Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ponpėja angl Pohnpei Ponapės kalba Pohnpei virš akmens altoriaus seniau vadinta Ponape sala didžiausia Mikronezijos Fede
Ponpėjiečiai
Ponpėja (angl. Pohnpei, Ponapės kalba: Pohnpei, „virš akmens altoriaus“), seniau vadinta Ponape – sala, didžiausia Mikronezijos Federacijos (MFV) Ponpėjos valstijos salų. Ji yra Seniavino salose, kurios yra dalis Karolinų salyno.
Ponpėjoje yra MFV sostinė Palikyras. Didžiausias salos miestas - Kolonija.
Geografija
Ponpėjos sala yra didžiausia, aukščiausia, daugiausiai apgyvendinta ir labiausiai išvystyta MFV sala. Ji užima 334 km2, ir joje 2020 m. gyveno 36,832 gyventojų. Aukščiausias salos taškas (782 m) kartu yra ir aukščiausias Mikronezijos Federacijos kalnas.
Salą supa koralų žiedas. Žiedinėje lagūnoje įsiterpę nedidelės salelės, tokios kaip Sokesas, , , ir kitos. Prie Temveno salos prisiglaudęs senovinis Nan Madolio kompleksas.
Ponpėja yra viena iš drėgniausių pasaulio vietų su užfiksuotu metiniu kritulių kiekių kiekvienais metais viršijančiu 7600 mm tam tikrose kalnuotose vietovėse.
Sala yra turtinga savo biologine įvairove. Ponpėja yra kelių paukščių rūšių, įskaitant keturias endemines rūšis, gimtinė. Manoma, kad penktoji rūšis, Ponpėjos varnėnas, neseniai išnyko.
Istorija
| Mikronezijos istorija |
| Malajų-polineziečių migracija |
| Ikikolonijinis laikotarpis: |
| Rai pinigai, Nan Madolis, , |
| Saudelerai, |
| Ispanijos Rytų Indija |
| Vokietijos Naujoji Gvinėja |
| Japonijos imperija (PRVM) |
| JAV (TTPI) |
| Dabartiniai politiniai vienetai: |
| Mikronezijos Federacinės Valstijos, , , Maršalo Salos, Nauru, , Palau, |
| Didžiosios salos: |
| Marianų salos, Babeltuapas, Japas, Čiukas, Ponpėja, Kosraė |
Nuo senovės Ponpėjos sala vystėsi ganėtinai izoliuotai. Ji - viena iš nedaugelio salų Mikronezijoje, kur iki kolonizacijos susiformavo centralizuoti politiniai dariniai.
Ankščiausias salos laikotarpis įvardijamas kaip Mwehin Kawa ("Statymo laikai") arba Mwehin Aramas ("Apgyvendinimo laikai"). Seniausi gyventojai buvo Lapita kultūros žmonės, kurie į salą atsikėlė iš Melanezijos, greičiausiai Vanuatu arba Saliamono Salų. Į Ponpėją jie migravo iš Kosraės ir atsinešė mikronezinę kalbą. Dėl salos izoliacijos ilgainiui išsivystė atskira Ponpėjos kalba. Taip susiformavo salos gyventojai ponpėjiečiai.
Nuo XII a. prasidėjęs laikotarpis vadinamas Saudeleurų laikotarpiu (Mwehin Sau Deleur). Apie jį pasakojamos legendos, kad iš tolimo krašto leistu laivu atplaukė broliai, kurie ieškojo kur pastatyti šventvietę žemdirbystės dievui. Išsilaipinę į Ponpėjos krantą, jie ėmė statyti Nan Madolio kompleksą. Jie pradėjo Saudelerų dinastiją, o šis dirbtinių salų archipelagas tapo valdovų rūmais, kulto ir laidojimo centru. Tuo metu sala buvo padalinta į tris administracinius vienetus
Saudelerų laikais Ponpėjos sala buvo padalinta į tris vienetus, iš kurių buvo renkami mokesčiai. Malenkopwale (dabar Madolenimas) užėmė rytinę salos dalį, arčiausiai Nan Madolio ir dalinosi į 7 dalis: Wenik Peidi, Wenik Peidak, Enimwahn, Lehdau, Senipehn, Lepinsed ir Deleur. Vakarinėje salos dalyje buvo Kohpwahleng (dabar Kičis) susidedantis iš 4 dalių: Onohnleng, Kepihleng, Lehnpwel, ir Anto atolo. Pwahpwahlik (dabar Sokesas, ir U) užėmė šiaurinę salos dalį, ir ją sudarė Palikiras, Sokesas, Tipwen Dongalap, Kahmar, Nan Mair ir Pakino atolas.
