Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Požeminis vanduo vanduo esantis nuogulų nuosėdų uolienų porose ir plyšiuose taip pat mineralų kristalinėse gardelėse Pož
Požeminis vanduo
Požeminis vanduo – vanduo, esantis nuogulų, nuosėdų, uolienų porose ir plyšiuose, taip pat mineralų kristalinėse gardelėse. Požeminis vanduo būna skysto, kieto ir dujinio būvio.
Požeminės hidrosferos
Dideli skysto vandens ištekliai slūgso žemės plutoje. Požeminė hidrosfera skirstoma į tris aukštus:
- Pirmas aukštas. Viršutinėje jos dalyje, bent iki 0,4 km gylio, požeminis vanduo yra glaudžiai susijęs nuolatine apykaita su paviršiniais vandens telkiniais. Šis viršutinio žemės plutos aukšto vanduo dažniausiai yra gėlas, nors sauso klimato srityse jis gali būti ir įdruskėjęs.
- Antras (vidurinis) aukštas. Giliau, iki 5 km gylio, yra vidurinis požeminio vandens aukštas. Jis ne glaudžiai susijęs su paviršiniais vandens telkiniais – per jį į viršų kyla artezinis vanduo ir gilyn labai lėtai filtruojasi viršutinio aukšto vanduo. Viduriniame aukšte beveik visų vandeningųjų sluoksnių vanduo yra druskingas, o kai kurių – labai sūrūs. Čia vyrauja anaerobinės sąlygos, todėl vandenyje būna sieros vandenilio arba metano dujų.
Apytiksliai apskaičiuota, kad viršutiniame viduriniame aukštuose kartu yra iki 60 mln. km³ vandens.
- Trečias (apatinis) aukštas. Kitą, didžiausią žemės plutos dalį užima apatinis požeminės hidrosferos aukštas, nedalyvaujantis apytakoje su paviršiniu vandeniu. Jo apačia yra ties kritinės 374 °C temperatūros riba, taigi maždaug 20 km gylyje. Giliau, kur temperatūra dar aukštesnė, vanduo gali būti tik garo pavidalo. Manoma, kad apatinis požeminės hidrosferos aukštas absorbuoja daug iš astenosferos išsiskiriančių mantijos dujų. Požeminė hidrosfera labai imli dujoms, todėl jos apatinėje dalyje yra susikaupę labai daug iš magmos išsiskiriančio vandenilio ir metano, o truputį aukščiau – anglies dioksido.
Susidarymo procesas
Požeminis vanduo susidaro įvairiausiais būdais. Drėgmės pertekliaus zonose požeminis vanduo susidaro atmosferos krituliams infiltravus į nuogulas ar uolienas. Aridinėse zonose požeminis vanduo dažniausiai pasipildo iš paviršinių vandens telkinių – jūrų, upių, ežerų pelkių. Dalis požeminio vandens per plyšius atkeliauja iš gilesnių vandeningųjų sluoksnių. Labai maža požeminio vandens dalis susidaro vykstant dūlėjimo ir metamorfizmo procesams, kai kinta uolienų mineralinė sudėtis ir vanduo išsiskiria iš buvusių mineralų.
Klasifikacija
- Pagal vandenyje ištirpusių druskų kiekį požeminis vanduo skirstomas į gėlą ir mineralinį;
- Pagal slūgsojimo gylį: dirvožemio (podirvio), gruntinis ir tarpsluoksnis;
- Pagal temperatūrą: šilti ir karšti (terminiai vandenys).
Dirvožemio vanduo
Dirvožemio vandenys yra arčiausiai žemės paviršiaus ir ištisinio sluoksnio nesudaro, susikaupia dirvožemyje, užpildo jo ertmes ir poras. Šių vandenų lygis ir kiekis būna nevienodas – tai priklauso nuo kritulių ir garavimo intensyvumo. Pavasarį ir po lietaus dirvožemio vandens pagausėja, sausuoju metų laiku jie išdžiūsta, o žiemą sušąla. Dirvožemio vandenys labai svarbūs augalams – tai pagrindinis jų drėgmės ir maisto šaltinis.
