Plaukiojamasis kranas

Plaukiojamasis kranas (angl. crane vessel, crane ship, floating crane; rus. плавучий кран) – laivas su galingu , kurio pagrindinė funkcija – kilnoti sunkius krovinius. Didžiausi plaukiojamieji kranai naudojami statybos ar tiesimo darbuose jūroje. Paprastai šie laivai būna vieno korpuso, bet didžiausieji plaukiojamieji kranai dažnai būna katamaranai ar su pusiau panardinamu korpusu, nes tokie jie būna stabilesni.

Atskiras plaukiojamųjų kranų poklasis yra sheerleg plaukiojamieji kranai, kurių kėlimo įtaisas yra su A pavidalo atrama ir negali sukiotis, todėl toks laivas krovinius perkelia sukdamasis visu korpusu.

Istorija

Viduramžių Europoje plaukiojamieji kranai, kuri galėjo būti perkelti į bet kurią uosto vietą, pasirodė dar XIV a.

1920 m. 1898 m. statybos JAV USS „Kearsarge“ (BB-5) buvo perstatytas į plaukiojamąjį kraną su 250 tonų galios strėle. Vėliau šis perdarytas laivas buvo pavadintas Crane Ship No. 1. Jis buvo naudojamas ir tokiems darbams, kaip patrankų ir kitos sunkios įrangos įkėlimas į naujai statomus linijinius laivus. 1939 m. jis iškėlė nuskendusį povandeninį laivą USS „Squalus“ (SS-192).

1942 m. plaukiojamieji kranai (kitaip angl. Heavy Lift Ships 'sunkiojo kėlimo laivai') SS „Empire Elgar“ (PQ16), SS „Empire Bard“ (PQ15) ir SS Empire Purcell (PQ16) buvo pasiųsti į Rusijos arktinius uostus Archangelską, Murmanską ir Molotovską (dabar Severodvinskas). Jie padėjo iškrauti arktinių konvojų laivus uostuose, kurių kranai buvo ar kur jų visai nebuvo (pvz., Bakaricos prieplaukoje Archangelske).

1949 m. kompanija J. Ray McDermott pastatė plaukiojamąjį kraną „Derrick Barge Four“ – baržą su 150 tonų galios sukiojamu kranu. Atsiradę tokie laivai rimtai pakeitė statybos jūroje technologijas. Anksčiau naftos platformas statydavo iš jūroje vietoje, o dabar imta naudoti stambius modulius. Tokių baržinių plaukiojamųjų kranų visiškai pakako statyboms sekliojoje Meksikos įlankos dalyje, kur buvo jūrinės naftos gavybos lopšys).

1963 m. kompanija Heerema Marine Contractors perdarė Norvegijos tanklaivį „Sunnaas“ į plaukiojamąjį kraną „Global Adventurer“ su 300 t keliamąja galia. Tai buvo pirmasis plaukiojamasis kranas jūrinės naftos gavynos pramonėje, kuris buvo normalus laivas. Toks plaukiojamasis kranas buvo geriau pritaikytas veikti audringoje Šiaurės jūroje.

1978 m. Heerema Marine Contractors pastatė dvejus pusiau panirusius plaukiojamuosius kranus „Hermod“ ir DCV „Balder“, kiekvienas su dviem (2000 tonų ir 3000 tonų galios kranais). Vėliau abu buvo patobulinti – padidinta keliamoji galia. Šie plaukiojamieji kranai buvo žymiai mažiau jautrūs jūros bangavimui, todėl jie galėjo dirbti Šiaurės jūroje ir žiemą. Dėl didesnio stabilumo šie plaukiojamieji kranai galėjo kelti sunkesnius krovinius, negu vieno korpuso kranai. Didelės keliamosios galios plaukiojamųjų kranų naudojimas labai paspartino jūrinių naftos platformų statybą – nuo maždaug trijų mėnesių iki kelių savaičių. Šių pirmų tokių plaukiojamųjų kranų efektyvumas paskatino statyti daugiau tokių laivų. 1985 m. McDermott kompanija nuleido į vandenį kraną „DB-102“ su dviem kranais, kiekvienas 6000 tonų galios. Micoperi 1986 m. pastatė „M7000“, turintį du kranus po 7000 tonų galios.

XX a. 9-o dešimtmečio viduryje baigėsi jūrinės naftos gavybos ekonominis bumas, tad 1988 m. Heerema ir McDermott sudarė bendrą įmonę HeereMac.
1990 m. Micoperi subankrutavo. Tuo pasinaudojo Saipem kompanija ir 1995 m. perpirko „M7000“, kurį pervadino į Saipem 7000.
1997 m., po bendros įmonės suirimo, Heerema iš McDermott įsigijo DB-102. Laivas buvo pervadintas į SSCV „Thialf“, o 2000 m. dar buvo ir patobulintas, jo kranų galia buvo padidinta iki 7100 t. Dabar tai didžiausias pasaulio plaukiojamasis kranas.

Didžiausi pasaulio plaukiojamieji kranai

Didžiausi plaukiojamieji kranai
Laivas	Kompanija	Keliamoji galia (tonos)	Tipas
SSCV „Thialf“		14200 (2 * 7100 tonų)	pusiau paniręs
„Saipem 7000“		14000 (2 * 7000 tonų)	pusiau paniręs
„Svanen“		8700	katamaranas
„DCV Hermod“		8165 (1 * 4536, 1 * 3629)	pusiau paniręs
„DCV Balder“		6350 (1 * 3629, 1 * 2722)	pusiau paniręs
„Borealis“		5000	vieno korpuso
„Oleg Strashnov“		5000	vieno korpuso
„DB 50“		3992	vieno korpuso
„Rambiz“		3300	katamaranas
„Asian Hercules II“		3200	vieno korpuso
„DB 101“		3175	pusiau paniręs
„DB 30“		2800	vieno korpuso
„LTS 3000“	/	2722	vieno korpuso
„Sapura 3000“	/	2700	vieno korpuso
„Stanislav Yudin“		2500	vieno korpuso
„Saipem 3000“		2177	vieno korpuso
„OSA Goliath“		2000	vieno korpuso

Nuorodos

1. * Michael Matheus: "Mittelalterliche Hafenkräne, " in: Uta Lindgren (ed.): Europäische Technik im Mittelalter. 800–1400, Berlin 2001 (4th ed.), p.346 ISBN 3-7861-1748-9
2. J. Ray McDermott ends HeereMac joint venture
3. American Bureau of Shipping Record, Thialf^{[neveikianti nuoroda]}
4. GustoMSC
5. GustoMSC^{[neveikianti nuoroda]}
6. GustoMSC^{[neveikianti nuoroda]}
7. Ulstein Sea of Solutions BV^{[neveikianti nuoroda]}
8. [1] Archyvuota kopija 2010-03-02 iš Wayback Machine projekto.
9. GustoMSC^{[neveikianti nuoroda]}
10. AsianH1.indd
11. Scaldis Salvage & Marine Contractors NV Archyvuota kopija 2016-01-16 iš Wayback Machine projekto.
12. GustoMSC^{[neveikianti nuoroda]}
13. Ulstein Sea of Solutions BV
14. Ulstein Sea of Solutions BV
15. Acergy – Sapura 3000 Archyvuota kopija 2008-12-04 iš Wayback Machine projekto.
16. GustoMSC^{[neveikianti nuoroda]}
17. http://www.marinelog.com/DOCS/NEWSMMIX/2010jan00270.html Archyvuota kopija 2016-03-03 iš Wayback Machine projekto.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.