Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Politinis realizmas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Politinis realizmas – politologijos kryptis ir viena iš pagrindinių tarptautinių santykių paradigmų.
Teoriniai pagrindai
Realizmas remiasi dviem pagrindinėmis prielaidomis. Pirma, valstybės suprantamos kaip monolitiniai blokai, o vidaus politika nedaro jokio poveikio užsienio politikai. „Realistų“ supratimu žmogus yra veikiamas normos ir realybės, kūrybinių ir griaunamųjų laisvės įgyvendinimo priemonių prieštaravimų. Iš šių prieštaravimų gimsta baimė, o iš baimės bandymas užsitikrinti saugumą per valdžią.
Antra, „realistai“ mano, kad valstybės yra nuolatinėje išgyvenimo kovoje tarpusavyje ir jų užsienio politika išskirtinai yra lemiama tos kovos. Tarptautinė sistema yra anarchiška ir negali sukurti ilgalaikių galios struktūrų. Pagrindinis valstybės tikslas yra jos pačios išgyvenimas, o tai geriausiai galima garantuoti valstybę darant galingesne nei kitos (potencialūs priešininkai). Dėl to valstybės siekia didinti savo galią, kurios pagrindiniai kintamieji yra valstybės teritorijos dydis (kai kurie autoriai nurodo ir apgyvendinimo būtinumą), ekonominė ir karinė jėga. K. Waltz teigia, kad valstybės tarptautinėje sistemoje siekia pirmiausia išlikimo, o jį garantavus, konkurentabilumo iki įmanomo didžiausio dominavimo. Kadangi valstybės yra visiškai priklausomos nuo savo išteklių ginant savo interesus, todėl jų vykdoma užsienio politika plačiąja prasme siejasi su saugumo įgyvendinimu. Galima kelti prielaidą, kad saugumas valstybėje tiesiogiai siesis su turimų ginklų (karinės jėgos) kiekiu: kuo turi daugiau karinės galios, tuo esi saugesnis. Tačiau turimų ginklų kiekio didinimas sukelia nesaugumo jausmą aplinkiniams, kurie irgi ima ginkluotis, todėl kyla saugumo dilema.
Svarbus realizmo teiginys yra tai, kad galia tarptautiniame lygmenyje yra nulio sumos žaidimas, t. y. vienos valstybės galiai stiprėjant, kitos valstybės (kitų valstybių) galia mažėja.Dėl savo santykinio paprastumo politinis realizmas darė įtaką daugumai pokarinių Vakarų politikų. Žinomiausi realizmo atstovai tiek teorijoje, tiek praktikoje yra Henris Kisindžeris, Hansas Joachimas Morgenthau, Zbignevas Bžezinskis.Svarbus yra skirtumas tarp klasikinio realizmo ir neorealizmo. Esminis skirtumas yra valstybės galios siekimo pagrindime.
Užsienio politika
Realistinė paradigma tarptautinių santykių analizėje remiasi valstybių kaip vientisų darinių, neskaidomų į smulkesnes daleles, tarpusavio santykių analize. Realizmo paradigma valstybę mato kaip „juodą dėžę“ ir analizuoja tik aplinkos daromą įtaką bei gaunamus rezultatus, nekreipdama dėmesio į tai, kaip, kokiu būdu konkretūs sprendimai buvo priimti valstybėje. Vidaus politikos reikšmė ignoruojama.
Realizmo paradigmos atstovai teigia, kad valstybė, kaip vienintelis tarptautinių santykių aktorius, visuomet veikia racionaliai, atsižvelgdama į objektyvias aplinkybes ir vadovaudamasi konkrečiais nacionaliniais interesais, kurie išreiškia vieningus valstybės tikslus. Dėl to politinis realizmas gana skeptiškai žiūri į tarptautinių organizacijų (pvz., JTO) vaidmenį.
Pagrindinis dėmesys čia skiriamas stimulo – reakcijos, o ne proceso analizei.
