PolineziečiųPaplitimasPolinezija kitur OkeanijojeKalbų skaičius40Kilmėaustronezinės malajų polineziečių vidurio Ramiojo
Polineziečių kalbos

Polineziečių | |
Paplitimas | Polinezija, kitur Okeanijoje |
---|---|
Kalbų skaičius | 40 |
Kilmė | austronezinės *malajų–polineziečių ** ***vidurio Ramiojo vandenyno ****rytų fidžiečių–polineziečių *****polineziečių |
Geografinis paplitimas | |
Klasifikacija | tongiečių, branduolinės polineziečių |
Polineziečių kalbos – viena iš malajų-polineziečių kalbų šakos atšakų (austronezinių kalbų šeima). Šias kalbas vartoja polineziečiai, gyvenantys daugiausia Polinezijos salyne, taip pat keliose Melanezijos, Mikronezijos salose, dabar ir išeivijoje Australijoje, Šiaurės Amerikoje.
Žinoma ~40 polineziečių kalbų, iš kurių didžiausios taitiečių, samojiečių, tongiečių, maorių ir havajiečių. Kalbos skirstytis pradėjo maždaug prieš 2000 metų, bet skirtumai išliko palyginti nedideli, gausu kalbinių atitikmenų.
Polineziečių kalboms būdinga panaši fonetika: gausu balsių (a, e, i, o, u), o priebalsių skaičius ribotas. Fonetiniai pakitimai tarp kalbų gana dėsningi – pvz., maorių garsus /k/, /ɾ/, /t/ ir /ŋ/ atitinka havajiečių /ʔ/, /l/, /k/ ir /n/ (pvz., aroha = aloha, roa = loa, tangata = kanaka, kava = ʻawa).
Dauguma polineziečių kalbų naudoja tris gramatinius skaičius – vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Daugiskaitos pirmas asmuo būna inkliuzyvinis ir ekskliuzyvinis („mes“ = aš, kiti, bet ne tu; ir „mes“ = aš, tu ir kiti).
Žodynas
Polineziečių kalbų palyginimas.
Polineziečių žodynas | ||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Polineziečių prokalbė | Tongiečių | Niujiečių | Samojiečių | Taitiečių | Maorių | Rarotongų | Havajiečių | Reikšmė | ||
*taŋata | tangata | tangata | tagata | tangata | ta’ata | tangata | tangata | ʻenata | kanaka | žmogus |
*sina | hina | hina | sina | hina | hinahina | hina | ʻina | hina | palšas | |
*kanahe | kanahe | kanahe | ʻanae | 'anae | kanae | kanae | ʻanae | tokia žuvis (kefalė) | ||
*tiale | siale | tiale | tiale | tiare | tiare | tīare | tiare | kiele | žiedas, gėlė | |
*waka | vaka | vaka | vaʻa | vaka | va’a | waka | vaka | vaka | waʻa | kanoja |
*fafine | fafine | fifine | fafine | vi’e/vahine | vahine | wahine | vaʻine | vehine | wahine | moteris |
*matuqa | mātu’a | motua | matua | matuʻa | metua | matua | metua, matua | motua | makua | tėvas |
*rua | ua | ua | lua | rua | rua | rua | rua | ʻua | lua | du |
*tolu | tolu | tolu | tolu | toru | toru | toru | toru | toʻu | kolu | trys |
Skirstymas
- Tongiečių kalbos: tongiečių, niuafoou, niujiečių
- Branduolinės polineziečių kalbos:
- Futūnų: rytų uvėjų (volisiečių), rytų futūnų, pukapukų, Renelo-Belonos, tikopiečių, vakarų uvėjų (N. Kaledonija), Anivos futūnų (Vanuatu), Melė-filų (Vanuatu), emajų (Vanuatu), anutų
- Elisiečių:
- Samojiečių: samojiečių,
- Pakraštinės elisiečių: tuvaliečių, nukuoriečių (Mikronezija), kapingamarangių (Mikronezija), nukurijų (Papua Naujoji Gvinėja), takujų (Papua Naujoji Gvinėja), nukumanų (Papua Naujoji Gvinėja), ontong džavų (Saliamono Salos), sikaianų (Saliamono Salos), pilenių (Saliamono Salos)
- Rytų polineziečių:
- Vidurio rytų polineziečių:
- markiziečių:
- ,
- havajiečių
- taitiečių:
- taitiečių
- rapiečių
- rarotongų
- Rakahangos-Manihikio
- maorių,
- markiziečių:
- Vidurio rytų polineziečių:
Šaltiniai
- Hockett, C.K. (1976 m. gegužė), "The Reconstruction of Proto Central Pacific", Anthropological Linguistics 18(5): 187–235
- Dabartinėje taitiečių kalboje piti, nes žodis pakeistas dėl tabu. Tiesa, jo atitikmuo išlikęs dviskaitos 2 asm. įvardyjeʻōrua („judu“).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Polineziečių kalbos, Kas yra Polineziečių kalbos? Ką reiškia Polineziečių kalbos?