XVII a. pradžioje į Ponpėją įsiveržė iš Kosraės salos. Jis nuvertė Saudelerų dinastiją. Saloje nebeliko centralizuotos valdžios. Nusistovėjo jos padalinimas į penkias dalis (Madolenimas, Kičis, Sokesas, Nečas ir U), valdomas genčių vadų Nahnmwarki. Todėl laikotarpis vadinamas Mwehin Nahnmwarki ("Vadų laikai") Penkios dalys buvo skirstomos į gyvenvietes kousapw, o šios - į sodybas peliensapw.
Pirmasis europietis pamatęs Ponpėjos salą buvo 1529 m., tačiau jis neišsilaipino, tik davė pavadinimą šiai salų grupei Los Pintados ("Išmargintieji", nes gyventojai gausiai tatuiravo kūną). Pirmieji salą detaliau tyrinėje buvo rusų keliautojai 1828 m., atplaukę laivu Seniavinas (rus. Сенявин), dėl ko Ponpėja ir gretimi atolai pavadinti Seniavino salomis. Jie negalėjo išsilaipinti saloje dėl agresyviai nusiteikusių gyventojų, tačiau paliko nemažai duomenų apie ją, pirmą kartą paminėjo Nan Madolio griuvėsius.
1886 m. Ispanija pareiškė teises į salą ir Meseniengo kaimelio vietoje pradėjo statyti naują miestą Santiago de la Ascensión (dab. Kolonija). Išdygo bažnyčia, mokykla ir tvirtovė, o kapucinų vienuoliai atsiųsti iš Manilos plėsti krikščionybės.
1899 m. salą kartu su dauguma Mikronezijos salų iš Ispanijos nusipirko Vokietijos imperija, kuri salą prijungė prie Nausios Gvinėjos kolonijos. Vokiečiai Ponpėjoje pradėjo įvairias reformas. Buvo apribota genčių vadų valdžia, sukurta privati nuosavybė. Gyventojai buvo verčiami mokėti mokesčius valstybei ir atlikti 15 dienų per metus prievolę: gerinti salos infrastruktūrą. Tai sukėlė nepasitenkinimą, kuris 1910 m. virto . Jis žiauriai numalšintas sušaudant 15 sukilėlių, ir kelis šimtus jų ištremiant į Babeltuapą.
1919 m. sala priskirta Pietų Ramiojo vandenyno mandatui, kurį administravo Japonija. Kolonijos miestas Ponpėjoje tapo vienos iš 6 valstijų administraciniu centru, dėl ko galėjo augti. 1947 m. sala atiteko Ramiojo vandenyno salų globojamajai teritorijai, kurį administravo JAV. 1979 m. Mikrinezijos Federacinėms Valstijoms paskelbus nepriklausomybę nuo JAV, Ponpėja tapo svarbiausia valstybės sala, o Kolonija - jos sostine. 1989 m. sostinė perkelta į naujai pastatytą miestelį Palikirą.
Demografija
Vokiečių laikais saloje atlikti pirmieji gyventojų surašymai. 1911/12 m. saloje gyveno 3190 ponpėjiečių, 585 mikroneziečių iš kitų salų, ir 279 melaneziečių. 1947 m. saloje buvo 5628 gyventojų, iš kurių 4451 ponpėjiečiai.
