Portugalijos Gvinėja taip pat Gvinėja arba Gvinėjos užjūrio provincija Portugalijos nuo nuo 1446 m kontroliuotos sritys
Portugalijos Gvinėja

Portugalijos Gvinėja (taip pat Gvinėja arba Gvinėjos užjūrio provincija) – Portugalijos nuo nuo 1446 m. kontroliuotos sritys Vakarų Afrikoje (istoriniame Gvinėjos regione). Nuo XIX a. iki 1974 m. rugsėjo 10 d. šis terminas buvo taikomas tik dabartinės Bisau Gvinėjos teritorijai.
Guiné Portuguesa Portugalijos Gvinėja | |||||
Portugalijos kolonija | |||||
| |||||
| |||||
Sostinė | Bisau (Kašeu (1558-1697)) | ||||
Valdymo forma | kolonija | ||||
Era | Imperializmas | ||||
- Įkūrimas | 1474 m., 1474 | ||||
- Nepriklausomybė | 1974 m. rugsėjo 10 d. | ||||
Istorija
Portugalijos interesai iki XIX a.
Nors Portugalijos karalystė į Vakarinės Afrikos pakrantes pretendavo jau prieš ketverius metus, portugalų keliautojas apiplaukė Vakarų Afrikos pakrantę ir Gvinėją pasiekė apie 1450 m., ieškodamas aukso, kitų vertingų prekių, kurios pamažu pasiekdavo Europą sausumos (Transsacharinės prekybos) keliais ir pirmojoje XV amžiaus pusėje.
Iš pradžių svarbiausios portugalų interesų teritorija buvo Senegambija, kurią XV–XVI a. kontroliavo galinga Malio imperija, o vėliau kontrolę perėmė vietos valstybės Kaabu, Džolofas. Portugalijos Gvinėja buvo Sahelio imperijos dalimi, vietinės ir gentys prekiavo druska ir augino ryžius. Taip pat portugalai plėtė savo įtaką galingose vietinėse karalystėse palei Benino įlanką. Ašančiai naudojosi savo kariniu pranašumu ir siuntė vergus į pakrantės fortus, kuriuos pirmiausia įkūrė portugalai po 1480 m.
Stiprėjant vergų prekybai, prekybos tinklas greitai išplito toli į Sahelį: mosiai nukreipė senąjį prekybos kelią vergais iš Viduržemio jūros pakrantės į Aukso krantą. Apie 1600 m., padedant vietinėms gentims, portugalai ir daugelis kitų Europos valstybių, įskaitant Prancūziją, Britaniją ir Švediją, pradėjo plačią prekybą vergais palei visą Vakarų Afrikos pakrantę.
Tai stiprino Europos šalių tarpusavio konkurenciją. Per XVII–XVIII a. Portugalija neteko beveik visų savo tvirtovių Aukso krante ir Benino įlankoje.
Portugalijos Gvinėja nuo XIX a.
Gvinėjos vietiniai valdovai, kurie pelnėsi iš prekybos vergais, nebuvo suinteresuoti leisti europiečiams išplėsti įtaką toliau nei jų įtvirtinti fortai palei pakrantę. Dėl to XIX a. portugalai Gvinėjoje praktiškai valdė tik Bisau ir Kašeu uostus Senegambijoje. Trumpai su portugalais bandė konkuruoti britai, kurie pakrantės saloje Bolama buvo pasistatę fortą. XIX a. portugalai jau pakankamai gerai jautėsi Bisau ir galėjo pretenduoti į aplinkinę pakrantę. XIX–XX a. sandūroje jie užėmė istorinį Kaabu regioną ir paskelbė savo specialia teritorija. Ši kolonija tapo Bisau Gvinėjos pradžia, bet ji valdė ir dalį dabartinio pietų Senegalo.
XX a. Portugalijos Gvinėja neteko šiaurinės dalies (Kasamansos), kuri perėjo Prancūzijai (dabar sudaro pietinę Senegalo dalį). 1974 m. likusi Portugalijos Gvinėja iškovojo nepriklausomybę kaip Bisau Gvinėja.
