėti tam tikrą autonomiją, tačiau iš tikrųjų ji buvo pavaldi Prūsijai. 1848 m. kovą Didžiojoje Lenkijoje prasidėjo sukilimas, tačiau gegužę jis buvo numalšintas, o Didžioji kunigaikštystė faktiškai panaikinta. 1849 m. vasario 9 d. teritorija oficialiai pervadinta į Poznanės provinciją.
Istorija
Istorinės aplinkybės
Iš pradžių ši teritorija priklausė Abiejų Tautų Respublikai, tačiau per padalijimus ją pamažu atėmė Prūsija. Per pirmąjį padalijimą 1772 m. Prūsija aneksavo tik Notecės apygardą – dalį palei Notecės upę. Likusią dalį pridėjo per antrąjį padalijimą 1793 m., tačiau per 1794 m. Kosciuškos sukilimą trumpam prarado valdžią.
Iš pradžių teritorija buvo administruojama kaip provincija. Lenkai buvo pagrindiniai Napoleono Bonaparto sąjungininkai Vidurio Europoje, dalyvavo 1806 m. ir tiekė karius jo kampanijoms. Prūsijai pralaimėjus Prancūzijai, 1807 m. Tilžės sutartimi buvo sukurta Varšuvos kunigaikštystė, kuriai priklausė teritorijos aplink Poznanę.
1815–1830 m.
Pagal Vienos kongresą, pradėtą vykdyti po Napoleono nuvertimo 1815 m., dalis Prūsijos teritorijos, atplėštos nuo ATR, atiteko Rusijos imperijai. Iš likusios dalies turėjo būti sukurta Poznanės didžioji kunigaikštystė, kuri turėjo būti nominaliai autonominė Hohencolernų dinastijos valdoma provincija su „laisvo lenkų tautos, kultūros ir kalbos vystymosi“ teisėmis ir nepriklausė Vokietijos sąjungai. Iš pradžių Didžiajai kunigaikštystei turėjo priklausyti Kulmas ir Torunė, tačiau Prūsija šio Vienos kongreso pažado nepaisė. Antanas Henrikas Radvila buvo paskirtas provincijos gubernatoriumi, tačiau faktiškai Prūsija administracinę valdžią regione suteikė provincijos aukštesniajam prezidentui prūsui .
Pirmaisiais provincijos gyvavimo metais Prūsijos pareigūnai sumažino lenkų galimybes įgyti išsilavinimą ir naudotis teismų sistema, o germanizaciją įvardijo kaip aukštesnės kultūros pranašumą prieš žemesnę. Po 1824 m. buvo paskubėta germanizuoti mokyklų sistemą, o vyriausybė atsisakė įsteigti lenkų universitetą Poznanėje. Lenkų politikai protestavo prieš šią politiką, buvo įkurta slapta patriotinė lenkų organizacija „Dalgininkų draugija“ (Towarzystwo Kosynierów). Į lenkų pasipriešinimo veiklą sureagavo Berlynas, kur vyko teismo procesas dėl Didžiosios kunigaikštystės lenkų ryšių su lenkais iš Rusijos valdomos Lenkijos Kongreso karalystės.
1830–1840 m.
1830–1831 m. sukilimą Kongresinėje Lenkijoje prieš Rusijos imperiją labai rėmė Poznanės Didžiosios kunigaikštystės lenkai. Vėliau Prūsijos administracija, vadovaujama gubernatoriaus Eduardo Heinricho Flotvelio, žinomo dėl savo antilenkiškų pažiūrų, įvedė griežtesnę represijų prieš lenkus sistemą. Prūsijos valdžia bandė išstumti lenkus iš administracijos, kad susilpnintų lenkų bajoriją, išpirkdama jos žemes, o po 1832 m. lenkų kalbos vaidmuo švietime buvo smarkiai slopinamas. Buvo panaikinta lenkų bajorų dominuojama žemės savivalda, vietoj jos Prūsijos valstybė skyrė komisarus. Vienuolynus ir jų turtą konfiskavo valdžia. Panaikinta gubernatoriaus (Statthalter) pareigybė. Vykdoma institucijų ir švietimo germanizacija, vokiečiai buvo siunčiami kolonizuoti teritorijos žemes.
