Plokščių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

Plokščių savininkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas 1670 m. pastatė pirmąją medinę bažnyčią. Šios vieta tiksliai nežinoma, galbūt stovėje Nemuno slėnyje. Pirmajai bažnyčiai sudegus, antrąją bažnyčią ant kalvos apie 1770–1774 m. (1814–1823 m. dokumentų duomenimis) ar 1784 m. (A. Polujanskio, P. Augustaičio, J. Totoraičio tvirtinimu) pastatė Upytės vėliavininkas Benediktas Karpis.

Antrajai Plokščių bažnyčiai gresiant sugriūti, 1868 m. klebonas Patricijus Sperauskas (klebonavo 1834–1873 m.) susiruošė ją remontuoti iš esmės. Ruošdamasis remontui, klebonas Sperauskas savo lėšomis pastatydino mūrinę koplyčią, į kurią, bažnyčios statybos laikotarpiu, laikinai buvo perkeltos pamaldos. Vėliau pašventina koplyčia galėjo būti naudojama mirusiesiems šarvoti. Dokumentuose minima, kad 1868 m. koplyčia buvo jau iškilusi. 1868–1869 m. bažnyčios koliatoriaus grafo Benedikto Tiškevičiaus ir parapijiečių lėšomis bei tuometinio vikaro Tomo Jankausko rūpesčiu dabartinė medinė bažnyčia buvo perstatyta. 1883 m. ją konsekravo pavyskupis Juozapas Holiakas.

1907 m. įsikūręs „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas J. Markelis) 1909 m. įsteigė biblioteką-skaityklą. Kunigo J. Radžiūno iniciatyva 1930 m. pastatyta medinė klebonija.

Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia nusavinta ir paversta ligonine. Klebonas Juozapas Frainas (1911–1987) suremontavo sunykusį pastatą ir pertvarkė į kleboniją.

Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, vienabokštė, su žemesne trisiene apside ir bokšteliu. Šventoriaus tvora medinių statinių.

Bažnyčios varpas nulietas 1573 m. Rytų Prūsijoje. Varpo frize vokiečių kalba išlietas tekstas „GOT IST MEIN ZIEL ZOIM ICH MICH HALTEN WILHERMAN STVFER ANNO 1573“.

• Lietuvos sakralinė dailė, I tomas, Vilkaviškio vyskupija, VI knyga, II dalis Naudžiai-Žvirgždaičiai.
• Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 498

• Vyskupijos informacija