55 55 š pl 21 50 r ilg 55 91 š pl 21 84 r ilg 55 91 21 84 Plungės valsčiusLaikotarpis 1658 1950 m Apytikrė valsčiaus vie
Plungės valsčius

55°55′š. pl. 21°50′r. ilg. / 55.91°š. pl. 21.84°r. ilg.
Plungės valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1658 – 1950 m. | |
| |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Plungė |
Rusijos imperija | |
Kauno gubernija | Telšių apskritis (1862–1915) |
Lietuva | |
Telšių apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Telšių apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Telšių apskritis (1944–1947) Plungės apskritis (1947–1950) |
Plungės valsčius (rus. Плунгянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Plungė.
Istorija
Valsčius minimas nuo 1658 m. Carmečiu minimas 1862 m., priklausė Kauno gubernijai. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Plungės rajonui (11 apylinkių).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1877 m. | 13 135 | 715 kiemų | 5 seniūnijos | 46 | |
1923 m. (išsamiau) | 314 | 8973 | 1781 | 65 gyvenvietės | |
1932 m. | 287 | 9458 | 11 seniūnijų | ||
1949-01-01 (išsamiau) | 315 | 11 apylinkių |
Vadovai
- , 1932 m.
Suskirstymas
Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m. | Apylinkė, 1949 m. |
---|---|---|
Alksnėnai | Alksnėnų seniūnija | Alksnėnų apylinkė |
Didvyčiai | Didvyčių-Jazdaičių seniūnija | Didvyčių apylinkė |
Gandinga | Gondingos seniūnija | Gandingos apylinkė |
Kantaučiai | Kontaučių seniūnija | Kantaučių apylinkė |
Mišėnai | Mišėnų seniūnija | Mišėnų apylinkė |
Nausodis | Nausodžio seniūnija | Nausodžio apylinkė |
Stalgėnai | Stalgėnų seniūnija | Stalgėnų apylinkė |
Staneliai | Stanelių seniūnija | Stanelių apylinkė |
Truikiai | Truikių seniūnija | Truikių apylinkė |
Užlieknis | Užlieknių seniūnija | Užlieknio apylinkė |
Žlibinai | Žlibinų seniūnija | Žlibinų apylinkė |
Iš viso: | 11 seniūnijų | 11 apylinkių |
Gyvenvietės
1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:
- Alksnėnų k.
- Berenių (Gembučių) k.
- Bukontės dv.
- Buožių k.
- Burbaičių k.
- Dilpšių k.
- Erubaičių k.
- Gaižupių k.
- Gečaičių k.
- Gondingos (Goldingos) k.
- Jazdaičių dv.
- Jodėnų k.
- Jovaisiškės k.
- Juodeikių I k.
- Juodeikių II k.
- Kalniškių k.
- Kapsūdžių k.
- Kaspariškės k.
- Kaušienų k.
- Kepurėnų k.
- Kiekštų k.
- Kontaučių k.
- Kozonų k.
- Kupsčių k.
- Lekemės k.
- Lieplaukalės k.
- Lonkoslaukio k.
- Luknienų k.
- Macenių k.
- Mardosų k.
- Merkelių k.
- Milašaičių k.
- Mišienų k.
- Narvaišių k.
- Nausodžio k.
- Noriškių k.
- Nugarių k.
- Olgapolio dv.
- Pakerų k.
- Pakirkšnojo k.
- Palusčių k.
- Paušnių k.
- Plungės mst.
- Prūsalių k.
- Pučkarių k.
- Purvaičių k.
- Ruolaičių k.
- Sausdravienių k.
- Siurblių k.
- Stalgėnų (Stalgalių) k.
- Stalgų k.
- Stanelių k.
- Stonaičių dv.
- Šarkių k.
- Šlepečių k.
- Tarvainių k.
- Truikių k.
- Užlieknio k.
- Užupių k.
- Vainaičių (Skruzdynių, Šilosod
- Varkalių (Ausinskių) k.
- Varkalių k.
- Videikių I k.
- Videikių II k.
- Vieštavėnų k.
- Žlibinų (Reivėnų) k.
- Žvirblaičių k.
- Žvirzdalių k.
Gyventojai
Tautinė sudėtis
1923 m. gyveno 8973 žmonės:
- Lietuviai - 98,57% (8845);
- Rusai 0,79% (71);
- Žydai - 0,51% (46);
- Kiti - 0,12% (11).
Žymūs žmonės
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1796 | Jovaišiškė | Juozas Čiulda, kunigas, kalbininkas | 1861 |
1908 | Kaušėnai | Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorikas | 1971 |
1909 | Gečaičiai | Paulius Augius-Augustinavičius, grafikas | 1960 |
1927 | Maceniai | Vytautas Astrauskas, gydytojas | 2004 |
1933 | Grigaičiai | Ignas Budrys, dailininkas | 1999 |
1936 | Varkaliai | Juozas Domarkas, dirigentas | |
1938 | Norvaišiai | Kazys Daukša, gydytojas | |
1939 | Merkeliai | Stasys Domarkas, dirigentas | |
1940 | Mardosai | Alfredas Guščius, rašytojas, poetas | 2023 |
1943 | Merkeliai | Eligijus Domarkas, režisierius | |
1949 | Šlepečiai | Domas Kaunas, knygotyrininkas ir edukologas |
Šaltiniai
- Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 372
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 729–739 psl.
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 97
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 732 psl.
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 735 psl.
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 99
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Plungės valsčius, Kas yra Plungės valsčius? Ką reiškia Plungės valsčius?