1840–1846 m.
1840 m. rugsėjo 11 d. Prūsijos karalius surengė iš Poznanės atvykusiems deputatams. Grafas visų Poznanės didžiosios kunigaikštystės Seimo lenkų vardu pateikė skundą dėl 1815 m. suteiktoms garantijoms prieštaraujančių lenkų represijų ir diskriminacijos. Jis kaltino Prūsijos valdžią, kad ši pašalino lenkų kalbą iš valstybinių institucijų, teismų ir mokyklų, taip pat išbraukė Lenkijos istoriją iš mokyklinio mokymo ir vietoj ankstesnio pavadinimo „Poznanės didžioji kunigaikštystė“ įvedė pavadinimą „Poznanės provincija“. Jis taip pat kaltino valdžią, kad iš Didžiosios kunigaikštystės antspaudų ir emblemų ištrynė lenkų erelį ir kad lenkai buvo išvaryti iš pareigų, pakeičiant juos prūsais arba užsienyje gimusiais vokiečių tautybės asmenimis. Kai lenkų tautybės žemės savininkai parduodavo žemę, ją dažnai pirkdavo tam, kad perparduotų vokiečių tautybės kolonistams. Prūsijos karalius atmetė skundą; jis visiškai pritarė Lenkijos teritorijų germanizacijai, tačiau manė, kad tai reikia daryti kitais metodais, ir 1841 m. gegužę nusprendė paskirti Eduardą Heinrichą Flotvelį , kuriai priklausė didelės teritorijos, 1815 m. aneksuotos nuo , aukštesniuoju prezidentu. Didžiosios kunigaikštystės gubernatoriaus postas atiteko valstybės veikėjui Adolfui Heinrichui fon Arnimui-Boicenburgui.
1846 m. neramumai
Prieš 1848 m. provincijoje sustiprėjo represijos, buvo sustiprinta cenzūra, atvyko daugiau vokiečių tautybės kolonistų. Buvo surengtos didelės patriotinės demonstracijos, skirtos Lenkijos demokratinės draugijos nario atminimui. Jis buvo sužeistas, kai jį bandęs sulaikyti prūsų žandaras įsivėlė į muštynes. Tada Babinskis buvo suimtas, nuteistas mirties bausme ir sušaudytas Poznanėje. 1847 m. vasario mėn. įvykdytą viešą egzekuciją lydėjo viešas gedulas. Jo krauju permirkęs rūbai ir kiti daiktai buvo išdalyti kaip nacionalinės relikvijos. Policija persekiojo jo atminimui skirtų renginių dalyvius. Tuo pat metu augo lenkų ir vokiečių kaimo gyventojų tautinė savimonė. Du trečdaliai Didžiosios kunigaikštystės gyventojų (daugiausia centre, pietuose ir rytuose) save laikė lenkais, o trečdalis – vokiečiais. Reaguojant į Prūsijos valdžios vykdomą germanizacijos politiką ir represijas, stiprėjo antiprūsiškos nuotaikos, o revoliucinė organizacija „Plebėjų sąjunga“ (Związek Plebejuszy) įgavo vis didesnį mastą.