Gruntinis vanduo
Vanduo, prasisunkęs pro dirvožemį ir susilaikęs virš pirmojo vandeniui nelaidaus sluoksnio, susidaro vadinamąjį gruntinį vandenį. Pakeliui jis praturtėja dirvožemio tirpalų komponentais – anijonais ir katijonais. Kadangi dirvožemiai labai priklauso nuo klimato, tai jo zonų fizinių geografinių savybių įgyja ir gruntinis vanduo: drėgmės pertekliaus miškingose zonose vanduo būna mažiau mineralizuotas (iki 1000 mg/l), rūgštesnis ir negilus, o drėgmės nepertekliaus zonose (stepėse, pusdykumėse) gruntinis vanduo labai mineralizuotas (iki 30 000–100 000 mg/l), šarminis ir giliai (20–50 m).
Tarpsluoksninis vanduo
Visi gilesni vandeningieji sluoksniai, įsprausti tarp vandeniui nelaidžių sluoksnių, sudaro tarpsluoksninį požeminį vandenį. Jis laikosi tarp puraus grunto dalelių, plyšiuose, kertančiuose masyvias uolienas, tuštumose, susidarančiose dėl ištirpimo, dėl vulkaninių dujų išsiskyrimo ir kt. sluoksnis, kuriame daug porų, plyšių arba tuštumų – ertmių, prisipildžiusių vandens, laikomas vandeninguoju. Vandeninguosius sluoksnius skiria vandensparos – vandeniui nelaidūs (pavyzdžiui, molio) sluoksniai.
Daugiausiai vandeningųjų sluoksnių būna dumbančiose sausumos žemės plutos srityse, pavyzdžiui, platformų sineklizėse. Čia susidaro didžiuliai požeminio vandens baseinai, apimantys šimtus tūkstančių arba net milijonus kvadratinių kilometrų. gilesni sluoksniai yra įlinkę, todėl jų vandeningieji horizontai yra artezino pobūdžio – juos pragręžus, vanduo trykšta į viršų.
Panaudojimas
Požeminis vanduo naudojamas buityje, pramonėje, žemės ūkyje, išskyrus dirvožemio vandenį. Lietuvoje vandens tiekimui naudojamas beveik vien požeminis vanduo, kuris išgaunamas vandenvietėse, naudojant gręžinius.
Šaltiniai
- Požeminis vanduo
Literatūra
- A. Basalykas, „Žemė – žmonijos buveinė“, Vilnius „Mokslas“, 1985 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Požeminis vanduo, Kas yra Požeminis vanduo? Ką reiškia Požeminis vanduo?
Pozeminis vanduo vanduo esantis nuogulu nuosedu uolienu porose ir plysiuose taip pat mineralu kristalinese gardelese Pozeminis vanduo buna skysto kieto ir dujinio buvio Pozeminis vanduo pagal slugsojimo gylįPozemines hidrosferosDideli skysto vandens istekliai slugso zemes plutoje Pozemine hidrosfera skirstoma į tris aukstus Pirmas aukstas Virsutineje jos dalyje bent iki 0 4 km gylio pozeminis vanduo yra glaudziai susijes nuolatine apykaita su pavirsiniais vandens telkiniais Sis virsutinio zemes plutos auksto vanduo dazniausiai yra gelas nors sauso klimato srityse jis gali buti ir įdruskejes Antras vidurinis aukstas Giliau iki 5 km gylio yra vidurinis pozeminio vandens aukstas Jis ne glaudziai susijes su pavirsiniais vandens telkiniais per jį į virsu kyla artezinis vanduo ir gilyn labai letai filtruojasi virsutinio auksto vanduo Viduriniame aukste beveik visu vandeninguju sluoksniu vanduo yra druskingas o kai kuriu labai surus Cia vyrauja anaerobines salygos todel vandenyje buna sieros vandenilio arba metano duju Apytiksliai apskaiciuota kad virsutiniame viduriniame aukstuose kartu yra iki 60 mln km vandens Trecias apatinis aukstas Kita didziausia zemes plutos dalį uzima apatinis pozemines hidrosferos aukstas nedalyvaujantis apytakoje su pavirsiniu vandeniu Jo apacia yra ties kritines 374 C temperaturos riba taigi mazdaug 20 km gylyje Giliau kur temperatura dar aukstesne vanduo gali buti tik garo pavidalo Manoma kad apatinis pozemines hidrosferos aukstas absorbuoja daug is astenosferos issiskirianciu mantijos duju Pozemine hidrosfera labai imli dujoms todel jos apatineje dalyje yra susikaupe labai daug is magmos issiskiriancio vandenilio ir metano o truputį auksciau anglies dioksido Susidarymo procesasPozeminis vanduo susidaro įvairiausiais budais Dregmes pertekliaus zonose pozeminis vanduo susidaro atmosferos krituliams infiltravus į nuogulas ar uolienas Aridinese zonose pozeminis vanduo dazniausiai pasipildo is pavirsiniu vandens telkiniu juru upiu ezeru pelkiu Dalis pozeminio vandens per plysius atkeliauja is gilesniu vandeninguju sluoksniu Labai maza pozeminio vandens dalis susidaro vykstant dulejimo ir metamorfizmo procesams kai kinta uolienu mineraline sudetis ir vanduo issiskiria is buvusiu mineralu KlasifikacijaPagal vandenyje istirpusiu drusku kiekį pozeminis vanduo skirstomas į gela ir mineralinį Pagal slugsojimo gylį dirvozemio podirvio gruntinis ir tarpsluoksnis Pagal temperatura silti ir karsti terminiai vandenys Dirvozemio vanduo Dirvozemio vandenys yra arciausiai zemes pavirsiaus ir istisinio sluoksnio nesudaro susikaupia dirvozemyje uzpildo jo ertmes ir poras Siu vandenu lygis ir kiekis buna nevienodas tai priklauso nuo krituliu ir garavimo intensyvumo Pavasarį ir po lietaus dirvozemio vandens pagauseja sausuoju metu laiku jie isdziusta o ziema susala Dirvozemio vandenys labai svarbus augalams tai pagrindinis ju dregmes ir maisto saltinis Gruntinis vanduo Vanduo prasisunkes pro dirvozemį ir susilaikes virs pirmojo vandeniui nelaidaus sluoksnio susidaro vadinamajį gruntinį vandenį Pakeliui jis praturteja dirvozemio tirpalu komponentais anijonais ir katijonais Kadangi dirvozemiai labai priklauso nuo klimato tai jo zonu fiziniu geografiniu savybiu įgyja ir gruntinis vanduo dregmes pertekliaus miskingose zonose vanduo buna maziau mineralizuotas iki 1000 mg l rugstesnis ir negilus o dregmes nepertekliaus zonose stepese pusdykumese gruntinis vanduo labai mineralizuotas iki 30 000 100 000 mg l sarminis ir giliai 20 50 m Tarpsluoksninis vanduo Visi gilesni vandeningieji sluoksniai įsprausti tarp vandeniui nelaidziu sluoksniu sudaro tarpsluoksninį pozeminį vandenį Jis laikosi tarp puraus grunto daleliu plysiuose kertanciuose masyvias uolienas tustumose susidaranciose del istirpimo del vulkaniniu duju issiskyrimo ir kt sluoksnis kuriame daug poru plysiu arba tustumu ertmiu prisipildziusiu vandens laikomas vandeninguoju Vandeninguosius sluoksnius skiria vandensparos vandeniui nelaidus pavyzdziui molio sluoksniai Daugiausiai vandeninguju sluoksniu buna dumbanciose sausumos zemes plutos srityse pavyzdziui platformu sineklizese Cia susidaro didziuliai pozeminio vandens baseinai apimantys simtus tukstanciu arba net milijonus kvadratiniu kilometru gilesni sluoksniai yra įlinke todel ju vandeningieji horizontai yra artezino pobudzio juos pragrezus vanduo tryksta į virsu PanaudojimasPozeminis vanduo naudojamas buityje pramoneje zemes ukyje isskyrus dirvozemio vandenį Lietuvoje vandens tiekimui naudojamas beveik vien pozeminis vanduo kuris isgaunamas vandenvietese naudojant grezinius SaltiniaiPozeminis vanduoLiteraturaA Basalykas Zeme zmonijos buveine Vilnius Mokslas 1985 m