Atskirų individų ar jų grupių įtaka užsienio politikos formavimui pripažįstama tik su sąlyga, kad individai gali adekvačiai įvertinti situaciją ir priimti racionalius sprendimus. Visiems individams racionaliai išanalizavus situaciją vieningai priimamas geriausias sprendimas. Tai yra vadinamasis Racionalaus veikėjo modelis.
Realistinė tarptautinių santykių paradigma ne tik neskiria dėmesio suvokimo procesams tarptautiniuose santykiuose, bet ir atmeta tokių tyrimų reikalingumą.
Realistinės paradigmos požiūriu, aiškinimasis, kaip atskiri individai ar jų grupės suvokia tarptautinių santykių procesus nieko neduoda bendram geresniam tarptautinių santykių suvokimui ir paaiškinimui.
„Realistai“ mano, kad valstybės yra nuolatinėje išgyvenimo kovoje tarpusavyje ir jų užsienio politika yra formuojama būtent šitos kovos. Tarptautinė sistema yra anarchinė ir negali sudaryti ilgalaikių antstatinių jėgos struktūrų.
Racionalaus veikėjo modelis
G. Allison nurodė tokius pagrindinius Racionalaus veikėjo modelio bruožus:
- remiantis šiuo modeliu siekiama paaiškinti veiksmus, t. y. elgesį, atspindintį tikslus ir ketinimus (intencijas)
- veikėjas – nacionalinė vyriausybė;
- pasirinktas veiksmas yra gerai apskaičiuotas sprendimas, geriausiai tinkantis konkrečios problemos sprendimui;
- visų tarptautinių santykių procesų aiškinimas atskleidžia, kokio tikslo šiuo veiksmu siekė vyriausybė, ir kaip veiksmas buvo protingai pasirinktas siekiant nacijos tikslų.
Nacionaliniai interesai
Realistų darbuose dažnai naudojama „nacionalinio intereso“ sąvoka. Politikų priimami sprendimai paprastai suprantami kaip nacionalinių interesų gynimas. Dėl nacionalinių interesų sąvokos platumo tarptautiniai santykiai piešiami gana schematizuotai. Nacionalinio intereso reikšmė yra aukščiau bet kokių tarptautinio sugyvenimo normų.
Taip pat skaitykite
- Galia
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Politinis realizmas, Kas yra Politinis realizmas? Ką reiškia Politinis realizmas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Politinis realizmas politologijos kryptis ir viena is pagrindiniu tarptautiniu santykiu paradigmu Teoriniai pagrindaiRealizmas remiasi dviem pagrindinemis prielaidomis Pirma valstybes suprantamos kaip monolitiniai blokai o vidaus politika nedaro jokio poveikio uzsienio politikai Realistu supratimu zmogus yra veikiamas normos ir realybes kurybiniu ir griaunamuju laisves įgyvendinimo priemoniu priestaravimu Is siu priestaravimu gimsta baime o is baimes bandymas uzsitikrinti sauguma per valdzia Antra realistai mano kad valstybes yra nuolatineje isgyvenimo kovoje tarpusavyje ir ju uzsienio politika isskirtinai yra lemiama tos kovos Tarptautine sistema yra anarchiska ir negali sukurti ilgalaikiu galios strukturu Pagrindinis valstybes tikslas yra jos pacios isgyvenimas o tai geriausiai galima garantuoti valstybe darant galingesne nei kitos potencialus priesininkai Del to valstybes siekia didinti savo galia kurios pagrindiniai kintamieji yra valstybes teritorijos dydis kai kurie autoriai nurodo ir apgyvendinimo butinuma ekonomine ir karine jega K Waltz teigia kad valstybes tarptautineje sistemoje siekia pirmiausia islikimo o jį garantavus konkurentabilumo iki įmanomo didziausio dominavimo Kadangi valstybes yra visiskai priklausomos nuo savo istekliu ginant savo interesus todel ju vykdoma uzsienio politika placiaja prasme siejasi su saugumo įgyvendinimu Galima kelti prielaida