1848 m. Frankfurto parlamentas ir sukilimas
Per 1848 m. Tautų pavasarį bandė padalyti Poznanės didžiąją kunigaikštystę į dvi dalis: Poznanės provinciją, kuri būtų buvusi prijungta prie būsimos suvienytos Vokietijos, ir Gniezno provinciją, kuri būtų likusi už Vokietijos ribų, tačiau dėl lenkų parlamentarų protesto šie planai žlugo ir Didžiosios kunigaikštystės vientisumas buvo išsaugotas. 1848 m. kovo mėn. prasidėjo ginkluotas sukilimas prieš Prūsijos valdžią regione, tačiau gegužę buvo numalšintas. 1848 m. gruodžio 5 d. Prūsijos konstitucijoje Poznanės didžioji kunigaikštystė nebuvo paminėta ir oficialiai buvo laikoma panaikinta. 1849 m. vasario 9 d. Prūsijos administracija teritoriją pervadino į Poznanės provinciją. Nepaisant to, teritorija formaliai liko už Vokietijos ribų iki pat Vokietijos sąjungos iširimo ir Šiaurės Vokietijos sąjungos įkūrimo 1866 m., o Prūsijos karaliai iki pat Vokietijos imperatoriaus Vilhelmo II tebeturėjo Poznanės didžiojo kunigaikščio titulą.
Išnašos
- Historia. Encyklopedia Szkolna. Warszawa 1993. P. 670
- "Lands of Partitioned Poland 1795–1918" Piotr Stefan Wandycz Washington University Press 1974
- Historia 1789–1871 Page 255. Anna Radziwiłł and Wojciech Roszkowski.
- Historia 1789–1871 P. 278. Anna Radziwiłł, Wojciech Roszkowski.
Šaltiniai
- Robert Alvis, Religion and the Rise of Nationalism: A Profile of an East-Central European City, Syracuse 2005
- Gazeta Wielkiego Księstwa Poznańskiego
- Konstanty Kościnski, Przewodnik pod Poznaniu i Wielkim Księstwie Poznańskiem, Poznań 1909
- T. Dohnalowa, Z dziejów postępu technicznego w Wielkopolsce w pierwszej połowie XIX wieku, in: S.Kubiak, L.Trzeciakowski (ed.), Rola Wielkopolski w dziejach narodu polskiego
- F. Genzen, Z.Grot, F.Paprocki, Zabór pruski w Powstaniu Styczniowym. Materiały i dokumenty, Wrocław-Warszawa-Kraków 1968
- B. Grześ, Jerzy Kozłowski, A. Kramarski, Niemcy w Poznańskiem wobec polityki germanizacyjnej 1815–1920, Poznań 1976
- Witold Jakóbczyk, Przetrwać nad Wartą 1815–1914. Dzieje narodu i państwa polskiego, vol. III-55, Krajowa Agencja Wydawnicza, Warszawa 1989
- Witold Jakóbczyk, Studia nad dziejami Wielkopolski w XIX w., vol.I-III, Poznań 1951–1967
- Witold Jakóbczyk, Wielkopolanie XIX w., Poznań 1969
- Witold Jakóbczyk, Wielkopolska. Wybór źródeł, t. I 1815–1850, Wrocław 1952
- T. Klanowski, Germanizacja gimnazjów w Wielkim Księstwie Poznańskim i opór młodzieży polskiej w latach 1870–1814, Poznań 1962
- Czesław Łuczak, Życie społeczno-gospodarcze w Poznaniu 1815–1918, Poznań 1965
- K. Malinowski, X wieków Poznania, Poznań-Warszawa 1956
- Witold Molik, Kształtowanie się inteligencji wielkopolskiej w Wielkim Księstwie Poznańskim 1840–1870, Warszawa-Poznań 1979
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Poznanės didžioji kunigaikštystė, Kas yra Poznanės didžioji kunigaikštystė? Ką reiškia Poznanės didžioji kunigaikštystė?