Šiuo metu Ponpėjos saloje gyvena ~34 000 žmonių. Daugumą gyventojų sudaro etniniai ponpėjiečiai. Bet per daugiau nei šimtmetį trukusią Ponpėjos okupaciją čia susidarė tikras MFV tautų kratinys iš austroazijiečių, japonų, vokiečių, ispanų, čamorų, filipiniečių, amerikiečių, australų ir europiečių tautų. Ponpėja turinti didžiausią etninę įvairovę Mikronezijos sala. Taip didžia dalimi yra dėl to, kad čia koncentrojasi centrinės valdžios pastatai, kurie įdarbina šimtus žmonių iš kitų MFV valstijų, turinčių skirtingą etninę ir kultūrinę kilmę.
Šaltiniai
- tariant n, ji nesusilieja su p ir nevirsta m
- Nature Conservancy Magazine February / March 2015 page 36
- Hanlon, David L (1988). Upon a Stone Altar: A History of the Island of Pohnpei to 1890. Pacific Islands Monograph. Vol. 5. University of Hawaii Press. pp. 13–25. ISBN 0-8248-1124-0.
- Riesenberg, Saul H (1968). The Native Polity of Ponape. Contributions to Anthropology. Vol. 10. Smithsonian Institution Press. pp. 38, 51. ISBN 9780598442437.
- Hanlon, David L (1988). Upon a Stone Altar: A History of the Island of Pohnpei to 1890. Pacific Islands Monograph. Vol. 5. University of Hawaii Press. pp. 13–25. ISBN 0-8248-1124-0.
- Petersen, Glenn (1990). "Isokelekel". Lost in the Weeds: Theme and Variation in Pohnpei Political Mythology (PDF). Occasional Papers. Center for Pacific Islands Studies, School of Hawaiian, Asian & Pacific Studies, University of Hawaiʻi at Mānoa. pp. 34 et seq. hdl:10125/15545.
- Brand, Donald D., The Pacific Basin: A History of its Geographical Explorations, The American Geographical Society, New York, 1967, p.137
- Riesenberg, Saul H (1968). The Native Polity of Ponape. Contributions to Anthropology. Vol. 10. Smithsonian Institution Press. pp. 38, 51. ISBN 9780598442437.
- Riesenberg, Saul H (1968). The Native Polity of Ponape. Contributions to Anthropology. Vol. 10. Smithsonian Institution Press. pp. 38, 51. ISBN 9780598442437.
Nuorodos
- Svetainė apie Ponapę Archyvuota kopija 2014-12-18 iš Wayback Machine projekto.
- Kelionė po Ponapę Archyvuota kopija 2009-03-28 iš Wayback Machine projekto.
- MFV lankytojų svetainė (Skyrius apie Ponapę) Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- Mikronezijos gamtosaugos fondas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ponpėjiečiai, Kas yra Ponpėjiečiai? Ką reiškia Ponpėjiečiai?
Ponpeja angl Pohnpei Ponapes kalba Pohnpei virs akmens altoriaus seniau vadinta Ponape sala didziausia Mikronezijos Federacijos MFV Ponpejos valstijos salu Ji yra Seniavino salose kurios yra dalis Karolinu salyno Detalus Ponapes zemelapis Ponpejoje yra MFV sostine Palikyras Didziausias salos miestas Kolonija GeografijaDidziausias salos miestas Kolonija Ponpejos sala yra didziausia auksciausia daugiausiai apgyvendinta ir labiausiai isvystyta MFV sala Ji uzima 334 km2 ir joje 2020 m gyveno 36 832 gyventoju Auksciausias salos taskas 782 m kartu yra ir auksciausias Mikronezijos Federacijos kalnas Sala supa koralu ziedas Ziedineje lagunoje įsiterpe nedideles saleles tokios kaip Sokesas ir kitos Prie Temveno salos prisiglaudes senovinis Nan Madolio kompleksas Ponpeja yra viena is dregniausiu pasaulio vietu su uzfiksuotu metiniu krituliu kiekiu kiekvienais metais virsijanciu 7600 mm tam tikrose kalnuotose vietovese Sala yra turtinga savo biologine įvairove