Nuorodos
- Edward Brynn, Slavery in the Sahel Archyvuota kopija 2013-01-28 iš Wayback Machine projekto.,
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Portugalijos Gvinėja, Kas yra Portugalijos Gvinėja? Ką reiškia Portugalijos Gvinėja?
Portugalijos Gvineja taip pat Gvineja arba Gvinejos uzjurio provincija Portugalijos nuo nuo 1446 m kontroliuotos sritys Vakaru Afrikoje istoriniame Gvinejos regione Nuo XIX a iki 1974 m rugsejo 10 d sis terminas buvo taikomas tik dabartines Bisau Gvinejos teritorijai Guine Portuguesa Portugalijos GvinejaPortugalijos kolonija 1474 1974 VeliavaLocation of Portugalijos GvinejaSostine Bisau Kaseu 1558 1697 Valdymo forma kolonijaEra Imperializmas Įkurimas 1474 m 1474 Nepriklausomybe 1974 m rugsejo 10 d IstorijaPortugalu prekiavusios vergais ir kitomis prekemis palei Gvinejos pakrante nuo XV a veliava Portugalijos interesai iki XIX a Nors Portugalijos karalyste į Vakarines Afrikos pakrantes pretendavo jau pries ketverius metus portugalu keliautojas apiplauke Vakaru Afrikos pakrante ir Gvineja pasieke apie 1450 m ieskodamas aukso kitu vertingu prekiu kurios pamazu pasiekdavo Europa sausumos Transsacharines prekybos keliais ir pirmojoje XV amziaus puseje Is pradziu svarbiausios portugalu interesu teritorija buvo Senegambija kuria XV XVI a kontroliavo galinga Malio imperija o veliau kontrole pereme vietos valstybes Kaabu Dzolofas Portugalijos Gvineja buvo Sahelio imperijos dalimi vietines ir gentys prekiavo druska ir augino ryzius Taip pat portugalai plete savo įtaka galingose vietinese karalystese palei Benino įlanka Asanciai naudojosi savo kariniu pranasumu ir siunte vergus į pakrantes fortus kuriuos pirmiausia įkure portugalai po 1480 m Stiprejant vergu prekybai prekybos tinklas greitai isplito toli į Sahelį mosiai nukreipe senajį prekybos kelia vergais is Vidurzemio juros pakrantes į Aukso kranta Apie 1600 m padedant vietinems gentims portugalai ir daugelis kitu Europos valstybiu įskaitant Prancuzija Britanija ir Svedija pradejo placia prekyba vergais palei visa Vakaru Afrikos pakrante Tai stiprino Europos saliu tarpusavio konkurencija Per XVII XVIII a Portugalija neteko beveik visu savo tvirtoviu Aukso krante ir Benino įlankoje Portugalijos Gvineja nuo XIX a Gvinejos vietiniai valdovai kurie pelnesi is prekybos vergais nebuvo suinteresuoti leisti europieciams isplesti įtaka toliau nei ju įtvirtinti fortai palei pakrante Del to XIX a portugalai Gvinejoje praktiskai valde tik Bisau ir Kaseu uostus Senegambijoje Trumpai su portugalais bande konkuruoti britai kurie pakrantes saloje Bolama buvo pasistate forta XIX a portugalai jau pakankamai gerai jautesi Bisau ir galejo pretenduoti į aplinkine pakrante XIX XX a sanduroje jie uzeme istorinį Kaabu regiona ir paskelbe savo specialia teritorija Si kolonija tapo Bisau Gvinejos pradzia bet ji valde ir dalį dabartinio pietu Senegalo XX a Portugalijos Gvineja neteko siaurines dalies Kasamansos kuri perejo Prancuzijai dabar sudaro pietine Senegalo dalį 1974 m likusi Portugalijos Gvineja iskovojo nepriklausomybe kaip Bisau Gvineja NuorodosEdward Brynn Slavery in the Sahel Archyvuota kopija 2013 01 28 is Wayback Machine projekto