Poznanes didzioji kunigaikstyste vok Grossherzogtum Posen lenk Wielkie Ksiestwo Poznanskie Prusijos karalystes pusiau autonomine provincija įkurta 1815 m po Napoleono karu Administracinis centras Poznane Poznanes didzioji kunigaikstyste vok Grossherzogtum Posen lenk Wielkie Ksiestwo PoznanskiePrusijai pavaldi teritorija 1815 1848 Veliava HerbasLocation of paprastas pav Poznanes didziosios kunigaikstystes teritorija Prusijos karalystejeSostine PoznaneKalbos lenku vokieciuValdymo forma absoliutine monarchijaDidysis kunigaikstis 1815 1840 Frydrichas Vilhelmas III 1840 1848 Frydrichas Vilhelmas IVGubernatorius 1815 1830 Antanas Henrikas Radvila 1830 1841 Eduard Heinrich Flottwell 1841 1848 Adolf Heinrich von Arnim BoitzenburgEra XIX a Įkurta Vienos kongresas 1815 m birzelio 9 d Didziosios Lenkijos sukilimas 1848 m kovo 19 d Autonomija panaikinta 1848 m gruodzio 5 d Gyventojai 1848 1 350 000 Siuo metu priklauso LenkijaLenkijos istorijaGermanijaSlavu Germanija Baltieji chorvatai Mozurai Pamarenai Lendai Lenkijos karalyste Piastai JogailaiciaiAbieju Tautu RespublikaATR padalijimaiPrusijos karalysteVarsuvos kunigaikstysteKongreso karalyste Poznanes kunigaikstyste KrokuvaRusijos imperija Antroji RespublikaTreciasis ReichasSocialistine LenkijaTrecioji RespublikaIstoriniai regionaiDidzioji Lenkija Mazoji Lenkija Silezija Galicija Pomeranija Pomerelija Mazovija Kujavija Palenke Ja sudare teritorijos kurias Prusija aneksavo po Abieju Tautu Respublikos padalijimu Pagal Vienos kongreso susitarimus provincija turejo tureti tam tikra autonomija taciau is tikruju ji buvo pavaldi Prusijai 1848 m kova Didziojoje Lenkijoje prasidejo sukilimas taciau geguze jis buvo numalsintas o Didzioji kunigaikstyste faktiskai panaikinta 1849 m vasario 9 d teritorija oficialiai pervadinta į Poznanes provincija IstorijaPoznanes senojo turgaus aikstes vaizdas 1838 m Istorines aplinkybes Is pradziu si teritorija priklause Abieju Tautu Respublikai taciau per padalijimus ja pamazu ateme Prusija Per pirmajį padalijima 1772 m Prusija aneksavo tik Noteces apygarda dalį palei Noteces upe Likusia dalį pridejo per antrajį padalijima 1793 m taciau per 1794 m Kosciuskos sukilima trumpam prarado valdzia Is pradziu teritorija buvo administruojama kaip provincija Lenkai buvo pagrindiniai Napoleono Bonaparto sajungininkai Vidurio Europoje dalyvavo 1806 m ir tieke karius jo kampanijoms Prusijai pralaimejus Prancuzijai 1807 m Tilzes sutartimi buvo sukurta Varsuvos kunigaikstyste kuriai priklause teritorijos aplink Poznane 1815 1830 m Pagal Vienos kongresa pradeta vykdyti po Napoleono nuvertimo 1815 m dalis Prusijos teritorijos atplestos nuo ATR atiteko Rusijos imperijai Is likusios dalies turejo buti sukurta Poznanes didzioji kunigaikstyste kuri turejo buti nominaliai autonomine Hohencolernu dinastijos valdoma provincija su laisvo lenku tautos kulturos ir kalbos vystymosi teisemis ir nepriklause Vokietijos sajungai Is pradziu Didziajai kunigaikstystei turejo priklausyti Kulmas ir Torune taciau Prusija sio Vienos kongreso pazado nepaise Antanas Henrikas Radvila buvo paskirtas provincijos gubernatoriumi taciau faktiskai Prusija administracine valdzia regione suteike provincijos aukstesniajam prezidentui prusui Pirmaisiais provincijos gyvavimo metais Prusijos pareigunai sumazino lenku