Ponpeja yra keliu pauksciu rusiu įskaitant keturias endemines rusis gimtine Manoma kad penktoji rusis Ponpejos varnenas neseniai isnyko IstorijaMikronezijos istorijaMalaju polinezieciu migracijaIkikolonijinis laikotarpis Rai pinigai Nan Madolis Saudelerai Ispanijos Rytu IndijaVokietijos Naujoji GvinejaJaponijos imperija PRVM JAV TTPI Dabartiniai politiniai vienetai Mikronezijos Federacines Valstijos Marsalo Salos Nauru Palau Didziosios salos Marianu salos Babeltuapas Japas Ciukas Ponpeja Kosrae Nuo senoves Ponpejos sala vystesi ganetinai izoliuotai Ji viena is nedaugelio salu Mikronezijoje kur iki kolonizacijos susiformavo centralizuoti politiniai dariniai Anksciausias salos laikotarpis įvardijamas kaip Mwehin Kawa Statymo laikai arba Mwehin Aramas Apgyvendinimo laikai Seniausi gyventojai buvo Lapita kulturos zmones kurie į sala atsikele is Melanezijos greiciausiai Vanuatu arba Saliamono Salu Į Ponpeja jie migravo is Kosraes ir atsinese mikronezine kalba Del salos izoliacijos ilgainiui issivyste atskira Ponpejos kalba Taip susiformavo salos gyventojai ponpejieciai Nuo XII a prasidejes laikotarpis vadinamas Saudeleuru laikotarpiu Mwehin Sau Deleur Apie jį pasakojamos legendos kad is tolimo krasto leistu laivu atplauke broliai kurie ieskojo kur pastatyti sventviete zemdirbystes dievui Issilaipine į Ponpejos kranta jie eme statyti Nan Madolio kompleksa Jie pradejo Saudeleru dinastija o sis dirbtiniu salu archipelagas tapo valdovu rumais kulto ir laidojimo centru Tuo metu sala buvo padalinta į tris administracinius vienetus Saudeleru laikais Ponpejos sala buvo padalinta į tris vienetus is kuriu buvo renkami mokesciai Malenkopwale dabar Madolenimas uzeme rytine salos dalį arciausiai Nan Madolio ir dalinosi į 7 dalis Wenik Peidi Wenik Peidak Enimwahn Lehdau Senipehn Lepinsed ir Deleur Vakarineje salos dalyje buvo Kohpwahleng dabar Kicis susidedantis is 4 daliu Onohnleng Kepihleng Lehnpwel ir Anto atolo Pwahpwahlik dabar Sokesas ir U uzeme siaurine salos dalį ir ja sudare Palikiras Sokesas Tipwen Dongalap Kahmar Nan Mair ir Pakino atolas Ponapes genciu teritorijos XVII a pradzioje į Ponpeja įsiverze is Kosraes salos Jis nuverte Saudeleru dinastija Saloje nebeliko centralizuotos valdzios Nusistovejo jos padalinimas į penkias dalis Madolenimas Kicis Sokesas Necas ir U valdomas genciu vadu Nahnmwarki Todel laikotarpis vadinamas Mwehin Nahnmwarki Vadu laikai Penkios dalys buvo skirstomos į gyvenvietes kousapw o sios į sodybas peliensapw Ispanu siena senosios ispanu statytos tvirtoves liekanos Pirmasis europietis pamates Ponpejos sala buvo 1529 m taciau jis neissilaipino tik dave pavadinima siai salu grupei Los Pintados Ismargintieji nes gyventojai gausiai tatuiravo kuna Pirmieji sala detaliau tyrineje buvo rusu keliautojai 1828 m atplauke laivu Seniavinas rus Senyavin del ko Ponpeja ir gretimi atolai pavadinti Seniavino salomis Jie negalejo issilaipinti saloje del agresyviai nusiteikusiu gyventoju taciau paliko nemazai duomenu apie ja pirma karta paminejo Nan Madolio griuvesius 1886 m Ispanija pareiske teises į sala ir Meseniengo kaimelio vietoje pradejo statyti nauja miesta Santiago de la Ascension dab Kolonija Isdygo baznycia mokykla ir tvirtove o kapucinu vienuoliai atsiusti is Manilos plesti krikscionybes 1899 m sala kartu su dauguma Mikronezijos salu is