55 55 s pl 21 50 r ilg 55 91 s pl 21 84 r ilg 55 91 21 84 Plunges valsciusLaikotarpis 1658 1950 m Apytikre valsciaus vieta dabartines Lietuvos zemelapyjeAdm centras PlungeRusijos imperijaKauno gubernija Telsiu apskritis 1862 1915 LietuvaTelsiu apskritis 1919 1940 Treciasis ReichasOstlandas Telsiu apskritis 1941 1944 Sovietu SajungaLietuvos TSR Telsiu apskritis 1944 1947 Plunges apskritis 1947 1950 Plunges valscius rus Plungyanskaya volost buves administracinis teritorinis vienetas dabartines siaures vakaru Lietuvos teritorijoje Centras Plunge IstorijaValscius minimas nuo 1658 m Carmeciu minimas 1862 m priklause Kauno gubernijai Valscius panaikintas 1950 m birzelio 20 d jo teritorija perduota Plunges rajonui 11 apylinkiu Valsciaus istorijaMetai Plotas km Gyventoju sk ukiu sk Suskirstymas Gyvenvietes1877 m 13 135 715 kiemu 5 seniunijos 461923 m issamiau 314 8973 1781 65 gyvenvietes1932 m 287 9458 11 seniuniju1949 01 01 issamiau 315 11 apylinkiuVadovai 1932 m SuskirstymasPagrindine gyvenviete Seniunija 1932 m Apylinke 1949 m Alksnenai Alksnenu seniunija Alksnenu apylinkeDidvyciai Didvyciu Jazdaiciu seniunija Didvyciu apylinkeGandinga Gondingos seniunija Gandingos apylinkeKantauciai Kontauciu seniunija Kantauciu apylinkeMisenai Misenu seniunija Misenu apylinkeNausodis Nausodzio seniunija Nausodzio apylinkeStalgenai Stalgenu seniunija Stalgenu apylinkeStaneliai Staneliu seniunija Staneliu apylinkeTruikiai Truikiu seniunija Truikiu apylinkeUzlieknis Uzliekniu seniunija Uzlieknio apylinkeZlibinai Zlibinu seniunija Zlibinu apylinkeIs viso 11 seniuniju 11 apylinkiuGyvenvietes1923 m surasymo metu valsciuje buvo sios gyvenvietes Alksnenu k Bereniu Gembuciu k Bukontes dv Buoziu k Burbaiciu k Dilpsiu k Erubaiciu k Gaizupiu k Gecaiciu k Gondingos Goldingos k Jazdaiciu dv Jodenu k Jovaisiskes k Juodeikiu I k Juodeikiu II k Kalniskiu k Kapsudziu k Kaspariskes k Kausienu k Kepurenu k Kiekstu k Kontauciu k Kozonu k Kupsciu k Lekemes k Lieplaukales k Lonkoslaukio k Luknienu k Maceniu k Mardosu k Merkeliu k Milasaiciu k Misienu k Narvaisiu k Nausodzio k Noriskiu k Nugariu k Olgapolio dv Pakeru k Pakirksnojo k Palusciu k Pausniu k Plunges mst Prusaliu k Puckariu k Purvaiciu k Ruolaiciu k Sausdravieniu k Siurbliu k Stalgenu Stalgaliu k Stalgu k Staneliu k Stonaiciu dv Sarkiu k Slepeciu k Tarvainiu k Truikiu k Uzlieknio k Uzupiu k Vainaiciu Skruzdyniu Silosod Varkaliu Ausinskiu k Varkaliu k Videikiu I k Videikiu II k Viestavenu k Zlibinu Reivenu k Zvirblaiciu k Zvirzdaliu k GyventojaiTautine sudetis 1923 m gyveno 8973 zmones Lietuviai 98 57 8845 Rusai 0 79 71 Zydai 0 51 46 Kiti 0 12 11 Zymus zmones Valsciuje gime zymus zmonesGimimo metai Gimimo vieta Zmogus Mirties metai1796 Jovaisiske Juozas Ciulda kunigas kalbininkas 18611908 Kausenai Zenonas Ivinskis Lietuvos istorikas 19711909 Gecaiciai Paulius Augius Augustinavicius grafikas 19601927 Maceniai Vytautas Astrauskas gydytojas 20041933 Grigaiciai Ignas Budrys dailininkas 19991936 Varkaliai Juozas Domarkas dirigentas1938 Norvaisiai Kazys Dauksa gydytojas1939 Merkeliai Stasys Domarkas dirigentas1940 Mardosai Alfredas Guscius rasytojas poetas 20231943 Merkeliai Eligijus Domarkas rezisierius1949 Slepeciai Domas Kaunas knygotyrininkas ir edukologasSaltiniaiPamyatnaya knizhka Vilenskago general gubernatorstva na 1868 god Sanktpeterburg Vitebskij gubernskij statisticheskij komitet 1868 PDF 152 psl Volosti i vazhnѣjshiya seleniya Evropejskoj Rossii Vypusk V Izdanie Centralnago Statisticheskago Komiteta Sanktpeterburg 1886 PDF 29 psl paaiskinimas apie duomenu rinkima I tome Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Centralinis Statistikos Biuras 1925 psl 372 Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 729 739 psl Lietuvos TSR administratyvinis teritorinis padalinimas pagal 1949 m sausio 1 d padetį Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos statistikos skyrius Vilnius Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys 1949 psl 97 Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 732 psl Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 735 psl Lietuvos TSR administratyvinis teritorinis padalinimas pagal 1949 m sausio 1 d padetį Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos statistikos skyrius Vilnius Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys 1949 psl 99