galimybes įgyti issilavinima ir naudotis teismu sistema o germanizacija įvardijo kaip aukstesnes kulturos pranasuma pries zemesne Po 1824 m buvo paskubeta germanizuoti mokyklu sistema o vyriausybe atsisake įsteigti lenku universiteta Poznaneje Lenku politikai protestavo pries sia politika buvo įkurta slapta patriotine lenku organizacija Dalgininku draugija Towarzystwo Kosynierow Į lenku pasipriesinimo veikla sureagavo Berlynas kur vyko teismo procesas del Didziosios kunigaikstystes lenku rysiu su lenkais is Rusijos valdomos Lenkijos Kongreso karalystes 1830 1840 m 1830 1831 m sukilima Kongresineje Lenkijoje pries Rusijos imperija labai reme Poznanes Didziosios kunigaikstystes lenkai Veliau Prusijos administracija vadovaujama gubernatoriaus Eduardo Heinricho Flotvelio zinomo del savo antilenkisku paziuru įvede grieztesne represiju pries lenkus sistema Prusijos valdzia bande isstumti lenkus is administracijos kad susilpnintu lenku bajorija ispirkdama jos zemes o po 1832 m lenku kalbos vaidmuo svietime buvo smarkiai slopinamas Buvo panaikinta lenku bajoru dominuojama zemes savivalda vietoj jos Prusijos valstybe skyre komisarus Vienuolynus ir ju turta konfiskavo valdzia Panaikinta gubernatoriaus Statthalter pareigybe Vykdoma instituciju ir svietimo germanizacija vokieciai buvo siunciami kolonizuoti teritorijos zemes 1840 1846 m Eduardas Heinrichas Flotvelis kuris 1830 1841 m buvo provincijos gubernatorius ir garsejo antilenkiska politika 1840 m rugsejo 11 d Prusijos karalius surenge is Poznanes atvykusiems deputatams Grafas visu Poznanes didziosios kunigaikstystes Seimo lenku vardu pateike skunda del 1815 m suteiktoms garantijoms priestaraujanciu lenku represiju ir diskriminacijos Jis kaltino Prusijos valdzia kad si pasalino lenku kalba is valstybiniu instituciju teismu ir mokyklu taip pat isbrauke Lenkijos istorija is mokyklinio mokymo ir vietoj ankstesnio pavadinimo Poznanes didzioji kunigaikstyste įvede pavadinima Poznanes provincija Jis taip pat kaltino valdzia kad is Didziosios kunigaikstystes antspaudu ir emblemu istryne lenku erelį ir kad lenkai buvo isvaryti is pareigu pakeiciant juos prusais arba uzsienyje gimusiais vokieciu tautybes asmenimis Kai lenku tautybes zemes savininkai parduodavo zeme ja daznai pirkdavo tam kad perparduotu vokieciu tautybes kolonistams Prusijos karalius atmete skunda jis visiskai pritare Lenkijos teritoriju germanizacijai taciau mane kad tai reikia daryti kitais metodais ir 1841 m geguze nusprende paskirti Eduarda Heinricha Flotvelį kuriai priklause dideles teritorijos 1815 m aneksuotos nuo aukstesniuoju prezidentu Didziosios kunigaikstystes gubernatoriaus postas atiteko valstybes veikejui Adolfui Heinrichui fon Arnimui Boicenburgui 1846 m neramumai Pries 1848 m provincijoje sustiprejo represijos buvo sustiprinta cenzura atvyko daugiau vokieciu tautybes kolonistu Buvo surengtos dideles patriotines demonstracijos skirtos Lenkijos demokratines draugijos nario atminimui Jis buvo suzeistas kai jį bandes sulaikyti prusu zandaras įsivele į mustynes Tada Babinskis buvo suimtas nuteistas mirties bausme ir susaudytas Poznaneje 1847 m vasario men įvykdyta viesa egzekucija lydejo viesas gedulas Jo krauju permirkes rubai ir kiti daiktai buvo isdalyti kaip nacionalines relikvijos Policija persekiojo jo