kad saugumas valstybeje tiesiogiai siesis su turimu ginklu karines jegos kiekiu kuo turi daugiau karines galios tuo esi saugesnis Taciau turimu ginklu kiekio didinimas sukelia nesaugumo jausma aplinkiniams kurie irgi ima ginkluotis todel kyla saugumo dilema Svarbus realizmo teiginys yra tai kad galia tarptautiniame lygmenyje yra nulio sumos zaidimas t y vienos valstybes galiai stiprejant kitos valstybes kitu valstybiu galia mazeja Del savo santykinio paprastumo politinis realizmas dare įtaka daugumai pokariniu Vakaru politiku Zinomiausi realizmo atstovai tiek teorijoje tiek praktikoje yra Henris Kisindzeris Hansas Joachimas Morgenthau Zbignevas Bzezinskis Svarbus yra skirtumas tarp klasikinio realizmo ir neorealizmo Esminis skirtumas yra valstybes galios siekimo pagrindime Uzsienio politikaRealistine paradigma tarptautiniu santykiu analizeje remiasi valstybiu kaip vientisu dariniu neskaidomu į smulkesnes daleles tarpusavio santykiu analize Realizmo paradigma valstybe mato kaip juoda deze ir analizuoja tik aplinkos daroma įtaka bei gaunamus rezultatus nekreipdama demesio į tai kaip kokiu budu konkretus sprendimai buvo priimti valstybeje Vidaus politikos reiksme ignoruojama Realizmo paradigmos atstovai teigia kad valstybe kaip vienintelis tarptautiniu santykiu aktorius visuomet veikia racionaliai atsizvelgdama į objektyvias aplinkybes ir vadovaudamasi konkreciais nacionaliniais interesais kurie isreiskia vieningus valstybes tikslus Del to politinis realizmas gana skeptiskai ziuri į tarptautiniu organizaciju pvz JTO vaidmenį Pagrindinis demesys cia skiriamas stimulo reakcijos o ne proceso analizei Atskiru individu ar ju grupiu įtaka uzsienio politikos formavimui pripazįstama tik su salyga kad individai gali adekvaciai įvertinti situacija ir priimti racionalius sprendimus Visiems individams racionaliai isanalizavus situacija vieningai priimamas geriausias sprendimas Tai yra vadinamasis Racionalaus veikejo modelis Realistine tarptautiniu santykiu paradigma ne tik neskiria demesio suvokimo procesams tarptautiniuose santykiuose bet ir atmeta tokiu tyrimu reikalinguma Realistines paradigmos poziuriu aiskinimasis kaip atskiri individai ar ju grupes suvokia tarptautiniu santykiu procesus nieko neduoda bendram geresniam tarptautiniu santykiu suvokimui ir paaiskinimui Realistai mano kad valstybes yra nuolatineje isgyvenimo kovoje tarpusavyje ir ju uzsienio politika yra formuojama butent sitos kovos Tarptautine sistema yra anarchine ir negali sudaryti ilgalaikiu antstatiniu jegos strukturu Racionalaus veikejo modelisG Allison nurode tokius pagrindinius Racionalaus veikejo modelio bruozus remiantis siuo modeliu siekiama paaiskinti veiksmus t y elgesį atspindintį tikslus ir ketinimus intencijas veikejas nacionaline vyriausybe pasirinktas veiksmas yra gerai apskaiciuotas sprendimas geriausiai tinkantis konkrecios problemos sprendimui visu tarptautiniu santykiu procesu aiskinimas atskleidzia kokio tikslo siuo veiksmu sieke vyriausybe ir kaip veiksmas buvo protingai pasirinktas siekiant nacijos tikslu Nacionaliniai interesaiRealistu darbuose daznai naudojama nacionalinio intereso savoka Politiku priimami sprendimai paprastai suprantami kaip nacionaliniu interesu gynimas Del nacionaliniu interesu savokos platumo tarptautiniai santykiai piesiami gana schematizuotai Nacionalinio intereso reiksme yra auksciau bet kokiu tarptautinio sugyvenimo normu Taip pat skaitykiteGalia