Ispanijos nusipirko Vokietijos imperija kuri sala prijunge prie Nausios Gvinejos kolonijos Vokieciai Ponpejoje pradejo įvairias reformas Buvo apribota genciu vadu valdzia sukurta privati nuosavybe Gyventojai buvo verciami moketi mokescius valstybei ir atlikti 15 dienu per metus prievole gerinti salos infrastruktura Tai sukele nepasitenkinima kuris 1910 m virto Jis ziauriai numalsintas susaudant 15 sukileliu ir kelis simtus ju istremiant į Babeltuapa 1919 m sala priskirta Pietu Ramiojo vandenyno mandatui kurį administravo Japonija Kolonijos miestas Ponpejoje tapo vienos is 6 valstiju administraciniu centru del ko galejo augti 1947 m sala atiteko Ramiojo vandenyno salu globojamajai teritorijai kurį administravo JAV 1979 m Mikrinezijos Federacinems Valstijoms paskelbus nepriklausomybe nuo JAV Ponpeja tapo svarbiausia valstybes sala o Kolonija jos sostine 1989 m sostine perkelta į naujai pastatyta miestelį Palikira DemografijaVokieciu laikais saloje atlikti pirmieji gyventoju surasymai 1911 12 m saloje gyveno 3190 ponpejieciu 585 mikronezieciu is kitu salu ir 279 melanezieciu 1947 m saloje buvo 5628 gyventoju is kuriu 4451 ponpejieciai Siuo metu Ponpejos saloje gyvena 34 000 zmoniu Dauguma gyventoju sudaro etniniai ponpejieciai Bet per daugiau nei simtmetį trukusia Ponpejos okupacija cia susidare tikras MFV tautu kratinys is austroazijieciu japonu vokieciu ispanu camoru filipinieciu amerikieciu australu ir europieciu tautu Ponpeja turinti didziausia etnine įvairove Mikronezijos sala Taip didzia dalimi yra del to kad cia koncentrojasi centrines valdzios pastatai kurie įdarbina simtus zmoniu is kitu MFV valstiju turinciu skirtinga etnine ir kulturine kilme Saltiniaitariant n ji nesusilieja su p ir nevirsta m Nature Conservancy Magazine February March 2015 page 36 Hanlon David L 1988 Upon a Stone Altar A History of the Island of Pohnpei to 1890 Pacific Islands Monograph Vol 5 University of Hawaii Press pp 13 25 ISBN 0 8248 1124 0 Riesenberg Saul H 1968 The Native Polity of Ponape Contributions to Anthropology Vol 10 Smithsonian Institution Press pp 38 51 ISBN 9780598442437 Hanlon David L 1988 Upon a Stone Altar A History of the Island of Pohnpei to 1890 Pacific Islands Monograph Vol 5 University of Hawaii Press pp 13 25 ISBN 0 8248 1124 0 Petersen Glenn 1990 Isokelekel Lost in the Weeds Theme and Variation in Pohnpei Political Mythology PDF Occasional Papers Center for Pacific Islands Studies School of Hawaiian Asian amp Pacific Studies University of Hawaiʻi at Manoa pp 34 et seq hdl 10125 15545 Brand Donald D The Pacific Basin A History of its Geographical Explorations The American Geographical Society New York 1967 p 137 Riesenberg Saul H 1968 The Native Polity of Ponape Contributions to Anthropology Vol 10 Smithsonian Institution Press pp 38 51 ISBN 9780598442437 Riesenberg Saul H 1968 The Native Polity of Ponape Contributions to Anthropology Vol 10 Smithsonian Institution Press pp 38 51 ISBN 9780598442437 NuorodosSvetaine apie Ponape Archyvuota kopija 2014 12 18 is Wayback Machine projekto Kelione po Ponape Archyvuota kopija 2009 03 28 is Wayback Machine projekto MFV lankytoju svetaine Skyrius apie Ponape Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto Mikronezijos gamtosaugos fondas 6 51 s pl 158 13 r ilg 6 850 s pl 158 217 r ilg 6 850 158 217