Postpozicija

Postpozicija (lot. post- 'po' + lot. positio 'padėtis') – inversiškai (sukeistąja tvarka) pavartotas žodis, pavyzdžiui, pažyminys po pažymimojo žodžio (Tik plaka krūtinėj širdis geidulinga (P. Vaičiūnas) vietoj geidulinga širdis), žodžio vieta po kito su juo susijusio žodžio (Teka saulė) arba prie žodžio galo prijungtas formantas (kalba-si).Termino postpozicija reikšmė gali būti susiaurinta iki polinksnio reikšmės (Tavo dėka). Priešingas reiškinys postpozicijai – prepozicija.

Inversija susijusi su žodžių tvarka (sintakse), kuri gali priklausyti nuo aktualiosios sakinio skaidos. Aktualiojoje sakinio skaidoje į antrą vietą nukeliama nauja informacija (rema): Namą nupirko tėvas (norint pabrėžti, kad nupirko tėvas, o ne kas kitas). Šiame pavyzdyje daiktavardis tėvas yra postpozicija veiksmažodžio nupirko atžvilgiu. Stilistiniais sumetimais inversija dažna poezijoje, pavyzdžiui, dėl rimo ir emocinio vertinimo: Kas tą vietelę aplankys,/ Tai rankai ačiū pasakys (Maironis), plg. sakinį be inversijos Kas aplankys tą vietelę, pasakys tai rankai ačiū. Taip pat ir be inversijos bet kuris po kito, su juo susijusio einantis žodis rodo postpozicinę vartoseną: Tai sesers sodas (daiktavardis sodas yra postpozicija daiktavardžio sesers atžvilgiu).

Trečiasis postpozicijos atvejis yra morfologinis. Baltų kalbose prie vardažodžio galo gali priaugti polinksniai. Iš polinksnių *nā (> -n) 'link', *pie (> -p(i) 'prie', *en (> -e) 'į', priaugusių prie linksnių, buvo sudaryti rytų baltų postpoziciniai vietininkai: liet. oran 'į orą, į lauką', sen. latv. āran 'į lauką' (iliatyvas), sen. liet. namop(i) 'namo, į namus', latv. augšup 'aukštyn' (aliatyvas), sen. liet. namiep(i) 'namie, namuose' (adesyvas), liet. rankoje (inesyvas). Prie žodžio galo baltų kalbose priauga ir dalelytės (liet. nešuo-si, latv. neso-s 'dumiu, nešuosi', liet. ar-gi, liet. jei-gu, latv. ne-dz …, ne-dz… 'nei…, nei…', latv. je-b 'arba'),skaitvardžiai (liet. mu-du, mu-dvi, ju-du, ju-dvi, juo-du, jie-dvi), įvardžiai (liet. ir latv. balta-jam, balta-jai).

Išnašos

1. „Postpozicija reikšmė“. lietuviuzodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2025-10-09.
2. V. Ambrazas (2018-08-29) [2010-12-06]. „Postpozicija“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-10-09.
3. V. Ambrazas (2022-01-25) [2018-08-27]. „Polinksnis“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-10-09.
4. MELC (2018-09-06) [2011-06-06]. T. Paulauskytė (red.). „Prepozicija“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-10-09.
5. V. Ambrazas (2018-06-12) [2001-12-10]. T. Paulauskytė (red.). „aktualioji sakinio skaida“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-10-09.
6. V. Ambrazas (2021-03-10) [2018-08-24]. „Inversija“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-10-09.
7. „Sakinių klasifikacija: vientisinis sakinys“. lietuviukalbairliteratura.lt. Nuoroda tikrinta 2025-10-09.
8. Zinkevičius, Zigmas (1980). Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas. I t. Vilnius: „Mokslas“. pp. 253–264.
9. Zinkevičius, Zigmas (1981). Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža. II t. Vilnius: „Mokslas“. pp. 194–198.