atminimui skirtu renginiu dalyvius Tuo pat metu augo lenku ir vokieciu kaimo gyventoju tautine savimone Du trecdaliai Didziosios kunigaikstystes gyventoju daugiausia centre pietuose ir rytuose save laike lenkais o trecdalis vokieciais Reaguojant į Prusijos valdzios vykdoma germanizacijos politika ir represijas stiprejo antiprusiskos nuotaikos o revoliucine organizacija Plebeju sajunga Zwiazek Plebejuszy įgavo vis didesnį masta 1848 m sukilimo Didziojoje Lenkijoje pralaimejimas tapo viena is pagrindiniu priezasciu del kuriu provincija buvo panaikinta Paveiksle vaizduojamas Miloslavo musis1848 m Frankfurto parlamentas ir sukilimas Pagrindinis straipsnis Didziosios Lenkijos sukilimas 1848 Per 1848 m Tautu pavasarį bande padalyti Poznanes didziaja kunigaikstyste į dvi dalis Poznanes provincija kuri butu buvusi prijungta prie busimos suvienytos Vokietijos ir Gniezno provincija kuri butu likusi uz Vokietijos ribu taciau del lenku parlamentaru protesto sie planai zlugo ir Didziosios kunigaikstystes vientisumas buvo issaugotas 1848 m kovo men prasidejo ginkluotas sukilimas pries Prusijos valdzia regione taciau geguze buvo numalsintas 1848 m gruodzio 5 d Prusijos konstitucijoje Poznanes didzioji kunigaikstyste nebuvo pamineta ir oficialiai buvo laikoma panaikinta 1849 m vasario 9 d Prusijos administracija teritorija pervadino į Poznanes provincija Nepaisant to teritorija formaliai liko uz Vokietijos ribu iki pat Vokietijos sajungos isirimo ir Siaures Vokietijos sajungos įkurimo 1866 m o Prusijos karaliai iki pat Vokietijos imperatoriaus Vilhelmo II tebeturejo Poznanes didziojo kunigaikscio titula IsnasosHistoria Encyklopedia Szkolna Warszawa 1993 P 670 Lands of Partitioned Poland 1795 1918 Piotr Stefan Wandycz Washington University Press 1974 Historia 1789 1871 Page 255 Anna Radziwill and Wojciech Roszkowski Historia 1789 1871 P 278 Anna Radziwill Wojciech Roszkowski SaltiniaiRobert Alvis Religion and the Rise of Nationalism A Profile of an East Central European City Syracuse 2005 Gazeta Wielkiego Ksiestwa Poznanskiego Konstanty Koscinski Przewodnik pod Poznaniu i Wielkim Ksiestwie Poznanskiem Poznan 1909 T Dohnalowa Z dziejow postepu technicznego w Wielkopolsce w pierwszej polowie XIX wieku in S Kubiak L Trzeciakowski ed Rola Wielkopolski w dziejach narodu polskiego F Genzen Z Grot F Paprocki Zabor pruski w Powstaniu Styczniowym Materialy i dokumenty Wroclaw Warszawa Krakow 1968 B Grzes Jerzy Kozlowski A Kramarski Niemcy w Poznanskiem wobec polityki germanizacyjnej 1815 1920 Poznan 1976 Witold Jakobczyk Przetrwac nad Warta 1815 1914 Dzieje narodu i panstwa polskiego vol III 55 Krajowa Agencja Wydawnicza Warszawa 1989 Witold Jakobczyk Studia nad dziejami Wielkopolski w XIX w vol I III Poznan 1951 1967 Witold Jakobczyk Wielkopolanie XIX w Poznan 1969 Witold Jakobczyk Wielkopolska Wybor zrodel t I 1815 1850 Wroclaw 1952 T Klanowski Germanizacja gimnazjow w Wielkim Ksiestwie Poznanskim i opor mlodziezy polskiej w latach 1870 1814 Poznan 1962 Czeslaw Luczak Zycie spoleczno gospodarcze w Poznaniu 1815 1918 Poznan 1965 K Malinowski X wiekow Poznania Poznan Warszawa 1956 Witold Molik Ksztaltowanie sie inteligencji wielkopolskiej w Wielkim Ksiestwie Poznanskim 1840 1870 Warszawa Poznan 1979 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu