Plunksnakotis

Plunksnakotis – rašymo rašalu ar tušu priemonė, paprastai susideda iš metalinės plunksnos su kapiliariniais kanalais uždėtos ant kotelio (plunksnakočio), dažniausiai pagaminto iš medžio. Koteliui gali būti naudojamas ir kitos medžiagos, įskaitant kaulą, metalą ir plastiką, o kai kurie koteliai yra pagaminti netgi iš stiklo. Bendrai imant, plunksnakočiai neturi rašalo rezervuaro, todėl tenka pamirkyti į rašalą norint tęsti piešimą arba rašymą. Tačiau dažnai yra nedideli rezervuarai, kuriuos iliustratoriai pritvirtina prie plunksnakočio; tai leidžia piešti kelias minutes be poreikio įmerkti plunksną į rašalą.

Plunksnakočiai atsirado IX amžiaus pradžioje, kai jie pakeitė rašomąją plunksną arba kai kuriose pasaulio vietose rašiklius, gaminamus iš nendrių. Jie paprastai buvo naudojami prieš paplintant automatiniam plunksnakočiui IX amžiaus pabaigoj, ir dabar dažniausiai naudojami iliustravimui, kaligrafijai ir komiksams.

Plunksnakotis turi tam tikrų privalumų prieš automatinį plunksnakotį. Jis gali naudoti vandeniui atsparius, pigmentuotus, dalelių ir rišamosios medžiagos pagrįstus tušus, tokius kaip tušas piešimui arba akrilinis tušas, kuris sugadintų automatinį plunksnakotį, taip pat dažnai naudojamas geležies druskų tirpalo ir galo rašalas sukeltų automatinio plunksnakočio koroziją. Plunksnakotis taip pat yra jautresnis spaudimui ir rašymo greičiui, dėl ko piešiamo brūkšnio storis natūraliai varijuoja. Plunksnakočiu taip pat galima nubrėžti ir plonesnį brūkšnį nei bet kuriuo automatiniu plunksnakočiu.

Taip pat yra platus keičiamų plunksnakočių plunksnų, kurios leidžia sukurti įvairias linijas ir efektus, pasirinkimas. Plunksnakočių koteliai ir plunksnos paprastai yra kur kas pigesnės nei dauguma automatinių plunksnakočių ir tušų spalvų pasirinkimas yra daug paprastesnis.

Šaltiniai

1. Lietuvių kalbos žodynas