PolinezieciuPaplitimasPolinezija kitur OkeanijojeKalbu skaicius40Kilmeaustronezines malaju polinezieciu vidurio Ramiojo vandenyno rytu fidzieciu polinezieciu polinezieciuGeografinis paplitimasKlasifikacijatongieciu branduolines polinezieciu Polinezieciu kalbos viena is malaju polinezieciu kalbu sakos atsaku austroneziniu kalbu seima Sias kalbas vartoja polinezieciai gyvenantys daugiausia Polinezijos salyne taip pat keliose Melanezijos Mikronezijos salose dabar ir iseivijoje Australijoje Siaures Amerikoje Zinoma 40 polinezieciu kalbu is kuriu didziausios taitieciu samojieciu tongieciu maoriu ir havajieciu Kalbos skirstytis pradejo mazdaug pries 2000 metu bet skirtumai isliko palyginti nedideli gausu kalbiniu atitikmenu Polinezieciu kalboms budinga panasi fonetika gausu balsiu a e i o u o priebalsiu skaicius ribotas Fonetiniai pakitimai tarp kalbu gana desningi pvz maoriu garsus k ɾ t ir ŋ atitinka havajieciu ʔ l k ir n pvz aroha aloha roa loa tangata kanaka kava ʻawa Dauguma polinezieciu kalbu naudoja tris gramatinius skaicius vienaskaita dviskaita ir daugiskaita Daugiskaitos pirmas asmuo buna inkliuzyvinis ir ekskliuzyvinis mes as kiti bet ne tu ir mes as tu ir kiti ZodynasPolinezieciu kalbu palyginimas Polinezieciu zodynasPolinezieciu prokalbe Tongieciu Niujieciu Samojieciu Taitieciu Maoriu Rarotongu Havajieciu Reiksme taŋata tangata tangata tagata tangata ta ata tangata tangata ʻ enata kanaka zmogus sina hina hina sina hina hinahina hina ʻ ina hina palsas kanahe kanahe kanahe ʻ anae anae kanae kanae ʻ anae tokia zuvis kefale tiale siale tiale tiale tiare tiare tiare tiare kiele ziedas gele waka vaka vaka vaʻ a vaka va a waka vaka vaka waʻ a kanoja fafine fafine fifine fafine vi e vahine vahine wahine vaʻ ine vehine wahine moteris matuqa matu a motua matua matuʻ a metua matua metua matua motua makua tevas rua ua ua lua rua rua rua rua ʻ ua lua du tolu tolu tolu tolu toru toru toru toru toʻ u kolu trysSkirstymasTongieciu kalbos tongieciu niuafoou niujieciu Branduolines polinezieciu kalbos Futunu rytu uveju volisieciu rytu futunu pukapuku Renelo Belonos tikopieciu vakaru uveju N Kaledonija Anivos futunu Vanuatu Mele filu Vanuatu emaju Vanuatu anutu Elisieciu Samojieciu samojieciu Pakrastines elisieciu tuvalieciu nukuorieciu Mikronezija kapingamarangiu Mikronezija nukuriju Papua Naujoji Gvineja takuju Papua Naujoji Gvineja nukumanu Papua Naujoji Gvineja ontong dzavu Saliamono Salos sikaianu Saliamono Salos pileniu Saliamono Salos Rytu polinezieciu Vidurio rytu polinezieciu markizieciu havajieciu taitieciu taitieciu rapieciu rarotongu Rakahangos Manihikio maoriu SaltiniaiHockett C K 1976 m geguze The Reconstruction of Proto Central Pacific Anthropological Linguistics 18 5 187 235 Dabartineje taitieciu kalboje piti nes zodis pakeistas del tabu Tiesa jo atitikmuo islikes dviskaitos 2 asm įvardyjeʻ ōrua judu