Emfizema

Emfizema (sen. gr. emphysema 'išsipūtimas') – oro arba dujų susikaupimas audiniuose arba organuose.

Dažniausia plaučių emfizema, jai esant nuolat didėja oro pripildomas plotas. Kartais po krūtinės ląstos traumos, pažeidus stemplę, plyšus krūtinplėvei ir patekus orui į plaučių vartus atsiranda tarpuplaučio emfizema. Tada oras spaudžia svarbiausias kraujagysles, širdį ir gali sukelti asfiksiją, širdies veiklos nepakankamumą.

Poodžio emfizema būna, orui iš kvėpavimo takų ar stemplės plintant kaklo ir veido poodinėje ląstelienoje. Paspaudus išsipūtusios odos vietą, girdėti būdingas traškėjimas. Suspaudus trachėją, stambias kraujagysles, pradedama dusti. Į negyvus galūnių, dubens, juosmens, sėdmenų audinius patekus anaerobinei infekcijai, audiniuose pradeda kauptis dujų – atsiranda dujinė gangrena.

Pasaulyje mirtys nuo plaučių emfizemos sudaro 5 % visų mirčių.

Išnašos

1. Emfizema. Medicinos enciklopedija, T. I (A–M). – Vilnius: Valstybinė enciklopedijų leidykla, 1991, 226 psl.
2. Martini, K.; Frauenfelder, T. (2020 m. lapkričio mėn.). „Advances in imaging for lung emphysema“. Annals of Translational Medicine. 8 (21): 1467. doi:10.21037/atm.2020.04.44. PMC 7723580. PMID 33313212.